Artėjant Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamas dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveikslas „Žalgirio mūšis“.
„Kurti paveikslą pradėjau nuo idėjos, kurią brandinau labai ilgai, keletą dešimtmečių. Idėją įgyvendinti paskatino artėjantis 600 metų jubiliejus. Turėjau tikslą sukurti savo stiliaus, kupiną lietuviško pasididžiavimo Žalgirio mūšio paveikslą“, – sako dailininkė.
L. Tubelytė-Kriukelienė pasakoja, kad prieš pradėdama tapyti paveikslą, mintyse ji kūrė įvairius eskizus, variantus, studijavo mokslinę istorinę medžiagą, analizavo šia tema sukurtus kitų dailininkų paveikslus.
„Pirmoje diptiko dalyje vaizduojama LDK kariuomenė, perteikiamas veržlumas, įtampa bei pasiryžimas nugalėti. Antroje dalyje atskleidžiamas pralaiminčiosios pusės – kryžiuočių ordino pasimetimas, panika ir baimė. Kovos nuotaikai perteikti nemažą vaidmenį vaidina plaukiantys tamsoki, sunkūs debesys, skrendantys juodi paukščiai, o saulės spinduliai, apšviečiantys Lietuvos raitelius, tarsi pranašauja Pergalę,“ – taip savo darbą pristato dailininkė.
Šiemet Lietuva minės 610-ąsias Žalgirio mūšio metines. 1410 m. liepos 15 d. netoli Griunvaldo, dabartinėje Lenkijos teritorijoje, vykęs Žalgirio mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės ir Kryžiuočių ordino, laikomas vienu iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra viena iš svarbiausių pergalių visame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpyje.
Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, įvykių centras. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
