Vilnius paskelbė apie žiemos takų priežiūros principus – pirmiausia valyti, o barstyti tik tada, kai to iš tiesų reikia. Šį sezoną pagrindinė naujovė – jei sausa ir sniegas purus, takai bus tik valomi, pasirinktuose miesto parkuose valomi tik 2 m praėjimai, tam tikruose skveruose didelio snygio metu – 4 m praėjimai. Taip pat bus optimizuojama platesnių nei 3 metrų šaligatvių priežiūra: jie bus valomi visu pločiu, tačiau barstoma tik viena pusė. Plikledžio riziką padės numatyti gatvėse įrengtos stebėjimo stotys, sniego valymo darbus tikrins dronai, o jų eigą pėsčiųjų ir dviračių takuose gyventojai galės stebėti internetu.
„Norime pereiti prie labiau subalansuoto modelio, kuriame pėsčiųjų saugumas užtikrinamas derinant skirtingas priemones, o druskų naudojimas mažinamas tiek, kiek leidžia oro sąlygos. Kai įmanoma, pirmenybę teiksime mechaniniam valymui, dažniau valysime takus, naudosime alternatyvius barstymo mišinius ir mažinsime druskų kiekį. Mūsų tikslas – išlaikant takų bei viešųjų erdvių priežiūros kokybę mažinti neigiamą druskų poveikį miesto želdiniams ir aplinkai“,– sako Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.
Daugiau valymo ir natūralaus žiemos režimo
Viena pagrindinių sostinės priežiūros krypčių žiemą – mažinti druskos naudojimą ir, kai leidžia oro sąlygos, pėsčiųjų takus pirmiausia valyti. Todėl skirtingose miesto vietose bus taikomi nevienodi priežiūros principai: vienur bus valomi ir barstomi tranzitiniai takai, kitur – tik valomi praėjimai arba visa teritorija.
Jeigu sniegas sausas ir purus bei nėra lijundros ar plikledžio rizikos, pirmiausia bus valoma mechaniškai, nenaudojant slidumą mažinančių medžiagų. Jos bus pasitelkiamos pagal poreikį, atsižvelgiant į faktines oro sąlygas.
„Galvodami apie žiemos priežiūrą, turime galvoti ne tik apie tai, kaip nuvalyti gatves ir šaligatvius, bet ir apie tai, kas vyksta aplink juos. Druska patenka ant greta augančių medžių, kaupiasi dirvožemyje, todėl ieškome būdų, kaip šį poveikį sumažinti. Norime, kad žiemos priežiūra būtų atsakinga ne tik žmonėms, bet ir visai miesto aplinkai“, – sako Vilniaus savivaldybės vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė.
Pavyzdžiui, dalyje miesto skverų bus prižiūrimi tik pagrindiniai, gyventojų dažniausiai naudojami tranzitiniai takai. K. Sirvydo, L. Stuokos-Gucevičiaus, Lazdynų Pelėdos, S. Kymantaitės-Čiurlionienės skveruose ir Vokiečių gatvėje numatytas skaldelės ir druskos mišinys, kuriame druskos dalis sudarys tik 10–15 proc. Čia bus valomi maždaug 4 metrų pločio tranzitiniai takai.
Odminių ir Vingrių skveruose bei S. Gedos alėjoje taip pat bus valomi 4 metrų pločio praėjimai, o barstymui naudojamas 50 proc. skaldelės ir 50 proc. druskos mišinys.
Katedros aikštėje ir prieigose prie Operos ir baleto teatro bus valoma ir barstoma visa teritorija, naudojant tokios pačios proporcijos (50/50) skaldelės ir druskos mišinį. Malkų, Tbilisio ir Žemaitės skveruose druska nebus naudojama, visa teritorija bus tik valoma.
Toks priežiūros modelis leis daugiau dėmesio skirti intensyviausiai naudojamiems maršrutams, taip mažinant barstomų medžiagų kiekį erdvėse.
Atskiri priežiūros principai bus taikomi ir miesto parkams. Japoniškame sode, Bernardinų sode, Reformatų skvere, Liuteronų parke ir Lukiškių aikštėje bus prižiūrimi 2 metrų pločio takai, slidumą mažinančias medžiagas naudojant mišiniuose. Vingio parke numatyta barstyti tik pusę tako, o gamtiniuose parkuose pagrindinis priežiūros būdas bus mechaninis valymas.
Parkuose įprastomis sąlygomis papildomai nebus barstoma, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų oro sąlygų prireiktų papildomų priemonių.
Gatvių būklė stebima realiuoju laiku
Gatvių priežiūrai bus naudojami ne tik meteorologų duomenys, bet ir mieste įrengtos automatinės dangos būklės stebėjimo stotys. Į gatvių dangą įmontuoti 33 davikliai matuoja jos temperatūrą ir drėgmę, o kritulių stotys fiksuoja lietų ir sniegą. Šie duomenys leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kada gali susidaryti plikledis.
„Moderni technika ir stebėjimo sistema leidžia tiksliai prognozuoti sąlygas ir operatyviai reaguoti, tačiau intensyvaus snygio, lijundros ar staigių temperatūros pokyčių metu net ir nuolat prižiūrint gatves eismo sąlygos kurį laiką gali išlikti sudėtingos. Todėl raginame vairuotojus vertinti faktines kelio sąlygas, rinktis saugų greitį ir atsižvelgti į sinoptikų ir kelininkų rekomendacijas“, – sako „Grindos“ direktorius Jonas Davidavičius.
Tai ypač svarbu todėl, kad oro ir kelio dangos temperatūra ne visada sutampa. Net ir tuomet, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei nulis, pati danga, ypač tiltai ir viadukai, gali būti atšalusi iki neigiamos temperatūros. Ant drėgno paviršiaus tokiomis sąlygomis gali susidaryti sunkiai pastebimas plikledis.
Gavus duomenų apie didėjančią slidumo riziką, bus imamasi prevencinių priemonių – prireikus gatvės iš anksto purškiamos antiledodaros tirpalu. Jo paskirtis – padengti dangą apsauginiu sluoksniu
Sniego valymą stebės dronai
Sniego valymo darbų kokybei vertinti ir toliau bus pasitelkiami dronai. Tai leidžia ne tik matyti, kur jau dirbo miesto priežiūros technika, bet ir objektyviau nustatyti vietas, kuriose po snygio dar reikia papildomų darbų.
12 dronai pagal iš anksto numatytus maršrutus tikrins jiems priskirtas teritorijas. Šiemet kontrolė išplėsta iki 12 teritorijų ir apie 400 kontrolinių taškų Verkių, Fabijoniškių, Šnipiškių, Vilkpėdės, Lazdynų, Naujamiesčio, Žirmūnų, Justiniškių, Pašilaičių ir Šeškinės seniūnijų dalyse (2025 m. keturiais dronais buvo tikrinamos 4 teritorijos ir apie 222 kontrolinių taškų, Verkių, Fabijoniškių, Šeškinės, Šnipiškių, Vilkpėdės ir Lazdynų seniūnijų dalis). 2027-aisiais planuojama plėtra iki 24 dronų ir 24 teritorijų ir tai sudarys apie 80 proc. urbanizuotois teritorijos.
Įprastai patikra bus atliekama praėjus keturioms valandoms po snygio. Surinkti duomenys bus integruojami į miesto tvarkymo transporto judėjimo ir analizės sistemą. Pagal juos galima tiksliau nustatyti, kur būtina papildoma priežiūra.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
