Apie neįkainuojamą mūsų protėvių palikimą – lietuvių kalbą, apie jos tyrą grožį ir slėpinigą skambesį, apie gimtųjų žodžių paveikumą ir svetimųjų negyvumą… Apie raktą į pasaulėžiūrą ir teisę į nepriklausomą valstybę.
Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktoriui Jonui Vaiškūnui pasakoja aktorius, dainininkas Gediminas Storpirštis.
Šunų lojimas, vėjo šuorai, variklių gaudesys ir už tvoros rypuojantys kaimynai taip pat įsijungia į pokalbį…
2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...
Skaityti toliau
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinantį...
Skaityti toliau
Ketvirtajame 2022 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje spausdinamas Ukrainos enciklopedininkų kreipimasis, apžvelgiami antrojo Lituanistinio ugdymo forumo pranešimai, pristatoma atsiminimų apie Praną...
Skaityti toliau
Yra kalbų, išsirutuliojusių iš daugybės kalbų mišinio – t. y., iš kalbų, kuriomis kalbėjo vietinės/užkariautos tautos bei tų, kuriomis kalbėjo saugios vietos sau gyventi ieškoję jų užkariautojai. Dėl tokio tautų ir jų kalbų maišymosi išnyko pirminės kalbos, o jas pakeitė hibridinės – kai kurios iš tiesų gražios, o kitos dar ir plačiai paplitusios, nes daugelio tautų vartotos (jas plačiai pasėjo galingi kolonizatoriai).
Šiandien tos hibridinės kalbos vienoms tautoms (jų valstybėse) yra bendrinės, valstybinės, jų gimtosios kalbos, o visoms kitoms pasaulio tautoms jos tarnauja kaip PAGALBINĖS, pasitarnaujančios keliaujant po pasaulį, dirbant užsienyje. Jei moki kurią nors iš labiau paplitusių (mūsų atveju tai dažniausiai anglų k.), labai palengvini sau reikalus užsieniuose. Tik svarbu, kad PAGALBINĖS su GIMTĄJA nepainiotum, nesukeistum jų vietomis. Kad užsienyje nesijaustum ir nesielgtum, lyg ranką ištiesęs ,,vargšas giminaitis”, ar bekraitė, į turtuolių šeimą atitekėjusi mergelė. Ne kiekviena šiandieninė tauta TOKIĄ kalbą KRAIČIO gavo! Suprantantys tai ne šiaip paskelbė ją pasaulinio lygio vertybe, paveldu.
Man vis knieti sužinoti: Juk visa Europa ( Baltoji rasė ) senovėje kalbėjo ta pačia kalba. Per ledynmetį , dėl gamtinių priežasčių, susikilo į Baltus ir Keltus. Kaip romėnai sugebėjo Europoje įvesti daugkalbystę ? Juk, ten, kur dabar Pracūzija, Portugalija, Ispanija… , gyveno Keltai ir kalbėjo keltiškai. Visi slavai kalbėjo Lietuviškai. Suprantu, jog romėnų vasalai laisvai persimetė į svetimą kalbą, bet kaip jie liaudį privertė ? Kaip vyko tas Babelio bokšto griovimas ir Europos suskaidymas ?
Pirma buvo Aisčiai ir Keltai.
Taip, tikrai, Aesti buvo pamonėti žymiai anksčiau. Estai mano, kad tai juos paminėjo. Čia kalba eina apie tokius senus laikus, kad pavadinimo nėra išlikę. Baltai, man asmeniškai, labiau tinka.
Kitas klausimas, kuris man neduoda ramybės: kaip paaiškinti, jog Baltosios rasės pradžios kalba buvo tokia sudėtinga, turtinga ir graži ? Anksčiausio lygio dvasinis pasaulis. Juk sako, kad Žmogus iš primatų. Ar tikrai ? Ar tai kas vyksta šiandien – pastangos bet kokia kaina sunaikinti meną, bet kokia išraiška, sportą, panaikinti žmogišką orumą, priversti klusniai vykdyti beprotiškus nurodymus, ir patį Žmogiškumą ir vietoje to įvesti 5G , bei dirbtinį intelektą – nėra tąsa to, kas vykdoma jau 2 tūkstančius metų ? Kas tai vykdo ?
Kai išklausiau šį interviu (gal geriau pokalbį, pašnekesį?), taip skaidru pasidarė, tarsi būčiau dalyvavęs šv. mišiose. Tikrai, turime tokį turtą, kurio gali pavydėti daugelis kaimynų (išskyrus latvius, žinoma). Šaunu, kad Alkas kalbina tokius mūsų šviesuolius. G, Storpirščio vietoje dar būčiau priminęs garsiuosius M. Daukšos prakalbos žodžius:”Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę”.
Ir paskutinis sakinys , būtų mano valia, kabėtų virš įėjimo į Lietuvos mokyklas.