Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m. Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.
Šie pakeitimai leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams.„Tarptautinio ekspertinio mokslo vertinimo įvedimas – tai didelis žingsnis į priekį objektyvumo ir skaidrumo link. 2015 m. atliktas bandomasis palyginamasis užsienio ekspertų vertinimas pirmą kartą leido palyginti, kokią vietą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekami moksliniai tyrimai užima tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. – Nepriklausomas ekspertinis vertinimas leis daugiau lėšų skirti aukšto lygio mokslui ir skatins Lietuvos mokslininkus orientuotis į tarptautinio lygio rezultatus ir kokybę“.
Nauja mokslo vertinimo sistema susidės iš dviejų pakopų. Šalia šiuo metu atliekamo kasmetinio formaliojo kiekybinio vertinimo, kai skaičiuojamas mokslo darbų kiekis, atsiras kas penkerius metus vykdomas kokybinis palyginamasis ekspertinis vertinimas.
Mokslo ir studijų institucijos tarptautiniams ekspertams pateiks savo geriausius penkerių metų mokslo pasiekimus. Lietuvos mokslo ir institucijų pasiekimai konkrečioje mokslo srityje bus palyginti tarpusavyje ir sureitinguoti 5 balų skalėje. Penkiais balais bus įvertinti aukščiausio tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, 1 balu – žemo lygio moksliniai tyrimai.
Atsižvelgiant į tarptautinių ekspertų išvadas, finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei: 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius palyginamojo ekspertinio vertinimo parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius formaliojo vertinimo rodiklius.
Kokybiniai rodikliai atskleidžia, kokio lygio yra paskelbti mokslo darbai, patentai, dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose.
Pirmąjį tarptautinį palyginamąjį ekspertinį vertinimą numatoma atlikti 2018 m. Finansavimas pagal naująjį kitąmet įsigaliosiantį vertinimo modelį mokslo ir studijų institucijoms bus skiriamas nuo 2019 m.
2017 metų bazinis mokslinių tyrimų finansavimas sudaro 46,5 mln. eurų: 33 mln. eurų atiteko universitetams, 13,5 mln. eurų – mokslinių tyrimų institutams. Iš universitetų daugiausia lėšų gavo Vilniaus universitetas (11 mln. eurų), Kauno technologijos universitetas (5,5 mln. eurų) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (3,4 mln. eurų). Iš mokslinių tyrimų institutų didžiausią finansavimą gauna Fizinių ir technologijos mokslų centras (4,6 mln. eurų) ir Gamtos tyrimų centras (1,9 mln. eurų).
Susiję straipsniai:
- Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
- Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- Lietuvos mokslo taryba siūlo tvirtinti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
- Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos
- Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai
- Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
- Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai
- Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
- Iškiliausiems mokslininkams paskirtos Lietuvos mokslo premijos
- Penkiems užsienio lietuviams skiriamos mokslo premijos
- Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras
- Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
- Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai
- Valstybės auditoriai: mokslo pažangos skatinimui trūksta kryptingų veiksmų
- Mokslo populiarinimui regionuose telks nevyriausybines organizacijas
- Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų
- Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
- Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
- Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti mokslininkų atlyginimus ir doktorantų stipendijas
- „Mokslo sriuba“: Apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių (video)
- Lietuvos verslo ir mokslo atstovai pirmą kartą gali teikti paraiškas dalyvauti Europos kosmoso agentūros programose
- Siūloma steigti mokslo populiarinimo centrą ir mokslo muziejų
- „Erdvėlaivis Žemė“ bus pristatyti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo vaisiai
- Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka
- Prasideda trečiasis „Mokslo sriubos“ sezonas! (video)
- Aukštojo mokslo sistemai būtina aiški vizija
- Renginyje „Tyrėjų naktis“ – bus apžvelgta mokslo ateitis
O kas vertins pačius vertintojus?
Bus daugiau vertinami pasauliui, galingoms firmoms, reikalingi tyrimai, o tie tyrimai, kurie reikalingi Lietuvai bus atmetsti. Tokiu būdu Lietuvos mokslas, nutraukus finansavimą, kaip po toksai SUNYKS, kitaip tariant bus SUNAIKINTAS. Tai tokie mokslo pertvarkos tikslai. Vagies, plagiatoriaus nuo pareigų nenuima….. apie kokį tarptautinį mokslo vartinimą kalbate? Gal siekstie tarptautinio lygio mokslo nukopijavę, nuplagijavę užsienio mokslo rezultatus?
Moksle gali būti taip, šiandien jokios vertės, o po šimto metų gali būti ir labai vertinga. Mokslas tai naujos žinios.
Nesuprantu, kaip galima siekti ir reikalauti mokslinių tyrimų kokybės, kai finansavimas pastoviai mažėja, o pagal mokslui skiriamos BVP dalies dydį Lietuva yra ES šalių “galiorkoje”. Tai bus dar vienas, eilinis mokslo naikinimas. Tokie darbai kaip šalies kultūros, istorijos ir gamtos tyrimai, paprastai skelbiami lietuvių (nors ir valstybine) kalba, savo publikacijomis niekada neprilygs (su retomis išimtimis) publikacijoms tarptautiniuose žurnaluose su kuo didesniais citavimo indeksais.