Trečiadienis, 24 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?

Janina Macukonienė, www.e-ausra.pl
2020 05 28 07:58
19
J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.
Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Lietuvą. Slaptos lietuvių klierikų draugijos įkūrėjas Antanas Staniukynas, mokęsis seminarijoje 1884–1889 m., pradėjo kaupti draudžiamų lietuviškų leidinių knygynėlį, kuris buvo paslėptas šiaurės vakarų seminarijos bokšte, žiurkynu vadinamame sandėlyje

tarp asmeninių klierikų daiktų. Knygynėliui praturtinti naujais leidiniais lietuviai klierikai kasmet dėdavosi po 3 rublius. Slapta bibliotekėle, Staniukynui baigus seminariją, rūpinosi T. Žilinskas, A. Dubinskas, V. Matulaitis, P. Būčys, kiti slaptos klierikų draugijos nariai. Apie tai pasakojo taip pat M. Krupavičius savo atsiminimuose. Slaptas knygynėlis tilpo vienoje spintelėje, tačiau knygos buvo slepiamos taip pat įvairiuose užkaboriuose ir tarp „legalių“ knygų seminarijos bibliotekoje, ypač tada, kai joje buvo įdarbintas klierikas Reitelaitis. Šio labai gabaus, darbštaus ir sumanaus lietuvio bibliotekininko laikais bibliotekoje buvo rengiami slaptos klierikų draugijos susirinkimai ir vyko labai aktyvi lietuviška veikla. Uždraustos knygos čia suslėptos ir po bibliotekos grindų lentomis. Reitelaičio pastangomis biblioteka labai praturtėjo vertingais lietuviškais leidiniais.

Būtų labai smagu, jeigu tų laikų senuosius, dabar aukso vertės, leidinius, tarp kurių M. Krupavičius mini M. Daukšos „Postilę“, S. Daukanto „Lietuvos istorijos“ rankraštį, M. Valančiaus raštus, galėtume eksponuoti 2018 m. lietuviams skirtoje buvusios Seinų kunigų seminarijos menėje, jeigu čia atsirastų slaptai lietuvių klierikų rašyti referatai, literatūriniai būsimų didžių poetų bandymai (V. Mykolaičio-Putino, M. Gustaičio). Pasirodo, mūsų tautos kultūros lobių, tikriausiai tų paslėptų, dar nemažai buvo likę iki klebono S. Rogovskio (S. Rogowski) laikų, 1964–1974 m., vykdyto vienuolyno pastatų „remonto“. (Parašiau pastarąjį žodį su kabutėmis, nes tą „remontą“ man pačiai turbūt 1974 m. teko matyti. Tada, dar būdama licėjaus mokinė, negalėjau žiūrėti, kaip krituliai niokoja gražų interjerą su freskomis, nes stogas nuluptas ir viskas palikta Dievo valiai.) Keista, kad prieš remontus ir jų metu seminarijos patalpos buvo tinkamos naudoti, ten buvo įkurta Žemės ūkio profesinė mokykla, Viešoji biblioteka. O kai teko apsilankyti viduje maždaug prieš 10 metų, vaizdas buvo pasibaisėtinas: jokių grindų, apgriuvusios sienos, vos besilaikantys laiptai…

Kur dingo kad ir senoviškai, bet solidžiai, kaip aprašo buvę seminarijos klierikai, įrengtos patalpos? Ar valstybinio rango paminklų konservatoriaus ir klebono S. Rogovskio prižiūrimas 10 metų trukęs remontas nebuvo kartais sąmoningu griovimu visko, kas priminė lietuvių tautinį atgimimą, su taip pat jį menančiais seminarijos mūrais? Atrodo, kad tai neįmanoma. Nejaugi galima kėsintis į tokią Seinų puošmeną kaip Dominikonų rūmai? Apie remonto eigą ir rezultatus galėtų paliudyti tie, kurie tuo metu gyveno Seinuose ir viską matė iš arti. Apie tai, kaip su mūsų tautos rašytiniu paveldu pasielgė visiems pažįstamas Seinų parapijos lietuvių persekiotojas klebonas Rogovskis, laiške man papasakojo buvusi Seinų parapijietė, Žagarių gyventoja, dabar suvalkietė Marytė Dapkevičiūtė.

