Pirmadienis, 27 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius

www.alkas.lt
2020-09-13 08:00:22
62
PERŽIŪROS
0
Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.
Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Rugsėjo 18-20 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ renginyje vyksiančioje atviroje mokslininko Kristoferio Dyterio Reinkemajerio (Christopher Dieter Reinkemeier) paskaitoje, kurioje jis papasakos apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus.

Jei anksčiau buvo keičiama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu dirbtinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai valdomas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui.

Mainco Johaneso Gutenbergo universiteto miestelyje, Vokietijoje įsikūrusiame Molekulinės biologijos institute (IMB) vystomi biologijos, epigenetikos ir DNR redagavimo moksliniai tyrimai. Paklaustas apie pirmąją sintetinę gyvybę, IMB dirbantis tyrėjas K. D. Reinkemajeris tvirtina, kad tam iš dalies jau pritaikytos natūraliai gamtoje egzistuojančių bakterijų sistemos. Pavyzdžiui, genetiškai pakeistos E. coli bakterijos gali skaidyti celiuliozę ir pagaminti įvairius žmonėms naudingus cheminius junginius, įskaitant ir dyzeliną.

Tačiau Kristoferis ne tik domisi dirbtinės gyvybės kūrimu – jis ir pats prisideda prie šios mokslo srities vystymo. Kartu su mokslininkų komanda Kristoferis sukūrė pirmąsias sintetines organeles. Jo vystoma technologija sutelkta į atskirų ląstelės dalių keitimą, leidžiantį naujomis funkcijomis papildyti ląsteles jų nepažeidžiant. Tai įgalins ne tik geriau pažinti baltymus jų natūralioje aplinkoje, bet ir baltymų inžinerijos srityje dirbantiems biologams suteiks galingą įrankį – platformą, kurioje pusiau sintetiniu būdu bus galima keisti eukariotines sistemas. Dėl šios priežasties mokslininkai galės geriau suprasti atskirų ląstelės dalių veikimą, jų tarpusavio sąveikas ir šias žinias pritaikyti bioinžinerijoje, pavyzdžiui, vakcinų ar vaistų kūrimui.

Dirbtinės ląstelės kūrimas – svarbus mokslo žingsnis, pakeičiantis net požiūrį į gyvybės sąvoką. Kristoferis sutinka, kad dirbant sintetinės biologijos srityje anksčiau ar vėliau iškyla etiniai klausimai, pavyzdžiui, kas gali atsitikti, kai žmogaus sukurta dirbtinė gyvybė susitiks su natūraliu gamtos pasauliu? Tačiau, jo požiūriu, etinius klausimus tikslinga kelti kalbant apie technologijų taikymą, o  šiuo metu kuriami tik laboratoriniai įrankiai, skirti geriau suprasti ląstelės biologiją, ištirti jos fiziologines savybes ir keisti pažeidimus.

Mokslininkas Kristoferis Dyteris Reinkemajeris (Christopher Dieter Reinkemeier) | MITA nuotr.
Mokslininkas Kristoferis Dyteris Reinkemajeris (Christopher Dieter Reinkemeier) | Asmenine nuotr.

Biohakatono mentoriaus bioinformatiko, dr. Justo Dapkūno teigimu, Lietuvoje siauresne prasme dirbtinė biologija naudojama kiekvienoje molekulinių gyvybės mokslų laboratorijoje tyrinėjant, kaip veikia gyvos sistemos. Be to, jau yra nemažai fundamentalaus mokslo pasiekimų, kurie gali prisidėti prie dirbtinės biologijos pažangos. „Visų pirma į galvą ateina čia atrasti ir gerinsmi genų redagavimo įrankiai, kuriami nauji epigenomų tyrimo būdai, mikroskysčių tyrimai. Startuolis „Biomatter Designs“ siekia kompiuterinio modeliavimo būdu sukurti naujus, geresnius baltymus, kokių nėra gamtoje. Verti dėmesio ir Vilniaus universiteto studentų pasiekimai – iš tarptautinių dirbtinės biologijos varžytuvių iGEM jie kasmet grįžta su medaliais“, – vardina dr. J. Dapkūnas.

Jo teigimu, šiuolaikiniai biologijos moksliniai tyrimai nevyksta be kompiuterinių būdų ir duomenų analizės, todėl būtina skatinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą žiniomis tarp gyvybės mokslų atstovų ir informacinių technologijų žmonių: „Iš savo darbo patirties žinau, kad toks bendravimas gali būti labai sudėtingas, todėl turėdamas abiejų sričių patirties šiame biohakatone sutikau dalyvauti kaip mokytojas“. Svarbiausiu biohakatono rezultatu dr. Justas Dapkūnas įvardina biologijos, medicinos ir informacinių technologijų srityse dirbančių žmonių su skirtingomis patirtimis bendradarbiavimą siekiant kartu išspręsti svarbias problemas.

Rugsėjį vyksiantis naujausių biomokslų srities pasiekimų ir informacinių technologijų (IT) sinergija pagrįstas tarptautinis renginys „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ apims pagrindines gyvybės mokslų industrijos temas, pavyzdžiui, personalizuota medicina, dirbtinio proto pritaikymo ir panaudojimo galimybės šiuolaikinėje medicinoje, visuomenės senėjimas, ligų nustatymas. Atsižvelgdami į susidariusią nepaprastąją padėtį visame pasaulyje, renginio rengėjai dėmesį skirs ir COVID-19 iššūkiams.

