Kodėl ir pavalgę kartais jaučiamės alkani?

Per karantiną daugiausia laiko leidžiant namuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejaučiame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo sveikata, tad daugiau dėmesio pradedame kreipti ir į tai, ką dedame į burną.

„Alkis – sudėtingas jausmas. Įprantame valgyti ne todėl, kad iš tiesų esame alkani, bet todėl, kad malonu užkandžiauti. Vis dėlto vertėtų apgalvoti, kuo ir kodėl užkandžiaujame. Jeigu pavalgę pietus vis dar jaučiate norą toliau valgyti, reikėtų pagalvoti, ar į kasdienį savo racioną įtraukiate visaverčių maisto produktų“, – sako Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė.

Pasak jos, į kasdienį racioną reikėtų įtraukti kuo įvairesnių produktų, turinčių baltymų, angliavandenių ir skaidulų, vitaminų bei mineralų. Todėl dar prieš pavasarį prekybos centre galima rasti gausų šviežių daržovių ir vaisių, uogų pasirikimą. Alkiui numalšinti vertėtų rinktis pieno produktus, skaidulų praturtintą duoną su grūdais ir sėklomis.

Jaučiamas ir dėl medžiagų trūkumo, ir nuobodulio

Dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad alkio jausmą iš esmės galėtume suskirstyti į dvi rūšis – fiziologinį ir psichologinį alkį. Jiems atskirti reikėtų pažinti organizmo siunčiamus signalus. Jeigu pavalgius norisi ko nors saldaus ar dar paužkandžiauti – gali būti, kad tokiu būdu tiesiog norime numalšinti emocijas, maistas yra patrauklus. Alkio jausmą jaučiame dėl kamuojamo streso ar tiesiog iš nuobodulio. Tokį jausmą galime pavadinti psichologiniu alkiu.

„Alkio jausmą, net ir pavalgę galime jausti dėl skaidulų, baltymų ar riebalų trūkumo, todėl sveika subalansuota mityba – geriausias būdas norint išvengti per didelio užkandžiavimo“, – sako gydytoja dietologė.

Jeigu manote, kad užklupo psichologinis alkis – vertėtų išgerti kelias stiklines vandens ir praėjus apie 20 min. atkreipti dėmesį, ar vis dar jaučiatės alkani. Dažnai nutinka taip, jog esant troškuliui, mes galvojame, kad norime valgyti. Kitas būdas nukreipti dėmesį nuo psichologinio alkio – užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, skaityti ar išeiti pasivaikščioti.

D. Vaitkevičiūtė išvardija ir dar 7 priežastis, kodėl galime jaustis alkani:

Vartojame per mažai baltymų. Alkio jausmas gali nuolat lydėti tuomet, jeigu kasdieniame mitybos racione vartosime mažai baltymų. Pakankamai baltymų valgantys žmonės per dieną kur kas rečiau jaučia alkį.

Trūksta miego. Nuovargis daro įtaką mūsų apetito hormonui grelinui. Jeigu esame pavargę, dažniau jaučiame alkį ir linkstame daugiau užkandžiauti. Todėl svarbu laiku eiti miegoti ir dieną pradėti pailsėjus.

Per daug greitųjų angliavandenių. Gydytoja dietologė sako, kad į racioną įtraukus daug gaminių pagamintų iš baltų miltų, saldumynų ir pan., jie sukelia greitą energijos šuolį (gliukozės pakilimą kraujyje). Pasijuntame energingi, bet trumpalaikis sotumo ir energijos efektas lemia dar ir tai, kad greitai vėl išalkstame ir jaučiamės alkani.

Valgome per mažai riebalų. Dar viena nuolatinio alkio priežastis – racione yra per mažai gerųjų riebalų. Anot dietologės, atliktas tyrimas parodė, kad tie žmonės, kurie savo racione naudoja labai mažą riebalų kiekį, dažniau linkę persivalgyti ir užkandžiauti.

Geriame per mažai vandens. Vienas iš pagrindinių alkio signalų yra nepakankamas kiekis išgerto vandens. Specialistė teigia, kad kai organizmui trūksta vandens – melagingas signalas jo trūkumui patenkinti gali būti ir noras valgyti.

Mažas gaunamų skaidulų kiekis. Skaidulos pailgina virškinimo procesą, jos ilgiau užsibūna skrandyje, todėl šių medžiagų vartojimas turi efektą, suteikiantį ilgesnį sotumo jausmą.

Skystos kalorijos. Skysto maisto vartojimas vertinamas ne vienareikšmiai. Skystas maistas yra lengviau virškinamas, jį valgydami mažiau kramtome, skrandyje jis išbūna trumpiau, todėl pavalgę ne visada jaučiame pakankamą sotumą. Pusryčiams išgėrę tik glotnutį ar pietums suvalgę tik sriubos – labai greitai galime ir vėl pasijusti alkani. Tai susiję ir su psichologiniu pasitenkinimu valgant. Ilgiau kramtydami, jausdami maisto konsistenciją, jausimės sotesni.