Jai leidus, pasakojimą pacituosiu: Galvoju, kad privalau parašyt, ką žinau apie labai liūdną faktą, apie buvusios seminarijos rūmuose rastų remonto metu knygų ir spaudos sudeginimą. O buvo tai tada, kai Seinuose klebonavo kun. St. Rogowskis. Neatsimenu metų, bet tada buvo remontuojama bažnyčia – bazilika ir seminarijos pastatai. Teko man važiuot paskutiniu PKS kursu (autobuso reisu – red.) iš Seinų į Suvalkus. Buvo jau vėlyvas vakaras, tamsu, kai privažiavus posūkį prie bažnyčios ir klebonijos, autobusą sustabdė trys vyrai, vykstantys į Krasnopolį. Taip nutiko, kad atsisėdo už manęs ir pradėjo šnektą apie dienos darbą, įspūdžius ir savo mąstymą. O tema buvo apie deginimą per visą dieną lietuviškų knygų ir laikraščių. Išgirdus užklausiau apie tą jų darbą, iš kur jie tas lietuviškas knygas surinko ir dėl ko degino. Papasakojo, kad remonto metu surado jas įvairiose seminarijos slėptuvėse, bokštuose; sunešė į klebonijos kiemą ir turėjo sunkaus darbo visai dienai, kol tas knygas sudegino. Jų, prastų žmonių, manymu, tai buvo nežmoniškas prasikaltimas, o jiems net pasipiktinimas. Jie patarė klebonui, kad tas visas knygas, žurnalus perduotų lietuviams, LVKD darbuotojams, tai būtų naudos ir kultūringiau. Deja, klebonas net klausyt nenorėjo, į kalbas nesileido ir kategoriškai reikalavo skubiai degint.

Galim įsivaizduoti, kiek tose sudegintose knygose sunaikinta darbščių lietuvių triūso, brangios Lietuvai medžiagos, žinių, istorijos ir dvasinių vertybių. Jau jeigu paprasti darbininkai lenkai su dideliu gailesčiu ir pasipiktinimu apie tai pasakojo, tai koks skaudus smūgis mums, lietuviams…

Man šis faktas visam gyvenimui liko kaip dar viena neužgydoma žaizda, patirta nuo lenkų. Ir jeigu teks dar ką rašyt apie Seinus ir seminariją, tai įtraukit ir šitą faktą, kaip paskutinę skriaudą ir žaizdą.

Bijau, kad dabartinio seminarijoj įkurto lietuviško muziejuko nesulauktų toks pat liūdnas likimas kaip rastų seminarijoje ir sudegintų knygų.

Turime būti dėkingi likimui, kad visai atsitiktinai apie tokią klebono S. Rogovskio piktadarybę buvo leista lietuviams sužinoti. Taip pat labai dėkingi esame Marytei Dapkevičiūtei, kad ji nebuvo abejinga skaudiems mūsų tautos istorijos įvykiams, kad išdrįso paklausinėti nepažįstamų žmonių apie lietuviškų knygų deginimo aplinkybes ir tai paviešinti, nors ir praėjus daugeliui metų po tų skaudžių įvykių. Dabar jau žinome, kad neliko jokių slaptos klierikų bibliotekos pėdsakų. O šio žiauraus darbo kaltininką, gerai visiems pažįstamą kaip lietuvių persekiotoją, jiems kovojant dėl šv. Mišių gimtąja kalba Seinų bazilikoje, teis jau pats aukščiausias, ne šios žemės teismas. Buvo gandų, kad tas žmogus, sunkiai sirgdamas, psichiatrinėje ligoninėje kalbėjo tik lietuviškai. Gal tai buvo atgaila už skriaudas, padarytas savo tėvynainiams? (Buvo kalbama, kad klebonas S. Rogovskis kilęs iš Vilniaus, nors tai patvirtinančių rašytinių duomenų man nepavyko rasti).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  2. Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  3. Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera
  4. V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame
  5. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  6. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  7. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  8. Jau žinoma, kam atiteko Patriotų premijos
  9. Dvasinio grožio šalininkė ir skleidėja
  10. Kelionė po neaprėpiamą R.Granausko kūrybos žemę
  11. Šių metų Kalbos premija skirta Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei
  12. A. Adamkovičiaus knyga „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“
  13. Nacionalinio diktanto konkurse laimėjusiai klasei paskirta dovana – kelionė į Tolminkiemį
  14. Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena
  15. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  16. Pasirodė dvi naujos mokslo populiarinimo knygos lietuvių kalba
  17. Šį rudenį daugiausiai dėmesio skirta lietuvių rašytojams ir jų knygoms
  18. Telkiamas dėmesys į pilietinį ir tautinį ugdymą
  19. Paskelbtas D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtojas
  20. Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės
  21. Šių metų Vilniaus knygų mugė sulaukė daugiau nei 68 tūkst. lankytojų
  22. Seinuose lietuviškų mišių nebėra
  23. Vilniuje vieši slovėnų rašytojas, muzikantas ir vertėjas Klemenas Piskas
  24. Šiemet grožinės literatūros vertimų ES paramą gavo trys leidyklos iš Lietuvos
  25. E.Urbelytė. Kitataučiams mūsų kalba skamba kaip melodija (video) (I)
  26. Lietuva dalyvavo didžiausioje ir seniausioje knygų mugėje Frankfurte
  27. Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams
  28. D. Kuolys. Kaip „pažangieji“ atskyrė lietuvių kalbą nuo lietuvių literatūros
  29. Vilniaus knygų mugėje paskelbtos skaitytojų išrinktos Metų knygos
  30. Vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Viktoras says:
    9 mėn. ago