„Biohakatonas – proga Lietuvos informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrijos talentams sukurti technologinius sprendimus ir naujoves, kurios prisidės prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo bei mokslo pažangos“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Renginys rengiamas pagal MITA įgyvendinamą projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau žinių apie renginį: https://mita.lrv.lt/lt/renginiai/tarptautinis-renginys-biohakatonas-gyvybes-kodas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gyvybės mokslų srities naujovės iškėlė Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje
  2. „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo vaisiai
  3. Į Vilnių atvyks pasaulinio lygio matematikai
  4. Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai
  5. Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas
  6. Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
  7. Vilniaus forume pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“
  8. Inovatyvūs lietuvių lazeriai uždirba milijonus eurų
  9. Į prestižinę pasaulio biologijos mokslų organizaciją išrinktas dar vienas VU profesorius
  10. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų
  11. „Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video)
  12. Finansuos 10 kartų didesnius mokslo ir verslo projektus, atskiras dėmesys – startuoliams
  13. VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją
  14. Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitiko su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais
  15. Bituminių stogo dangų atraižos bus naudojamos kelių tiesyboje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Defender“ visureigis
Gamta ir žmogus

Ką pamatyti Lietuvoje? 250 kilometrų maršrutas per Dzūkiją

2026 07 27
Nauja sistema Shadow sense
Energetika

KTU mokslininkų sukurta sistema stebi debesuotumą ir leidžia numatyti saulės elektrinių veikimą

2026 07 27
Karinė technika
Lietuvoje

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo – žinios rinktos apie karinius objektus

2026 07 26
Telefonas
Lietuvoje

Eidami grybauti paruoškite šiai kelionei ir savo telefoną

2026 07 26
Kuršių marios
Gamta ir ekologija

Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausios poilsinės vietos

2026 07 26
Lietuviškas „airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

4 iš 5 gyventojų pastebi augančią susisiekimo oru kokybę

2026 07 25
Registrų centras
Lietuvoje

Atkūrus nuosavybės teises svarbu nepamiršti apsilankyti Registrų centre

2026 07 25
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykla
Kultūra

Palangos vasaros skaitykla kviečia literatūros šventę „Banguojančios istorijos“

2026 07 25
Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“
Kultūra

Vyks respublikinė kaimo teatrų šventė–varžytuvės „Citnaginė“

2026 07 25
Su gimtadieniu, Simonai Dachai
Istorija

Klaipėdoje bus minimas poeto Simono Dacho 421-asis gimtadienis

2026 07 25
Klaipėdos licėjus
Lietuvoje

Nuo penkių šimtukų iki pasaulio universitetų: Klaipėdos licėjaus abiturientų sėkmės istorijos

2026 07 25
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas

2026 07 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kai ką žinau apie V. Sinica. Pakistaniečių prievartautojų gaujos ir britų abejingumas
  • Rimvydas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Kai ką žinau apie V. Sinica. Pakistaniečių prievartautojų gaujos ir britų abejingumas
  • Apsauga apie Vilniuje – rekordinis vandens suvartojimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Keliaujant po Lietuvą: „90 Maironio balsų“
  • Ką pamatyti Lietuvoje? 250 kilometrų maršrutas per Dzūkiją
  • Kaip planuoti kelionę pagal autobusų tvarkaraščius
  • KTU mokslininkų sukurta sistema stebi debesuotumą ir leidžia numatyti saulės elektrinių veikimą

Kiti Straipsniai

Tretinio sifilio pėdsakai Šv. Stepono bažnyčioje palaidotos jaunos moters kaukolėje

Bioarcheologinis tyrimas Lietuvoje: mokslininkai atkūrė senovės vilniečių gyvenimo istorijas

2026 07 22
Tarptautinės biologijos olimpiados atidarymas Vilniuje

Vilniuje prasidėjo tarptautinė biologijos olimpiada – talentingiausi jaunieji biologai iš viso pasaulio!

2026 07 14
ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Daugiakalbystė

Dirbtinis protas tekstą generuoja, žmogus – rašo

2026 05 06
1864 metais Paryžiuje Potteau nufotografavo dvylika jaunų lietuvių

Ką apie Lietuvą pasakoja Prancūzijos muziejų eksponatai?

2026 04 12
ES jaunųjų mokslininkų varžytuvių nacionalinės dalies laimėtojų apdovanojimai

ES jaunųjų mokslininkų varžytuvių nacionalinės dalies laimėtojų apdovanojimai

2026 04 12
Laiko persukimas

Mokslininkų žinia: šiandien laiko persukimas atrodo kaip pasenusi priemonė

2026 03 30
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Robertas Deikgrafas o jam už nugaros dalelių greitintuvo tunelio siluetas

R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus

2026 02 19
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Kai ką žinau apie V. Sinica. Pakistaniečių prievartautojų gaujos ir britų abejingumas
  • Rimvydas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Kai ką žinau apie V. Sinica. Pakistaniečių prievartautojų gaujos ir britų abejingumas
  • Apsauga apie Vilniuje – rekordinis vandens suvartojimas
  • +++ apie V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę
Kitas straipsnis
L. Kovalevskienė. Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis

L. Kovalevskienė. Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai