2026 metų gegužę Vilniaus apskrityje paskelbus oro pavojų, daugeliui gyventojų iškilo labai praktiškas klausimas – kur slėptis, jei grėsmė taptų reali?
Klausimas apie slėptuves ir priedangas per pastaruosius kelerius metus iš istorinės temos virto kasdiene būtinybe. Tačiau kas iš tikrųjų yra slėptuvė, kuo ji skiriasi nuo priedangos ir kiek tokių vietų šiandien turime Lietuvoje?
Slėptuvė ar priedanga? Skirtumas, kurį verta žinoti
Šie du žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau teisiškai jie reiškia skirtingus dalykus.
Priedanga skirta trumpalaikei gyventojų apsaugai kilus oro pavojui – nuo netiesioginio apšaudymo, skeveldrų ar sprogimo bangos. Tokiomis vietomis dažniausiai tampa daugiabučių rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar kitos tam tinkamos pastatų patalpos.
Slėptuvė yra kitos paskirties statinys. Ji skirta valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, kurie ekstremaliosios situacijos ar karo metu privalo tęsti gyvybiškai svarbias valdymo funkcijas.
Slėptuvėms keliami gerokai griežtesni konstrukcinės apsaugos, hermetiškumo, autonominio elektros tiekimo, vėdinimo ir kitų sistemų reikalavimai.
Yra ir trečia sąvoka – kolektyvinės apsaugos statiniai. Tai iš anksto parinkti pastatai ar patalpos, skirti laikinam evakuotų gyventojų prieglobsčiui.
Kiek slėptuvių ir priedangų iš tikrųjų turime?
Sovietmečiu pastatytų slėptuvių Lietuvoje išliko nemažai, tačiau didelė jų dalis šiandien nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų arba yra pritaikyta kitoms reikmėms.
Pastaraisiais metais sparčiausiai plečiamas ne pilnaverčių slėptuvių, o priedangų tinklas.
Vidaus reikalų ministerijos 2026 metų balandžio duomenimis, Lietuvos savivaldybėse buvo 6645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių, arba maždaug 57 proc. šalies gyventojų.
Palyginti su 2023 metais, priedangų skaičius išaugo maždaug dvigubai. 37 savivaldybės jau turėjo pakankamai priedangų, tačiau 23 jų vis dar trūko.
Siekiama, kad miestuose priedangos galėtų sutalpinti bent 60 proc. gyventojų, o rajonuose – bent 40 proc.
Kodėl slėptuvių taip mažai?
Pilnavertės slėptuvės yra brangūs ir techniškai sudėtingi statiniai. Joms reikia specialių konstrukcijų, autonominio elektros tiekimo, oro filtravimo, vandens atsargų ir kitų sistemų.
Todėl valstybė orientuojasi į du lygiagrečius sprendimus. Specialios slėptuvės pirmiausia skirtos toms institucijoms ir funkcijoms, kurios turi veikti ir karo ar didelės krizės metu.
Plačiajai visuomenei tuo pat metu plėtojamas priedangų tinklas. Jį galima įrengti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis, todėl jis gali apimti gerokai daugiau žmonių.
Kaip sužinoti, kur yra artimiausia priedanga?
Priedangų vietas galima rasti oficialiame Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms portale LT72 ir savivaldybių skelbiamuose žemėlapiuose.
Gavus perspėjimą apie oro pavojų svarbiausia nedelsti ir vadovautis oficialiais nurodymais.
Jeigu nurodoma slėptis ir artimiausią priedangą galima pasiekti greitai, reikia vykti į ją.
Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rekomenduojama likti pastato viduje ir pasirinkti kuo saugesnę vietą – rūsį, patalpą be langų arba vietą, kurią nuo lauko skirtų bent dvi sienos.
Jei žmogus yra lauke, saugesne vieta gali tapti ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita nuo sprogimo bangos ir skeveldrų geriau apsauganti vieta.
Kodėl vien žinoti, kur slėptis, neužtenka?
Priedanga gali apsaugoti nuo tiesioginio pavojaus, tačiau ji nepakeičia išankstinio pasirengimo.
Civilinės saugos specialistai gyventojams nuolat primena, kad namuose verta turėti vandens, negendančio maisto, vaistų, pirmosios pagalbos priemonių, dokumentų kopijų, žibintuvėlį, radijo imtuvą ir kitų būtiniausių daiktų.
Visa tai turėtų būti parengta taip, kad išvykimo krepšį būtų galima pasiimti per kelias minutes.
Tokias iš anksto sukomplektuotas 72 valandų išgyvenimo kuprines siūlo ir Lietuvoje veikianti 72h.lt parduotuvė, orientuota į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Ką daryti, jei nežinote, kur slėptis dabar?
Pirmiausia patikrinkite, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbovietės, vaikų mokyklos ar darželio.
Antra, šeimoje iš anksto susitarkite, kur susitiksite, jei sutriktų ryšys arba tektų palikti namus skirtingu metu.
Trečia, pasiruoškite bent minimalų atsargų rinkinį, kurį galėtumėte pasiimti per kelias minutes.
Šie žingsniai negarantuoja visiško saugumo, tačiau gali gerokai sumažinti sumaištį pirmosiomis pavojaus minutėmis.
Slėptuvių ir priedangų tinklas Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau infrastruktūra tebėra netolygiai pasiskirsčiusi.
Todėl svarbi atsakomybės dalis vis dar tenka patiems gyventojams – iš anksto žinoti, kur eiti, sekti oficialią informaciją ir turėti tai, ko gali prireikti pirmosioms valandoms ar paroms.
