Dėl savo ir artimųjų sveikatos bei gyvybės nerimauja didelė dalis Lietuvos gyventojų, tačiau draudimu pasirūpina tik kas trečias, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Rezultatai atskleidžia aiškų atotrūkį tarp to, kas gyventojams kelia didžiausią nerimą, ir to, kokių priemonių imamasi. Žinovai pabrėžia, kad sprendimai, padedantys apsaugoti savo pajamas ir išlaikyti finansinį stabilumą yra svarbi finansinės sveikatos dalis.
„Net du trečdaliai gyventojų teigia nerimaujantys dėl artimųjų sveikatos bei gyvybės, 46 proc. baiminasi su sveikata ir gyvybe susijusių nelaimių, o 42 proc. nerimą jaučia dėl savo pačių sveikatos. Vis dėlto, gyvybės draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų turi tik apie trečdalis gyventojų – likusieji dažniau pasikliauja santaupomis ar kitais asmeniniais sprendimais“, – sako Gediminas Marius Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas.
Nors sveikata ir gyvybė yra dažniausiai minimos nerimo priežastys, gyventojų įvardijamų rizikų spektras gerokai platesnis – nerimą kelia ir finansiniai sunkumai šeimai (40 proc.) bei galimas darbo netekimas (30 proc.). Rečiau minimos ir kitos nerimą keliančios aplinkybės: namų saugumas, baimė patekti į eismo įvykį, stichinių nelaimių padaroma žala, augintinio sveikata ar negalėjimas padengti paskolų įmokų.
Dalis nerimo tampa realybe
Dalies gyventojų nerimas dėl sveikatos ir gyvybės kasmet virsta konkrečiais atvejais. Anot „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės, pernai klientams išmokėta per 5.3 mln. eurų išmokų. Didžiausia (2,8 mln.) išmokų dalis skirta mirties atvejams, dar 2,2 mln. išmokėta patyrus traumas, o 251 tūkst. eurų – netekus darbingumo.
Traumų atvejai sudaro reikšmingą išmokų dalį ir dažniausiai yra susiję su netikėtomis situacijomis buityje ar aktyvaus laisvalaikio metu. Šaltuoju metų laiku dažniausiai registruojami kaulų lūžiai – pėdos, blauzdikaulio, dilbio, riešo ar plaštakos – bei raiščių ar sausgyslių sužalojimai. Vidutinė traumų išmoka svyruoja nuo 200 iki 1 400 eurų, priklausomai nuo sužalojimo sudėtingumo.
„Duomenys rodo, kad sausio–vasario mėnesiais registruojama žymiai daugiau traumų atvejų. Gyventojai susižaloja paslydę ant slidžių šaligatvių ar laiptų, taip pat užsiimdami žiemos sportu. Atsižvelgiant į padidėjusią riziką, draudimo apsaugą galima pasirinkti ir tam tikram laikotarpiui – pavyzdžiui, tik žiemos sezonui“, – sako G. M. Pakeltis.
Pasirengimą lemia iš anksto priimti sprendimai
Anot G. M. Pakelčio, svarstant apie gyvybės draudimą, svarbu įvertinti realią šeimos finansinę padėtį bei turimą finansinę pagalvę. Pirmiausia rekomenduojama atsakyti sau, ar sukauptos santaupos leistų išlaikyti įprastą gyvenimo lygį ne tik trumpą laiką, bet ir ilgesnį periodą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo netekus pagrindinio pajamų šaltinio.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į turimus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus bei į tai, ar šeimoje yra finansiškai priklausomų asmenų – vaikų ar kitų šeimos narių. Būtent šie veiksniai dažniausiai lemia, ar netikėta sveikatos problema taps laikinu finansiniu sukrėtimu, ar ilgalaikiu iššūkiu.
G. M. Pakelčio teigimu, sprendimą apsidrausti dažnai stabdo įsivaizdavimas, kad tokia apsauga yra sudėtinga ar brangi, nors realybėje jos kaina neretai sudaro itin nedidelę mėnesio išlaidų dalį. Be to, apsaugos apimtį galima koreguoti pasikeitus gyvenimo situacijai – pasirinkti platesnę ar siauresnę, ją peržiūrėti pasikeitus finansiniams įsipareigojimams ar šeimos sudėčiai.
„Svarbiausia suprasti, kad draudimo pasirinkimas nėra vienkartinis sprendimas visam gyvenimui. Jis gali būti pritaikomas prie konkretaus gyvenimo etapo – kai pasiimama būsto paskola, gimsta vaikai ar keičiasi pajamų struktūra. Tokiu būdu nerimas virsta apgalvotu ir proporcingu finansiniu sprendimu“, – teigia G. M. Pakeltis.
Parengta pagal „Swedbank“ pranešimą
