Tris mėnesius trukęs karantinas patuštino Lietuvos gyventojų pinigines – jo metu daugiau nei pusė namų ūkių susidūrė su padidėjusiomis išlaidomis, rodo apklausa. Kas trečias šalies gyventojas karantino metu daugiau pinigų išleido maistui, kas ketvirtas daugiau nei įprasta mokėjo už elektrą, kas penktas – už vaistus.
Birželį atliktos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, per karantiną 36 proc. gyventojų susidūrė su išaugusiomis išlaidomis maistui, 27 proc. – elektros energijai. 18 proc. respondentų įvardijo, kad karantino metu gerokai padidėjo jų išlaidos medikamentams, 11 proc. – mobiliam ryšiui ir internetui, 5 proc. – šildymui.
Pasak apklausą inicijavusios energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovo Martyno Gigos, natūralu, kad mokesčiai už elektrą atsidūrė tarp labiausiai išaugusių išlaidų.
„Daugelis dirbančių gyventojų karantino metu persikėlė dirbti į namus, užvėrė duris vaikų darželiai, moksleiviams pamokos taip pat vyko nuotoliniu būdu. Dėl grėsmių sveikatai daugiau nei įprasta laiko namuose leido ir vyresnio amžiaus žmonės. Dėl to namų ūkiuose, skirtingai nei verslo sektoriuje, karantino metu gerokai padidėjo elektros suvartojimas ir išlaidos už ją“, – sako M. Giga.
Padidėjusias išlaidas elektrai dažniausiai įvardijo apklausoje dalyvavusios moterys, 26-35 metų amžiaus gyventojai ir žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.
„Elektrum Lietuva“ vadovo teigimu, susidūrę su išaugusiomis išlaidomis karantino metu, vis daugiau vartotojų ne tik renkasi tradicinius energijos taupymo būdus, bet ir ieško kitokių sprendimų.
„Jau dabar tikslinga ruoštis tamsesniam periodui – rudeniui ir žiemai, kuomet tradiciškai elektros suvartojimas namuose išauga. Juolab, kad šis periodas bus ne tik lydimas sezoninių peršalimo ligų protrūkių, bet ir gali sutapti su prognozuojama antrąja COVID-19 pandemijos banga – bet kokiu atveju, namuose praleidžiamas laikas ir elektros paklausa augs. O taupymo variantų yra nemažai – pradedant nuo nuotolinės saulės energijos gamybos, kurią pasirinkę gyventojai gali dar gauti ir valstybės paramą, baigiant šiais metais atsiradusia galimybe pakeisti elektros tiekėją“, – sako M. Giga.
Beveik pusė (44 proc.) birželio mėnesį atliktame nuomonės tyrime dalyvavusių gyventojų teigė esantys nepatenkinti dabartinio tiekėjo taikoma elektros kaina, o daugiau nei ketvirtadalis vartotojų svarsto galimybę arba jau yra apsisprendę keisti tiekėją.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa vyko birželio 18-26 dienomis. Joje dalyvavo 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo metu 42 proc. respondentų įvardijo, kad karantino metu namų ūkio išlaidos neaugo, o 55 proc. patyrė daugiau išlaidų nei įprasta.
