Ekspertai: Lietuvai trūksta vieningos emigrantų susigrąžinimo sistemos

Nors Lietuvos gyventojų nuostatos dėl grįžtamosios migracijos yra rezervuotos (39 proc. vertina teigiamai, 20 proc. – neigiamai, 41 proc. – neutraliai), dauguma lietuvių (60 proc.) mano, kad valstybė turi skatinti emigravusius tautiečius grįžti į tėvynę. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos parengto Visuomenės požiūrio į migracijos procesus COVID-19 kontekste kaitos tyrimo, 45 proc. respondentų mano, kad šiuo metu vykdomos grįžtamosios migracijos skatinimo priemonės nėra pakankamos.

Tam antrina tyrime apklausti migracijos ekspertai: nors Lietuva vykdo grįžtamąją migraciją skatinančias iniciatyvas – jų nepakanka, trūksta sistemos. Pasak ekspertų, Lietuva neturi vieningos ir kompleksinės emigrantų susigrąžinimo strategijos, aiškių gairių ir prioritetinių darbų sąrašo.

„Siekiant susigrąžinti emigrantus, visų pirma, būtinas tinkamas ir visapusiškas norinčių grįžti į Lietuvą informavimas, grįžtamąją migraciją skatinančių platformų finansinis palaikymas, pagalba sprendžiant tiek praktines, tiek ir emocines problemas“, – ekspertų vertinimus komentuoja Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ vadovas Vaidotas Ilgius.

Sėkmingą grįžtamąją migraciją užtikrinti padėtų kokybiškai sprendžiami grįžtančiųjų išeivių ir jų šeimos narių socialinės integracijos klausimai, sklandi grįžtančiųjų vaikų integracija ugdymo įstaigose – teigia Lietuvos migracijos politiką įvertinę tyrimo ekspertai.

„Pastaraisiais metais auga grįžtamosios migracijos srautas: 2017 m. grįžo 10,2 tūkst. Lietuvos piliečių, 2018 m. – 16,6, 2019 m. – 20,4, vien per 11 šių metų mėnesių sugrįžo 24 tūkst. išeivių“, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė. „Šiemet pirmą kartą per 30 nepriklausomybės metų stebime teigiamą Lietuvos piliečių migracijos balansą. Užsienio reikalų ministerijos apklausos duomenys rodo, kad dar 19 proc. emigravusiųjų planuoja grįžimą.“

Pagrindinėmis grįžimo į Lietuvą priežastimis įvardijama gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje ir Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES („Brexit“). Tyrimo dalyvių nuomone, šalia ekonominių priežasčių (prarastas užsienyje turėtas darbas, realybės neatitikę lūkesčiai ir nusivylimas), vis dažniau dominuoja nematerialūs dalykai – artimųjų, draugų, tėvynės ilgesys, rūpestis senstančiais tėvais, noras, kad vaikai augtų Lietuvoje. Iš dalies grįžtamosios migracijos procesus suaktyvino ir COVID-19 situacija – išeivių grįžimą motyvuoja Lietuvoje prieinamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, noras sunkiu metu būti su artimaisiais“, – sako dr. A. Sipavičienė.

„Migracijos procesai labai jautriai reaguoja į besikeičiančias aplinkybes, tad grįžtamosios migracijos srautų augimas gali būti netvarus. Joms pasikeitus, grįžusieji gali vėl pradėti krautis lagaminus, ketinę grįžti – persigalvoti. Todėl būtina naudotis situacija padedant norintiems tiek sugrįžti, tiek ir vėl įsitvirtinti Lietuvoje. Čia Vyriausybės parama ypač reikalinga – tam pritaria tiek visuomenė (59 proc. gyventojų mano, kad Valstybė turi remti grįžtamąją migraciją, 45 proc. šią paramą vertina kaip nepakankamą), tiek ir ekspertai“, – teigia TMO Vilniaus biuro vadovė.

Ekspertų rekomendacijose pabrėžiama, kad ypač svarbi  pagalba įsidarbinant  (darbo paieška bei įdarbinimas nuotoliniu būdu), šeimos narių socialinė integracija (kalbos kursai kitataučiams šeimos nariams, vaikų integracija ugdymo institucijose, emocinė ir psichologinė parama) bei pagalba įsigyjant būstą.

„Ypatingą dėmesį ekspertai atkreipia į būtinybę vienyti jėgas – būtinas glaudus centrinės valdžios ir savivaldos bendradarbiavimas. Vyriausybė turėtų spręsti strateginius klausimus ir finansavimą, o savivalda turėtų pasirūpinti sklandžia integracija vietose“, – pabrėžia dr. A. Sipavičienė.

Visuomenės požiūrio į migracijos procesus COVID-19 kontekste kaitos tyrimą 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atlikto „Spinter tyrimai“.