Praėjusią savaitę architektas Gintaras Balčytis buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už miestui ir žmogui atvirą architektūrą. Pasak G. Balčyčio, kiekvienas miestas gali tapti išmaniu, tačiau tam, kad tokiu taptų, žmogus jame turi jaustis patogiai.
– Kas Jus labiausiai įkvepia kuriant?
– Turbūt kiekvienas architektas turi savo būdus, kaip jam ateina mintys. Mane įkvepia esanti padėtis bei aplinka: ar ruošiamoje projektuoti teritorijoje yra namų ar miškų. Aplinka tikrai turi įtakos pastatų projektavimui. Kalbant apie konkretesnius projektus, pavyzdžiui, mano projektuotą Kauno autobusų stotį, įtakos kūrybai turėjo miesto architektūra, jos struktūra ir supanti gamta.
Medžiai, kurie šiuo metu yra minėtoje teritorijoje, joje buvo ir anksčiau. Norėjosi sukurti tokią pastato struktūrą, kuri leistų išsaugoti medžius. Taigi, pati erdvė įkvepia atrasti savo kūrybos raktą.
– Kaip, Jūsų akimis, atrodo išmanus miestas?
– Tai ateities miestas, kuriame kiekvienas žmogus jaučiasi patogiai ir jaukiai, nejaučia didelio nerimo nei gyvenant, nei dirbant. Ateities miestas yra kokybiškos architektūros, atitinkantis šios dienos bei ateities bruožus: tausojantis energiją, labai gerai apmąstytas ir numatytas.
– Gal žinote ateities miesto pavyzdį?
– Miestai susikuria per ilgą laiką, turi savo istoriją ir kiekvienas iš jų – be galo skirtingas. Tokių naujoviškų miestų yra ir Lietuvoje. Jie nedideli ir labai skirtingi. Tai Elektrėnai bei Visaginas. Visaginas yra apsuptas žaliuojančios gamtos, o Elektrėnai įkurti plyname lauke. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų. Kadangi jie buvo rengti prieš 50 ar net daugiau metų, dabar sunku pasakyti, kad jie yra išmanūs. Tačiau kažkada tokiais atrodė. Kadaise visi naujoviški pasaulio architektai žiūrėjo gana plačiai į ateitį, o tuo laiku kurti miestai atrodė labai naujoviški: plačiomis gatvėmis, daug erdvės buvo skiriama automobiliams. Seniau manėme, kad naujoviškas, saugus miestas gyventi yra neatsiejamas nuo greito susisiekimo. Dabar vyrauja naujas bruožas – miestai bando iškeldinti automobilius iš jų centrų. Tai įrodo, kaip stipriai pasikeitė požiūris bei poreikiai.
– Gal kuris nors Lietuvos miestelis turi didelių galimybių tapti naujovišku Lietuvos miestu?
– Manau, kad kiekvienas miestas gali tapti išmaniu. Juk juo bus tas, kuriame žmogus norės gyventi. Kiekvienas miestas gali eiti išmanumo link: daugiau skatinti naudojimąsi visuomeniniu transportu, įkurdinti daug žalumos ir parkų, pasitelkti atsinaujinančius šaltinius kaip žalieji pastatų stogai, rūpintis mažesniu energijos suvartojimu. Kiekvieną miestą galima iš naujo peržiūrėti ir pritaikyti šiandienos reikmėms, paversti naujovišku. Viskas priklauso nuo to, kaip tą naujoviškumą suvokiame šiandien.
– Jūsų vadovaujama KTU studentų komanda „Išmanusis miestas IV“ varžytuvėse pelnė pirmąją vietą už geriausią architektūrinį projektavimą. Kaip paskatinote, įkvėpėte savo komandą?
– Manau, kad kiekvienas žmogus, o ypač jaunas studentas, besiruošiantis tapti architektu, turi visai didelę paskatą. Esu tikras, kad šie jauni žmonės siekė įgauti kuo įmanoma daugiau žinių apie architektūrą ir bandė jas pritaikyti savo projekte. Kadangi projektuojamas pastatas (sporto arena Tauragėje) varžytuvėms buvo gana nemažas, bandėme atrasti tinkamą, išskirtinį sprendimą. Jis beprojektuojant pasirodė labai įdomus ir tinkamas, tad paskata studentams tik dar padidėjo. Mano studentai buvo ir yra pakankamai sudominti architektūra, tad jų siekiai savaime yra aukšti.
– Ar įžvelgiate tokių projektų naudą, ar studentai noriai juose dalyvauja? O gal jiems trūksta žinių?
– Žinių, žinoma, trūksta. Dėl to yra dėstytojai, kurie padeda jų gauti. Svarbu degti noru daryti, semtis žinių. Jos ateina bedirbant, pačios savaime. Studentams ypatingai svarbu kurti naujus projektus, dalyvauti architektūros varžytuvėse kaip „Išmanusis miestas“, kuriame padeda atnaujinti savivaldybių problemiškas teritorijas. Tik darant ką nors nežinomo, atrandami dalykai, kurie paskui, dirbant, tampa įprasti.
– Esate savo srities žinovas. Ar jaunieji kūrėjai kreipiasi į Jus patarimo?
– Kreipiasi. Vyksta įvairūs projektų pristatymai, sutelkiamos architektūrinės tarybos, o tai yra puikus būdas padėti jaunam žmogui surasti tinkamą kūrybos kelią. Manau, kad vertingi patarimai yra labai svarbūs, tad jais mielai dalinuosi.
– Kaip pats pradėjote savo kūrybos kelią? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
– Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus. Supratimas apie architektūrą ir kūrybą atėjo dirbant. Kuo daugiau žmogus dirba, tuo daugiau mato, kad dar labai daug neatrasta. Aš, toli gražu nesu visažinis. Pats mokausi ir tai darau ne tik iš savo darbų ar klaidų, bet ir kitų, pavyzdžiui, savo studentų. Nebijau to pasakyti, nes visiškai nesvarbu, ar esi tik pradedantis, ar jau patyręs architektas, mokytis reikia visuomet. Naujų dalykų atrasi visada, jei tik norėsi.
– Kaip manote, kas yra svarbu pradedančiam kūrėjui?
– Pradedantis žmogus turi atrasti savo kūrybinį kelią, o kad ir koks jis būtų, be darbo tikrai nieko neįvyks. Kūryboje, o ypač architektūroje, sėkmės kelias yra nebijoti darbo. Jauniems architektams patariu daryti ne vieną pastatų variantą, bet keletą. Nes tik ieškant skirtingų kelių, galima rasti išskirtinį sprendimą.
Parengė Gabija Bujokaitė.
