Su klimato kaita ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusios nelaimės visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje – žmonių gyvybes nusinešantys potvyniai, Sibire – liepsnojantys miškai.
Gyventojų nuomone, kasdienybėje aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia nerūšiuojamos šiukšlės ir plastikiniai maišeliai – rodo pristatomoji bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Remiantis tyrimo duomenimis, pusė (53 proc.) šalies gyventojų mano, kad nerūšiuojamos šiukšlės kelia didžiausią pavojų aplinkai ir klimatui. 44 proc. įsitikinę, kad aplinkai didžiausią pavojų visgi kelia plastikinių pirkinių maišų ir maišelių naudojimas.
„Puiku, kad žmonės supranta, jog nerūšiuojamos atliekos ir plastikiniai maišeliai turi neigiamą įtaką aplinkai. Šis suvokimas skatina žmones keisti įpročius.
Norėtųsi, kad perėjimas prie popierinių maišelių paskatintų žmones juos naudoti daug kartų. Pats geriausias sprendimas naudoti tą maišelį, kurį jau turite“, – sako VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir vadovas Domantas Tracevičius.
Trejetuke – taršus transportas
4 iš 10 šalies gyventojų (39 proc.) įsitikinę, kad labiausiai teršianti kasdienė žmogaus veikla yra kelionės taršiu transportu. 29 proc. apklaustųjų mano, kad tai vienkartinių plastikinių indų naudojimas, dar 29 proc. – kitų plastiko gaminių naudojimas.
28 proc. apklausos dalyvių galvoja, kad aplinkai labiausiai kenkia maisto švaistymas, ketvirtadalis, arba 25 proc. – buitinės chemijos naudojimas. Likęs dešimtadalis (10 proc.) kaltina vienkartinių sauskelnių naudojimą.
„Maisto švaistymo ir taršaus transporto temos dar nėra taip gerai pažįstamos gyventojams kaip atliekų rūšiavimas. Pirmoje vietoje pagal didžiausią neigiamą įtaką aplinkai ir klimatui iš ties turėtų būti transportas. Antroje vietoje – maisto švaistymas.
Trečioje – nerūšiuojamos šiukšlės. Ketvirtoje – buitinės chemijos naudojimas, o penktoje – plastiko naudojimas. Maistas yra aukščiau už plastiką vien todėl, kad šis sveria daugiau, jo pagaminimas taip pat pareikalauja kur kas daugiau energijos. O vienkartinių sauskelnių naudojimas teturi epizodinį poveikį“, – aiškina D. Tracevičius.
Kaip kenksmingiausius aplinkai ir klimatui nerūšiuojamas šiukšles, keliones taršiu transportu dažniau įvardijo moterys ir aukščiausio išsimokslinimo gyventojai.
Maisto švaistymą – vėlgi moterys. „Tai natūralu, nes moterims įprastai labiau rūpi aplinkosauga, taip pat socialinė gerovė“, – pastebi jis.
Verslo sumanymai veikia kaip paskata
Apie aplinkosauginius verslo sumanymus kalbėdamas D. Tracevičius sako, kad kiekvienas sumanymas, kuris leidžia žmogui rinktis tvaresnį gaminį ar sumažinti savo neigiamą pėdsaką aplinkai ir klimatui yra sveikintina.
„Tik pirmyn. Gaila, kad jų ne tiek ir daug, nors džiugina, jog pastaruoju metu įvairių projektų ima daugėti. Tikiuosi, kad tai paskatins ir kitas įmones žengti drąsesnius žingsnius, nebijoti ir pasiūlyti savo sprendimus“, – pastebi „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.
Vienas tokių sumanymų – vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ sprendimas atsisakyti 1 mln. per metus sunaudojamų plastikinių maišelių ir pereiti prie aplinkai draugiškesnių popierinių maišelių.
„Apklausos rezultatai rodo itin brandų visuomenės požiūrį. Žingsnis po žingsnio, vienas naujas įprotis po kito ir skatina rimtus pokyčius – pokyčiai pernakt neįvyksta. O buvimas draugišku aplinkai nėra trumpalaikė dieta, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, tai yra gyvenimo būdas.
Todėl savo sumanymu norime paskatinti žmones pirmiausia bent jau atsisakyti plastikinių maišelių, pereiti prie popierinių, o ir pastaruosius naudoti ne po vieną kartą“, – teigia tyrimą sumaniusio vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Pasak jos, tokie sumanymai veikia kaip paskata – vieni verslai savo pavyzdžiu kitus paskatina imtis panašių projektų ir nebelaukti neva palankesnio meto.
„Savo žaliais sprendimais norime daryti teigiamą poveikį ne tik visuomenei, bet ir kitiems verslams – pavyzdžiui, iš vaistinių tinklų Lietuvoje esame pirmieji perėję prie popierinių maišelių.
Labiausiai imtis pokyčių paskatina žinojimas, kad niekas kitos to nepadarys už mus, niekas kitas neišsaugos mūsų planetos, jei patys netausosime jos“, – komentuoja R. Bagdonavičienė.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ gegužės 18–28 dienomis apklausė 1010 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.
