Šį pavasarį Lietuvoje stebimas mažesnis atvirųjų teritorijų gaisrų skaičius, tačiau jų keliama grėsmė gyvybei, turtui ir aplinkai išlieka didelė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo metų pradžios ugniagesiai gelbėtojai jau 920 kartų vyko gesinti degančios žolės, miško paklotės ir ražienų. Gaisrų metu šiemet išdegė 477 hektarai teritorijų.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu (29,2 proc.), tačiau jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų.
Didžiausią dalį vis dar sudaro gaisrai nenušienautose pievose, o daugiausia jų šiemet kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse.
„Nors atvirųjų teritorijų gaisrų skaičiai šį pavasarį yra mažesni, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali labai greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamas – ypač esant vėjuotoms ir sausoms oro sąlygoms. Šiemet jau turime ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Yra nukentėjusių
Gesindami degančią žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį.
Pasak K. Aginto, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.
Norėdami užkirsti kelią tokiems atvejams, ugniagesiai gelbėtojai stiprina vykdomus prevencinius veiksmus – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Lietuvos šaulių sąjunga, teritorijų stebėsenai pasitelkia dronus. Vis dėlto svarbiausias veiksnys vis dar išlieka pačių žmonių atsakomybė.
Šiemet visoje šalyje jau surengta daugiau nei 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta 12 pernykštės žolės padegėjų.L. e. p. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė akcentuoja, kad žolės deginimas yra ne tik pavojingas, bet ir draudžiamas.
„Nustatome, kad vis dar fiksuojami tyčiniai žolės deginimo atvejai. Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet ir daro žalą aplinkai – žūsta gyvūnai, naikinamos augalų buveinės, blogėja dirvožemio kokybė. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis siekiame kuo plačiau informuoti ir šviesti visuomenę apie žolės deginimo daromą žalą. Tuo pačiu primename, kad žolės deginimas užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat lemia pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios dydis priklauso nuo sunaikintų saugomų gamtinių vertybių pobūdžio ir masto bei gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – teigia l. e. p. Aplinkos apsaugos departamento vadovė.
Už sausos žolės deginimą gyventojams gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti ir dėl gaisro sunaikintą turtą.Pareigūnai primena, kad apie pastebėtą gaisrą būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112, o svarbiausia – elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad tokie gaisrai apskritai nekiltų.
Parengta pagal PAGD pranešimą
