Sekmadienis, 5 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

G. Storpirštis: Gimtieji žodžiai eina per širdį (video)

www.alkas.lt
2020-09-26 00:45:03
246
PERŽIŪROS
7
Gediminas Storpirštis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Storpirštis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie neįkainuojamą mūsų protėvių palikimą – lietuvių kalbą, apie jos tyrą grožį ir slėpinigą skambesį, apie gimtųjų žodžių paveikumą ir svetimųjų negyvumą… Apie raktą į pasaulėžiūrą ir teisę į nepriklausomą valstybę.

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja aktorius, dainininkas Gediminas Storpirštis.

Šunų lojimas, vėjo šuorai, variklių gaudesys ir už tvoros rypuojantys kaimynai taip pat įsijungia į pokalbį…

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  2. A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video)
  3. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  4. A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
  5. D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video)
  6. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  7. D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
  8. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  9. Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
  10. Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (video)
  11. L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video)
  12. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  13. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  14. Birželio 30 d. įvyks įspėjamasis mitingas lietuvių kalbai apginti (video)
  15. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Europos kalbų diena says:
    6 metai ago

    Yra kalbų, išsirutuliojusių iš daugybės kalbų mišinio – t. y., iš kalbų, kuriomis kalbėjo vietinės/užkariautos tautos bei tų, kuriomis kalbėjo saugios vietos sau gyventi ieškoję jų užkariautojai. Dėl tokio tautų ir jų kalbų maišymosi išnyko pirminės kalbos, o jas pakeitė hibridinės – kai kurios iš tiesų gražios, o kitos dar ir plačiai paplitusios, nes daugelio tautų vartotos (jas plačiai pasėjo galingi kolonizatoriai).
    Šiandien tos hibridinės kalbos vienoms tautoms (jų valstybėse) yra bendrinės, valstybinės, jų gimtosios kalbos, o visoms kitoms pasaulio tautoms jos tarnauja kaip PAGALBINĖS, pasitarnaujančios keliaujant po pasaulį, dirbant užsienyje. Jei moki kurią nors iš labiau paplitusių (mūsų atveju tai dažniausiai anglų k.), labai palengvini sau reikalus užsieniuose. Tik svarbu, kad PAGALBINĖS su GIMTĄJA nepainiotum, nesukeistum jų vietomis. Kad užsienyje nesijaustum ir nesielgtum, lyg ranką ištiesęs ,,vargšas giminaitis”, ar bekraitė, į turtuolių šeimą atitekėjusi mergelė. Ne kiekviena šiandieninė tauta TOKIĄ kalbą KRAIČIO gavo! Suprantantys tai ne šiaip paskelbė ją pasaulinio lygio vertybe, paveldu.

    Atsakyti
  2. Vidinis Balsas says:
    6 metai ago

    Man vis knieti sužinoti: Juk visa Europa ( Baltoji rasė ) senovėje kalbėjo ta pačia kalba. Per ledynmetį , dėl gamtinių priežasčių, susikilo į Baltus ir Keltus. Kaip romėnai sugebėjo Europoje įvesti daugkalbystę ? Juk, ten, kur dabar Pracūzija, Portugalija, Ispanija… , gyveno Keltai ir kalbėjo keltiškai. Visi slavai kalbėjo Lietuviškai. Suprantu, jog romėnų vasalai laisvai persimetė į svetimą kalbą, bet kaip jie liaudį privertė ? Kaip vyko tas Babelio bokšto griovimas ir Europos suskaidymas ?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 metai ago

      Pirma buvo Aisčiai ir Keltai.

      Atsakyti
      • Vidinis Balsas says:
        6 metai ago

        Taip, tikrai, Aesti buvo pamonėti žymiai anksčiau. Estai mano, kad tai juos paminėjo. Čia kalba eina apie tokius senus laikus, kad pavadinimo nėra išlikę. Baltai, man asmeniškai, labiau tinka.

        Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    6 metai ago

    Kitas klausimas, kuris man neduoda ramybės: kaip paaiškinti, jog Baltosios rasės pradžios kalba buvo tokia sudėtinga, turtinga ir graži ? Anksčiausio lygio dvasinis pasaulis. Juk sako, kad Žmogus iš primatų. Ar tikrai ? Ar tai kas vyksta šiandien – pastangos bet kokia kaina sunaikinti meną, bet kokia išraiška, sportą, panaikinti žmogišką orumą, priversti klusniai vykdyti beprotiškus nurodymus, ir patį Žmogiškumą ir vietoje to įvesti 5G , bei dirbtinį intelektą – nėra tąsa to, kas vykdoma jau 2 tūkstančius metų ? Kas tai vykdo ?

    Atsakyti
  4. Gediminas Martišius says:
    6 metai ago

    Kai išklausiau šį interviu (gal geriau pokalbį, pašnekesį?), taip skaidru pasidarė, tarsi būčiau dalyvavęs šv. mišiose. Tikrai, turime tokį turtą, kurio gali pavydėti daugelis kaimynų (išskyrus latvius, žinoma). Šaunu, kad Alkas kalbina tokius mūsų šviesuolius. G, Storpirščio vietoje dar būčiau priminęs garsiuosius M. Daukšos prakalbos žodžius:”Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę”.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 metai ago

      Ir paskutinis sakinys , būtų mano valia, kabėtų virš įėjimo į Lietuvos mokyklas.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ KTU bibliotekoje
Kultūra

KTU bibliotekos paveldas tapo nacionalinės reikšmės parodos dalimi

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šnipas apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • klaustukas apie Ruošiamasi įrengti 275 naujas perspėjimo sirenas
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokias elektros kainas atneš liepa?
  • Ar po dešimties metų dar eisime į banko skyrių?
  • Naujas sukčių būdas: jaunuolius per socialinius tinklus vilioja registruoti SIM korteles
  • Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Dalia Asanavičiūtė

Konservatoriai kaltina socialdemokratus įstatymo projekto vilkinimu  

2026 06 23
Punskas kviečia į šventę

70 metų lietuviškos dvasios: Punskas kviečia į jubiliejinę šventę

2026 06 15
Aurelijus Veryga ir LVŽS politikai

A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?

2026 06 11
Viešieji užrašai Vilniuje

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2026 06 11
Lietuvių kalba

Užsieniečių įsiliejimas: plečiamas lietuvių kalbos kursų tinklas

2026 06 11
Mokykla

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Diakritiniai ženklai

L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

2026 05 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Šnipas apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • klaustukas apie Ruošiamasi įrengti 275 naujas perspėjimo sirenas
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
shutterstock.jpg nuotr.

Apklausa rodo: 84 proc. gyventojų mano, kad augintiniai suteikia daug gyvenimo džiaugsmo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai