Ketvirtadienis, 19 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi

www.alkas.lt
2020 05 28 07:57
0
VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi

Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.
Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo patarimų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie mažiausio skaičiaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau

galėjome sulaukti džiugios žinios, kai per parą nebūtų nustatyta nei vieno naujo atvejo. Tokio pandemijos eigos scenarijaus buvo tikimasi prieš didesnius karantino reikalavimų sušvelninimus https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-1.-Modeliavimo-rezultatai-po-pirmojo-karantino-švelninimo-etapo.jpg.

 Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.
Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Pav. 1. Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo.

Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo nustatytas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai. Pokyčiai prasidėjo netikėtai, kai gegužės 9 d. nustatytųjų atvejų skaičius šoktelėjo iki 35. Ir nors didžioji dalis atvejų buvo nustatyti taip vadinamuose viruso židiniuose – 15 atvejų Antavilių globos namuose ir 10 atvejų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – nustojo mažėti ir kitų, tiesiogiai nesusijusių su židiniais atvejų skaičius. Štai gegužės mėnesio nusatytų atvejų grafikas: https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-2.-Parengta-pagal-Nacionalinio-visuomenės-sveikatos-centro-duomenis.jpg.

Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo | VDU nuotr.
Modeliavimo rezultatai po pirmojo karantino švelninimo etapo | VDU nuotr.

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis.

„Dažnai Lietuvoje džiaugiamasi, kad nustatytų atvejų kreivė yra plokščia. Jeigu turima galvoje, kad ta kreivė yra daugiau ar mažiau lygiagreti x ašiai, t. y. iš esmės nei kyla, nei leidžiasi, tuomet džiaugtis nėra kuo. Pandemijos viduryje nedidėjantis nustatytų atvejų skaičius tikrai galėjo mus džiuginti, tačiau dabar ta kreivė jau turėtų leistis žemyn. Jos balansavimas apie tą patį nustatytų per parą atvejų skaičių rodo, kad viruso atsitraukimas sustojo. Aišku, padėtį pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka vietiniams viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta“, – teigia tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovas, Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis.

Atsiveriant valstybių sienoms prasideda ir žmonių tarptautinis judėjimas. Deja, kartu atsinaujina ir įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė. Pirmuosius tokius atvejus Lietuvoje jau skaičiuojame. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. Kad ir kokie kūrybingi bebūtume, pilnavertiškai pakeisti gyvenimą, verslą ar kūrybą vien tik nuotoliniu būdu neįmanoma, jau nekalbant apie milžiniškus valstybės patiriamus ekonominius nuostolius. Artėja vasara, poilsio, kultūrinių renginių, mokslo metų pabaigos ir kitų švenčių laikotarpis. „Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams. Tiesa, kai kur matome ir didesnį atsargumą, bendruomenių rūpestį dėl savo narių saugumo. Pavyzdžiui, švietimo įstaigos, nors ir turėdamos leidimą sugrįžti prie kontaktinio darbo formų, labai rimtai vertino ir svarstė tokias galimybes. Didžioji jų dalis vis tik apsisprendė nerizikuoti ir mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu,“ – pasakoja J. Augutis.

Ar pagrįstas toks atsargumas? Dabar jau dauguma žino, kad pandemijos eigos pobūdį iš esmės lemia ligos pernašos koeficientas R0. Jis parodo, kiek viruso nešiotojas per ligos laikotarpį vidutiniškai gali užkrėsti kitų žmonių. Jeigu šis rodiklis mažesnis už vienetą, užsikrėtimų skaičius laikui bėgant mažėja. Tačiau rodikliui pakilus virš vieneto, prasideda labai spartus užsikrėtimų skaičiaus didėjimas. Tokią padėtį stebėjome kovo mėnesį.

Kaip teigia prof. Juozas Augutis, rodiklio R0 reikšmė priklauso nuo daugelio aplinkybių – kai kurios iš jų nesusijusios su mūsų veikla, tačiau viena svarbiausių priemonių, kuri sustabdo jo augimą, yra karantinas, tiksliau sakant – griežtas karantino sąlygų laikymasis. Prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5. Kovo viduryje, pradėjus didinti testavimų apimtis, pasimatė ir šio koeficiento galia. Užsikrėtimų skaičius nuo keleto atvejų per parą labai greitai pakilo iki 50–60 atvejų. Įvestas pakankamai griežtas karantinas ir visuomenės sąmoningumas davė savo vaisius. Maždaug po mėnesio užsikrėtimo atvejų skaičius sumažėjo dvigubai, ir, nežiūrint į tai, kad balandžio antroje pusėje buvo padaryti nedideli karantino sušvelninimai, nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičius toliau mažėjo. Taigi mažėjo ir koeficiento R0 reikšmė. Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4. Deja, kaip jau buvo minėta, apie gegužės vidurį mažėjimas sustojo, ir naujų užsikrėtimų skaičius ėmė svyruoti apie 10–12 atvejų per parą. Netgi atmetus susirgimus pačiuose židiniuose, palikus 5–6 atvejus per parą, jau nebeturime mažėjimo tendencijos. Įvedus į modelį nustatytų atvejų skaičius, nesunkiai galime nustatyti, kokia koeficiento R0 reikšmė atitinka paskutinės savaitės padėtį: https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-3.-Modeliavimo-rezultatai-gegužės-pab.jpg.

Modeliavimo rezultatai gegužės pab. | VDU nuotr.
Modeliavimo rezultatai gegužės pab. | VDU nuotr.

Pav. 3. Modeliavimo rezultatai gegužės pab.

„Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos – rugpjūčio mėnesį“ – įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant mūsų visų pečių. Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis.

Modelį parengė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai: Matematikos ir statistikos katedros profesorius, universiteto rektorius Juozas Augutis ir Taikomosios informatikos katedros doktorantas Justinas Dainauskas ir Rokas Krivaitis. Parengtas tikimybinis imitacinis modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, vertinti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/.

Universitetas taip pat pristatė tarptautinę socialinę iniciatyvą „Kartu per atstumą“ (https://www.covidandmentalhealth.eu/), kuri kviečia palaikyti ryšį su žmonėmis, kuriems jo labiausiai reikia, ir nenaudoti žalojančio termino „socialinis atstumas“, pakeičiant jį tikslesniu – „fizinis atstumas“. Taip tikimasi atkreipti dėmesį į pandemijos pasekmėms jautriausius žmones – vyresnius, vienišus, turinčius psichinės sveikatos problemų arba tuos, kuriems reikalinga priežiūra. Iniciatoriai – VDU ir „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP). Prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 50 tarptautinių organizacijų iš įvairių pasaulio šalių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VDU mokslininkai: užsikrėtimų atvejų ir toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą
  2. Č. Iškauskas. Kodėl atleidžiami karantino varžtai?
  3. Profsąjungos: Karantino sąlygų švelninimas – grubi klaida
  4. VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs
  5. J. Augutis. Aukštojo mokslo reforma turi būti ambicingas projektas
  6. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  7. VDU duris atvers botaniko Liudo Vailionio auditorija
  8. Sveikatos specialistų žinia darbdaviams: pandeminę padėtį lems gebėjimai ir atsakingumas
  9. Tarpukario šviesuolių darbai atskleisti VDU tyrimuose
  10. VDU rektoriumi išrinktas prof. J. Augutis
  11. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  12. J. Narkus: Kaunas galėtų tapti Lietuvos San Francisku
  13. Prezidentas Valdas Adamkus jubiliejų švęs Vytauto Didžiojo universitete
  14. Rektorių konferencijos prezidentu išrinktas VDU rektorius Juozas Augutis
  15. VDU prof. L. Mažyliui įteikė Garbės profesoriaus regalijas (nuotraukos)
  16. VDU naujus mokslo metus pradėjo su didesne akademine bendruomene
  17. VDU Vilniuje rengs mokytojus Lietuvos mokykloms kuriose mokoma lenkų kalba (video)
  18. Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais
  19. Tarptautinė komanda VDU rengs ugdymo programą gabiems vaikams
  20. Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis padalinius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

2022 05 15
Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Kalantinių penkiasdešimtmetis. Trapi (non)konformizmo dvasia

2022 05 04
Internetiniai šaltiniai greitam anglų kalbos mokymuisi

Palies ir socialinius tinklus bei naujienų portalus: kaip keičiasi požiūris į autorių teises

2022 05 02
Išleistas elektroninis leidinys „Lietuvos universitetai“ – apie šalies universitetų ištakas ir raidą

VDU parodoje – apie šimtą universiteto metų ir jį kūrusias asmenybes

2022 05 01
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

Už nelaimingą atsitikimą darbe gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

2022 04 10
Tautininkai ragina fotografuoti „kolorado vabalus“

Seimo Teisės komitetas pritarė raidžių „Z“, „V“ ir kitų totalitarinių bei autoritarinių režimų simbolių naudojimo draudimui

2022 04 08
VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“

VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“

2022 04 01
Aplinkosaugininkams – daugiau galimybių

Griežtinama atsakomybė už neatsakingą atliekų tvarkymą

2022 03 24
Tarptautinė konferencija „Atviri skaitymai 2022“ suburs pasaulio mokslininkus

Tarptautinė konferencija „Atviri skaitymai 2022“ suburs pasaulio mokslininkus

2022 03 14
Paskirtos Lietuvos mokslų akademijos vardinės premijos

Paskirtos Lietuvos mokslų akademijos vardinės premijos

2022 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

eimin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia

2022 05 19
Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas
Lietuvoje

Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

2022 05 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą
Lietuvoje

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
Vilniaus darnaus judumo pasiūlymas ministerijoms – atsisakyti rezervuotų automobilių statymo vietų
Lietuvoje

Vilniuje keičiama automobilių statymo tvarka

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

2022 05 19
Kęstutis Navickas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Surinkti parašai dėl nepasitikėjimo žemės ūkio ministru

2022 05 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilnietė apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Teatras apie Ukrainiečių aktoriaus – Ukrainos fronto linijoje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dauguma įmonių plėsti veiklos nesiruošia
  • Tariamasi dėl skrydžių į Jugtines Valstijas
  • Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 519; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 501; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 471; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 409; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 395; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

by Kristina Aleknaitė
2022 05 15
1
Mokytojų trūksta, nes jaunuoliai renkasi lengvesnį būdą gyventi ir pragyventi

Vienas didžiausių šiandienos švietimo sistemos iššūkių yra kai kurių sričių pedagogų stygius. Šalyje jau keletą metų aktyviai kalbama apie tiksliųjų...

Skaityti toliau

Kalantinių penkiasdešimtmetis. Trapi (non)konformizmo dvasia

by Kristina Aleknaitė
2022 05 04
1
Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Gegužės 3 d., Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras atidarė parodą...

Skaityti toliau

Palies ir socialinius tinklus bei naujienų portalus: kaip keičiasi požiūris į autorių teises

by daiva
2022 05 02
1
Internetiniai šaltiniai greitam anglų kalbos mokymuisi

Gegužės 1 d. įsigalioję Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pakeitimai atneš nemažai pokyčių į autorių ir gretutinių teisių,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilnietė apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Teatras apie Ukrainiečių aktoriaus – Ukrainos fronto linijoje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25
  • Dar truputis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai