Sekmadienis, 24 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi

www.alkas.lt
2020-05-28 07:57:46
41
PERŽIŪROS
0
VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.
Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo patarimų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie mažiausio skaičiaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau

galėjome sulaukti džiugios žinios, kai per parą nebūtų nustatyta nei vieno naujo atvejo. Tokio pandemijos eigos scenarijaus buvo tikimasi prieš didesnius karantino reikalavimų sušvelninimus https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-1.-Modeliavimo-rezultatai-po-pirmojo-karantino-švelninimo-etapo.jpg.

 Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.
Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Pav. 1. Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo.

Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo nustatytas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai. Pokyčiai prasidėjo netikėtai, kai gegužės 9 d. nustatytųjų atvejų skaičius šoktelėjo iki 35. Ir nors didžioji dalis atvejų buvo nustatyti taip vadinamuose viruso židiniuose – 15 atvejų Antavilių globos namuose ir 10 atvejų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – nustojo mažėti ir kitų, tiesiogiai nesusijusių su židiniais atvejų skaičius. Štai gegužės mėnesio nusatytų atvejų grafikas: https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-2.-Parengta-pagal-Nacionalinio-visuomenės-sveikatos-centro-duomenis.jpg.

Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo | VDU nuotr.
Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo | VDU nuotr.

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis.

„Dažnai Lietuvoje džiaugiamasi, kad nustatytų atvejų kreivė yra plokščia. Jeigu turima galvoje, kad ta kreivė yra daugiau ar mažiau lygiagreti x ašiai, t. y. iš esmės nei kyla, nei leidžiasi, tuomet džiaugtis nėra kuo. Pandemijos viduryje nedidėjantis nustatytų atvejų skaičius tikrai galėjo mus džiuginti, tačiau dabar ta kreivė jau turėtų leistis žemyn. Jos balansavimas apie tą patį nustatytų per parą atvejų skaičių rodo, kad viruso atsitraukimas sustojo. Aišku, padėtį pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka vietiniams viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta“, – teigia tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovas, Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis.

Atsiveriant valstybių sienoms prasideda ir žmonių tarptautinis judėjimas. Deja, kartu atsinaujina ir įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė. Pirmuosius tokius atvejus Lietuvoje jau skaičiuojame. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. Kad ir kokie kūrybingi bebūtume, pilnavertiškai pakeisti gyvenimą, verslą ar kūrybą vien tik nuotoliniu būdu neįmanoma, jau nekalbant apie milžiniškus valstybės patiriamus ekonominius nuostolius. Artėja vasara, poilsio, kultūrinių renginių, mokslo metų pabaigos ir kitų švenčių laikotarpis. „Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams. Tiesa, kai kur matome ir didesnį atsargumą, bendruomenių rūpestį dėl savo narių saugumo. Pavyzdžiui, švietimo įstaigos, nors ir turėdamos leidimą sugrįžti prie kontaktinio darbo formų, labai rimtai vertino ir svarstė tokias galimybes. Didžioji jų dalis vis tik apsisprendė nerizikuoti ir mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu,“ – pasakoja J. Augutis.

Ar pagrįstas toks atsargumas? Dabar jau dauguma žino, kad pandemijos eigos pobūdį iš esmės lemia ligos pernašos koeficientas R0. Jis parodo, kiek viruso nešiotojas per ligos laikotarpį vidutiniškai gali užkrėsti kitų žmonių. Jeigu šis rodiklis mažesnis už vienetą, užsikrėtimų skaičius laikui bėgant mažėja. Tačiau rodikliui pakilus virš vieneto, prasideda labai spartus užsikrėtimų skaičiaus didėjimas. Tokią padėtį stebėjome kovo mėnesį.

Kaip teigia prof. Juozas Augutis, rodiklio R0 reikšmė priklauso nuo daugelio aplinkybių – kai kurios iš jų nesusijusios su mūsų veikla, tačiau viena svarbiausių priemonių, kuri sustabdo jo augimą, yra karantinas, tiksliau sakant – griežtas karantino sąlygų laikymasis. Prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5. Kovo viduryje, pradėjus didinti testavimų apimtis, pasimatė ir šio koeficiento galia. Užsikrėtimų skaičius nuo keleto atvejų per parą labai greitai pakilo iki 50–60 atvejų. Įvestas pakankamai griežtas karantinas ir visuomenės sąmoningumas davė savo vaisius. Maždaug po mėnesio užsikrėtimo atvejų skaičius sumažėjo dvigubai, ir, nežiūrint į tai, kad balandžio antroje pusėje buvo padaryti nedideli karantino sušvelninimai, nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičius toliau mažėjo. Taigi mažėjo ir koeficiento R0 reikšmė. Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4. Deja, kaip jau buvo minėta, apie gegužės vidurį mažėjimas sustojo, ir naujų užsikrėtimų skaičius ėmė svyruoti apie 10–12 atvejų per parą. Netgi atmetus susirgimus pačiuose židiniuose, palikus 5–6 atvejus per parą, jau nebeturime mažėjimo tendencijos. Įvedus į modelį nustatytų atvejų skaičius, nesunkiai galime nustatyti, kokia koeficiento R0 reikšmė atitinka paskutinės savaitės padėtį: https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-3.-Modeliavimo-rezultatai-gegužės-pab.jpg.

Modeliavimo rezultatai gegužės pab. | VDU nuotr.
Modeliavimo rezultatai gegužės pab. | VDU nuotr.

Pav. 3. Modeliavimo rezultatai gegužės pab.

„Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos – rugpjūčio mėnesį“ – įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant mūsų visų pečių. Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis.

Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas ir Rokas Krivaitis. Parengtas tikimybinis imitacinis modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, vertinti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/.

Universitetas taip pat pristatė tarptautinę socialinę iniciatyvą „Kartu per atstumą“ (https://www.covidandmentalhealth.eu/), kuri kviečia palaikyti ryšį su žmonėmis, kuriems jo labiausiai reikia, ir nenaudoti žalojančio termino „socialinis atstumas“, pakeičiant jį tikslesniu – „fizinis atstumas“. Taip tikimasi atkreipti dėmesį į pandemijos pasekmėms jautriausius žmones – vyresnius, vienišus, turinčius psichinės sveikatos problemų arba tuos, kuriems reikalinga priežiūra. Iniciatoriai – VDU ir „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP). Prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 50 tarptautinių organizacijų iš įvairių pasaulio šalių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VDU mokslininkai: užsikrėtimų atvejų ir toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą
  2. Č. Iškauskas. Kodėl atleidžiami karantino varžtai?
  3. Profsąjungos: Karantino sąlygų švelninimas – grubi klaida
  4. VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs
  5. J. Augutis. Aukštojo mokslo reforma turi būti ambicingas projektas
  6. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  7. VDU duris atvers botaniko Liudo Vailionio auditorija
  8. Sveikatos specialistų žinia darbdaviams: pandeminę padėtį lems gebėjimai ir atsakingumas
  9. Tarpukario šviesuolių darbai atskleisti VDU tyrimuose
  10. VDU rektoriumi išrinktas prof. J. Augutis
  11. J. Narkus: Kaunas galėtų tapti Lietuvos San Francisku
  12. Rektorių konferencijos prezidentu išrinktas VDU rektorius Juozas Augutis
  13. VDU naujus mokslo metus pradėjo su didesne akademine bendruomene
  14. Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais
  15. Tarptautinė komanda VDU rengs ugdymo programą gabiems vaikams

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priedanga
Lietuvoje

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija
Kalba

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai
Kultūra

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė
Istorija

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams mokėti už darbą

2026 05 24
„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas
Kultūra

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus
Lietuvoje

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
RRT
Lietuvoje

RRT ragina operatorius įnešti daugiau aiškumo vartotojams

2026 05 23
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Autorė Viktorija Chorna
Kultūra

Ukrainos karo veterano ir menininko darbuose vietoje drobės – sugriautų namų durys

2026 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti
  • „Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė
  • UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo
  • Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

Kiti Straipsniai

ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
VDU rektorius prof. Juozas Augutis

Seimas paskyrė Juozą Augutį laikinai eiti LMT pirmininko pareigas

2026 05 07
Išdeginta žolė

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17
1864 metais Paryžiuje Potteau nufotografavo dvylika jaunų lietuvių

Ką apie Lietuvą pasakoja Prancūzijos muziejų eksponatai?

2026 04 12
Nuo 2026 metų mokyklos galės siūlyti mokytis ispanų kaip pirmosios užsienio kalbos

G. Genevičiūtė-Janonė, A. Stelmokienė. Ar galime išsaugoti mokytojus?

2026 04 07
"Žalumas" reklamoje

Žalieji teiginiai reklamoje: griežtėjantis reguliavimas ir praktinės rizikos

2026 04 04
Miške paliktos padangos

Pavasarinis padangų keitimas – kodėl svarbu atsakingai tvarkyti naudotas padangas?

2026 04 03
Laiko persukimas

Mokslininkų žinia: šiandien laiko persukimas atrodo kaip pasenusi priemonė

2026 03 30
Prof. Birutė Galdikas

Netekome pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologės, profesorės Birutės Galdikas

2026 03 24
Miško kirtimų ribojimai paukščių perėjimo laikotarpiu

Miško kirtimų ribojimai paukščių perėjimo laikotarpiu

2026 03 16

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • Rimgaudas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • klaustukas apie Svarbu ne tik istorikams: kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją?
  • m apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai