Užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu sparčiai mažėja, o darbo sąlygos, kurios vyravo iki karantino grąžinamos į vis daugiau šalies darboviečių. Bet ar padėtis dėl to nepablogės, priklausys tik nuo darbdavių gebėjimų ir atsakingumo, mano skirtingi sveikatos priežiūros srities specialistai, kurie Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kartu su Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Higienos institutu surengtoje virtualioje konsultacijoje diskutavo bei atsakinėjo į verslo įmonių atstovų klausimus apie COVID-19 infekcijos plitimo riziką ir jos valdymą darbo vietose.
„Karantino švelninimas, kuris daugumai žmonių leidžia grįžti į įprastines darbo sąlygas, nereiškia, jog tikimybė užsikrėsti virusu išnyko visiškai. Dėmesys darbuotojams ir pokarantininiam laikotarpiui pritaikytos darbo sąlygos svarbios, nes gali užtikrinti veiksmingesnį įmonių darbą bei bendrą šalies ekonomikos atsigavimą. Todėl įmonėms būtina kuo daugiau žinoti apie infekcijos plitimo prevenciją darbo vietose“, – siekį supažindinti verslą su infekcijos plitimo valdymu ir inicijuotos konsultacijos prasmę pagrindė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Virtualioje konsultacijoje itin svarbiais patarimais ir pastebėjimais apie sąlygas darbo vietose pasidalijo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistė Aneta Abromavičiūtė. Taip pat Valstybinės darbo inspekcijos bei kitų įstaigų atstovai.
A. Šešelgis bendrą padėtį karantino metu pavadino labai dinamiška, kadangi tam tikru metu padėtis blogėjo taip, jog vos spėta tvarkytis ir stabilizuota ji tapo tik po dviejų mėnesių. Viceministras pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, jog sugrįžimo į pablogėjusią padėtį galimybė dėl sparčiai atnaujinamų veiklų vis dar išlieka.
„Kiek ilgai laikysimės karantino ir ar apskritai padėtis netaps blogesne nei dabar, stipriai priklausys nuo darbdavių gebėjimų ir atsakingumo. Karantino sąlygos iki galo dar neatšaukiamos, tiesiog leidžiama laisviau vystyti verslus, paslaugas. Tačiau patartinų ar privalomų saugumo priemonių vis tiek turi būti laikomasi griežtai. Jeigu nėra kaip tiksliausiai sekti patarimais, vis dar turi būti ieškoma bent jau saugių bendravimo formų“, – teigė jis.
Tuo tarpu R. Valintienė pasidžiaugė, jog gegužės mėnesio pradžios duomenimis, Lietuva buvo viena iš mažiausiai naujų užsikrėtimo atvejų Europos sąjungoje (ES) fiksuojančių šalių. Tačiau kiekvieną darbdavį ragino nuolatos domėtis padėtimi ir atsižvelgti į tai, jog vienas neigiamas COVID-19 testo rezultatas nėra pretekstas jaustis visiškai saugiu.
„Sugrįžtant į darbo vietas svarbiausia žinoti tai, kad jokie profilaktiniai tyrimai negarantuos, jog visi yra sveiki. Vakar pasidaręs tyrimą dar galėjai būti sveikas, tačiau nežinai, ar toks esi vos po keleto dienų. Reikia įsidėmėti, kad kai kuriuos sergančius buvo ir bus sunku nustatyti, nes COVID-19 išsiskiria tuo, jog turi daug besimptomių atvejų. Ir bėda ta, kad dar ne viską apie šį virusą žinome. O ligos pažinimą iki šiol sunkina tai, kad nėra konkretaus, specifinio požymio. Vis dar sužinome naujų.
Todėl, kai visi darbuotojai dirbs taip, kaip dirbo iki karantino, reikia labiau atkreipti dėmesį ne tik į dažniausiai pasitaikančius požymius, bet ir turėti aukštą budrumo lygį bei perspėti visus darbuotojus, kad reikia reaguoti į bet kokius požymius, pavyzdžiui uoslės praradimą. Reikia skatinti juos apie tuos simptomus pranešti net ir karantinui pasibaigus“, – teigė R. Valintienė, o jai antrino kolegė A. Abromavičiūtė pabrėždama, kad norint išvengti staigių pablogėjimų, laikytis atstumų, vėdinti ir dezinfekuoti patalpas reiktų net ir tuomet, kai viruso grėsmė taps visiškai maža.
Atsakydami į darbdaviams rūpimus klausimus ir ragindami juos išlikti budriais bei atsakingais, specialistai pataria darbo vietose artimiausiu metu, kaip anksčiau, tarp darbuotojų stengtis išlaikyti bent vieno metro atstumą, kiek įmanoma ilgiau susilaikyti nuo didesnių susibūrimų, juos rengti nuotoliniu būdu. Taip pat užtikrinti pakankamą dezinfekcijos priemonių kiekį ir jų prieinamumą bei nuolatos stebėti darbuotojų sveikatos būklę suteikiant galimybę bet kada pasitikrinti dėl sergamumo.
