Ramūną Danisevičių galima vadinti ne tik vienu geriausių Lietuvos fotografų, bet ir didelių pokyčių tradicinėje fotografijoje pranašu. Praėjusiais metais atsiimdamas Lietuvos spaudos fotografijos apdovanojimą už „Auksinį kadrą“ jis pasakė lakonišką, bet svarbią frazę: „Visi nesutaria, kas geriau, Nikonas ar Canonas, tai va, šį kadrą padariau mobiliuoju telefonu“.
Su šiuo kadru žinomas fotomenininkas tikrai nesustojo ir vis dažniau dviračiu sostinėje lekiantį R. Danisevičių galima pamatyti fotografuojantį ne įprastine profesionalia įranga, o išmaniuoju telefonu. Šiuo metu su telefonu darytomis nuotraukomis dalyvaujantis konkurse „Huawei Next Image“, jis sutiko daugiau papasakoti, ką jam reiškia geras kadras, kas erzina „Instagram’e“ ir kas fotografui svarbiau – talentas, kamera ar praktika.– Kokius įvardintumėte pagrindinius mobiliosios ir tradicinės fotografijos skirtumus?
– Maždaug 2002-2003 metais dalis telefonų gamintojų sugalvojo visuose savo modeliuose įdiegti kameras. Kai kurie iš tokios vizijos juokėsi, bet turbūt be reikalo. Tuomet ir aš turėjau vieną tokių telefonų, tačiau jie profesionaliai fotografijai nebuvo pritaikyti. Lūžis įvyko tada, kai atsirado telefonai su didesnės raiškos kameromis. Būtent su vienu iš tokių telefonų laimėjau „Auksinį kadrą“, tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje.
Mobili fotografija dabar yra pasiekusi aukštumų. Iš telefonu darytų nuotraukų surengiau ir personalinę parodą „Mono“ Klaipėdos parodų rūmuose, 2015 m. „Expo“ parodoje Milane kabėjo mano darbai, taip pat padaryti telefonu.
– Jei šiais laikais kiekvienas turi vienokį ar kitokį fotografijai reikalingą „instrumentą“, kada, jūsų manymu, žmogų galima vadinti fotografu? Kas mėgėją atskiria nuo profesionalo?
– Yra toks posakis – jei nusipirkai fotoaparatą, jau esi fotografas, o jei nusipirkai smuiką, tai turi tik smuiką. Žinoma, fotografijoje reikalingos elementarios žinios.
Ar kiekvienas, turintis telefoną, gali tapti fotografu? Ir taip, ir ne. Pažįstu keletą pačių įvairiausių profesijų žmonių, kurie daro puikias nuotraukas telefonais. Jie tam „turi akį“, bet ne visi tokie akyli.
– Kuriuos telefono kameros „pagerinimus“, patobulinimus laikote esminiais, kurie priartino mobilią fotografiją prie tos tradicinės, profesionalios?
– Pats dabar kasdien naudojuosi „Huawei P20 Pro“ telefonu, tai galiu drąsiai teigti, kad juo daromų nuotraukų kokybė sparčiai artėja prie profesionalaus fotoaparato. Su dviejų ar netgi trijų lęšių kameromis atsirado galimybė specialiai sulieti nuotraukų foną, taip pat įmanoma geriau „ištraukti“ vaizdą iš tamsos, geriau perteikti spalvas ir detales. Tuo telefonai jau stipriai priartėjo prie fotoaparatų.
– Kuo lengviau padaryti gerą kadrą – telefonu ar profesionaliu fotoaparatu? Kodėl? Galbūt vienas tinkamesnis vienose situacijose, kitas – kitose?
– Tai priklauso nuo situacijos. Futbolo varžybas fotografuoti telefonu būtų tikras iššūkis. Telefonas labai praverčia tada, kai žmonės kreivai žiūri į didelius objektyvus, o tu tiesiog nori būti niekuo neišsiskiriantis turistas, neatkreipti į save papildomo dėmesio.
Telefonas palengvina fotografo darbą: pakanka nuspausti mygtuką ir praktiškai nėra jokių papildomų išlaidų norint parodyti visiems, ką matei ir kur buvai.
– Šiuo metu dalyvaujate „Huawei Next image“ konkurse, kuriame varžosi „Huawei“ telefonais darytos nuotraukos skirtingose kategorijose – nuo gamtos iki naktinės fotografijos. Kokie kadrai Jums pačiam teikia daugiausiai džiaugsmo?
– Yra posakis – fotografuoji viską, kas juda. O jei nejuda – pajudini. Nekenčiu natiurmortų, patiekalų nuotraukų. Juokinga, kad kai kurie nepradeda valgyti, kol į „Instagram“ neįdeda lėkštės turinio. Kiti nuolat batus fotografuoja. Tai – ne mano sritis, nemėgstu tokių kadrų. Labiau traukia portretai, įdomesnės gamtos nuotraukos. Apskritai manau, kad geriausias kadras – toks, kurio nebepakartosi, tad labai mėgstu fotografuoti atsidūręs netikėtose situacijose.
– Ar telefonu darytas nuotraukas apdirbate nuotraukų redagavimo programomis? Ką apskritai manote apie efektus, filtrus? Ar, pavyzdžiui, savo „Instagram“ paskyroje keliate „žalius“ kadrus, ar pataisytus?
– Neslėpsiu, naudoju instagraminius filtrus, bet turiu posakį, kad jei kadras blogas, joks filtras jo neišgelbės.
– Ar fotografijoje būna mados/tendencijos – ką ir kaip tam tikru laikotarpiu reikėtų fotografuoti? Jei būna, ar verta jų vaikytis?
– Kaip ir visur, būna. Atsiranda naujos programos, nauji filtrai. Patiekalų nuotraukas keičia tokios, kai tave kažkur veda už rankos. Ar madų reikia vaikytis? Nežinau, čia asmeniška.
– Gal, pavyzdžiui, stebėdamas „Instagram“ srautą, matote mėgėjų, pradedančiųjų pasikartojančias klaidas? Ar yra kažkas, kas jus erzina nuotraukose?
– Iš klaidų visi mokosi, o mene, fotografijoje, labai sunku apibrėžti, kas yra teisinga, o kas klaidinga. Jei labai erzintų, tiesiog perjungčiau kanalą.
– Britai turi puikų posakį, kad pakankamai praktikos padės pasiekti tobulumą. Ar tai galioja fotografijoje? Kas yra svarbiau – praktika, patirtis ar talentas?
– Fotografas, kaip ir geras baleto šokėjas, turi mankštintis kiekvieną dieną. Neprisimenu dienos, kad nebūčiau nuspaudęs nei vieno kadro.