    Klebono Rogovskio /Rogowski/ įsimintinas poskis : Jei Seinų Bazilikoje bus įvestos Šv.Mišios ir lietuvių kalba,tai ant jo delno išdygs plaukai / citata iš atminties/. Be to sklindo gandai,kad šis klebonas vietinius lietuvius -tuomet užimančius valstybinius postus Seinuose ir jo apylinkėse- dalyvavusius religinėse apeigose skundė Seinų partijos organams ir vietiniam komunistiniam Saugumui.

    Atsakyti
  2. !!! says:
    9 mėn. ago

    Baisiausias lietuvio priešas tai nutautėjąs lietuvis.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Natūralu. Nori nenori, žmogui jo dorinis stuburas svarbiausia. Jis suteikia ir žinojimo, kaip reikia elgtis, gyventi, ir pasitikėjimo savimi bei aplinkiniais. Nutautėjimas iš karto tampa moraliniu susidvejinimu, blaškymusi tarp to, kas dora dabar ir to, kas tada buvo dora. Ypač, kai naujos jo tautybės doros sampratai jis ne visada pritaria, jei sąžinė priešinasi tam, ką jį verčia daryti naujieji „tautiečiai”… Ar ne iš to randasi persistengimai, baisios net ir kaimynų skerdynės (tarpukariu), kad tik įrodytų savo lojalumą naujam ponui, kad pelnytų jo malonių ar ir karjeros, apdovanojimų?

      Atsakyti
    • mociute says:
      9 mėn. ago

      Sventa tiesa…. Deja deja…. Labai liudna, o ypac Vakaru valstybiu archyvuose pasiziurejus X amziaus zemelapius kuomet Jotvingiu zemes uzeme daugiau nei puse dabartines Lenkijos teritorijos . Galbut todel dabartiniai lenkai taip inirtingai stengiasi ne tik istorija perpaisyti savo naudai. Ir ne vien wikipedijoje bet ir kitur internete kur tik pasiekia…….

      Atsakyti
  3. Gintautas says:
    9 mėn. ago

    Ką apie tai galvoja arkivyskupas Gintaras Grušas? Gal ir toliau lenksis Lenkijos dvasiškiams ir nesiryž paklausti jų apie lietuvių persekiojimus bažnyčioje XX amžiaus antroje pusėje. Laukiame arkivyskupo komentaro. O gerbiamas klebonas Ragovskis berods palaidotas Seinų bazilikos kriptoje, matyt už gerus darbus Lenkijai.

    Atsakyti
    • mociute says:
      9 mėn. ago

      nera ko stebetis – WW2 pabaigoje ypatingai dosniai Stalino ” pypkes mostais” svetimomis zememis apdovanota Lenkija “priedo” gavo ir daugybe kgb agentu kuriu ir tarp lenku kunigu buvo labai daug ir vis dar daug tebera iki siolei. Ispuoliai pries Seinuose gyvenancius lietuvius, ko gero, vis dar nesibaigia ?

      Atsakyti
    • Kęstutis says:
      9 mėn. ago

      Gintarui Grušui “judomasonybė” svarbiau už lietuvybę… Pakanka išgirsti kaip jis kalba lietuviškai – kaip prancūzas trečius metus Lietuvoje gyvenantis…

      Atsakyti
      • mociute says:
        9 mėn. ago

        Kestuti, esate neteisus – G.Grusas gimes Amerikoje ir lietuviskai kalba neprasciau nei koks nors statistinis vilnietis o ir lietuvybe jam tikrai labai svarbi. Nereiketu G.Grusa painioti su A.Backiu……

        Atsakyti
        • Vilna says:
          9 mėn. ago

          O kodėl Lenkijos kunigams, gal esant ir jos piliečiais, Grušas leidžia kunigauti Lietuvoje!?…

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            9 mėn. ago

            Ko gero, Vatikanui mes esame viena teritorija, viena parapija. Ir niekaip neįsimena istorinio fakto. Be abejo, Vatikanui (kiekvienam popiežiui asmeniškai!) nebuvo net ir tokios „smulkmenos” aiškintos, kaip kunigų vadovautos politinės procesijos buvo po sostinę vedžiojamos (visų pirma jų mokiniai, jaunimas „pasipuošęs” AK uniforma), ir aiškinta, jog čia viskas JŲ nuosavybė! Kas tai, jei ne politinės provokacijos, vienų siundymas ant kitų?

          • Vilna says:
            9 mėn. ago

            Kuo čia dėtas Vatikanas, nejaugi ne vyskupai, o jis kunigus į prapijas skiria?!…

          • Žemyna says:
            9 mėn. ago

            Negarantuoju, nes nesidomėjau administraciniu suskirstymu, bet anais laikais kažkas kažkur rašė, jog Vatikane mes taip ir likome „krikštamotei” priklausomi. Ten mūsų nepriklausomybė nesutvarkyta. Jei tas, kas tai rašė, tikrai išmanė, ir jei tai ligi šiol nesutvarkyta, tai būtų nedovanotinas mūsų religinio diplomatinio korpuso aplaidumas.

        • Kęstutis says:
          9 mėn. ago

          Grušas parodė savo tikrąjį “veidą” kai seime buvo svarstomas Romuvos klausimas – judomasonybė jam svarbiau už lietuvybę…

          Atsakyti
  4. Vilna says:
    9 mėn. ago

    Tai reikalinga, kad Lietuva tuo pagrindu keltų Lenkijai ieškinį už paveldo sunaikinimą. Juk tai ji įvykdė okopuotoje Lietuvos teritorijoje. Tikėtina, kad Nausėda nepraleis progos ir išsikvies Skvernelį su Linkevičiumi aptarti bylos teisme kėlimo klausimą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Akurat ta pai trijujė… Na, ir humoristas tamsta… Chciala dusza do raju, ale silpnos kiškos nie puskają

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        9 mėn. ago

        Kieno šakės tuos iškilius iškėlė?

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        9 mėn. ago

        Turėjo būti: Akurat pati ta trijujė…
        Prisipažinkit, katras mano žodžius iš jų vietų išgainiojote, kol aš miegojau!?

        Atsakyti
      • mociute says:
        9 mėn. ago

        Dekui, Zemyna !!!

        Atsakyti
  5. albertas says:
    9 mėn. ago

    Panašūs darbai vykdomi ir kitrur. Štai prieš keletą metų iš interneto dingo liaudies kūryba, pavadinta Pandėlio baudžiauninkų himnu. Kažkam reikia, kad vietinio pono Koscialkovskio padarytų skriaudų valstiečiams – baudžiauninkams nebebūtų matyti.Jo įvaizdį perlakuos. Kaip šiandien lakuoja mūsų laikomi iškiliais istorikai (kalba, pasakyta Trakuose).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
knyguklubas.lt nuotr.

2021-ieji paskelbti graikų literatūros metais

2021 02 09
Knygynas Kaune | rengėjų nuotr.

Per karantiną sumažėjo knygų pardavimai. Ką daro leidėjai?

2021 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos)
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos)

2021 02 24
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24
Reikšminga elektros energijos kainos dalis vis dar nepakankamai skaidri
Lietuvoje

Ekonomikos komitetas pateikė siūlymus kaip šalinti elektros sutrikimų priežastis

2021 02 24
Nedarai tempimo pratimų – sportuoji veltui?
Lietuvoje

Strateginių sporto šakų sąrašą papildys gimnastika

2021 02 24
Mindaugas Sinkevicius | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Pajūrietis apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • shopmesoderma.eu apie Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti bėdų pradžia
  • A. A. Vozbinas apie Molėtų krašto vaizdai Aleksandro Vozbino paveiksluose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos)
  • Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą
  • Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių
  • BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1488; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 960; komentarų: 9
  • Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų! peržiūrėta: 928; komentarų: 22
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 876; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 750; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 620; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
0
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Kovo 12 d. nuo 14.30 iki 19.00 val. Lietuvos laiku, Zoom platformoje vyks pirmasis nuotolinis Lituanistinio ugdymo forumas. Tiesioginę renginio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Pajūrietis apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • shopmesoderma.eu apie Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti bėdų pradžia
  • A. A. Vozbinas apie Molėtų krašto vaizdai Aleksandro Vozbino paveiksluose
  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
Kitas straipsnis
Lietuvos visuomenės tarybos pareiškimas „Dėl COVID-19 krizės Lietuvoje“

Lietuvos Visuomenės Tarybos Kreipimasis į Lietuvos visuomenę dėl piktnaudžiavimo COVID-19 krizės Lietuvoje pretekstu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai