Birželio 16 d. 10 val. VDU Gamtos mokslų fakultete (GMF) (Žilibero g. 2) mokomųjų laboratorijų korpuse vyks projekto „B. Pajiedaitės takais“ pristatymas ir mokymo seminaras.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų grupė prieš keletą metų pradėjo tirti gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius. Informacija apie šiuos egzotiškos išvaizdos mikroskopinius gyvūnus lietuviškuose vadovėliuose apsiribojo vos keliomis jiems skirtomis eilutėmis, tarptautinėje samangyvių tyrėjų (briozoologų) asociacijoje nebuvo nei vieno Lietuvos mokslininko.
Tik 2015 m. netikėtai pavyko sužinoti, kad samangyvių tyrimų pradininkė Lietuvoje buvo tarpukario VDU studentė Bronė Pajiedaitė (1910–1946), apie kurios darbą ilgą laiką buvo niekam nežinoma. Šios asmenybės gyvenimas paliko ryškių pėdsakų, kurie svarbūs ne tik biologijai, tačiau ir pilietine arba istorine prasme, nes leidžia pajusti neeilinę tarpukario Lietuvos šviesuomenės dvasią.
Pajiedaitė 1931–1935 m. studijavo dviejuose VDU fakultetuose – Stomatologijos bei Matematikos ir Gamtos. Biologijos tiriamajam darbui vadovavo prof. T. Ivanauskas. B.Pajiedaitė pasirinko tirti Lietuvoje visai netyrinėtą gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius. 1932–1933 m. vasarą ji keliavo po visą Lietuvą, įvairiuose vandens telkiniuose surado, aprašė bei savo pačios darytais mikroskopo vaizdų piešiniais kruopščiai iliustravo 7 gėlavandenių samangyvių rūšis, sudarė zoologinę kolekciją ir samangyvių paplitimo žemėlapį.
Tai buvo ir yra kol kas vienintelis, tačiau pakankamai išsamiai aprašytas šaltinis apie Lietuvoje randamus samangyvius. Tarptautinės briozoologų asociacijos eksperto prof. Timothy Wood vertinimu – tai unikali nacionalinio masto mokslinė studija, nes tuo metu atliktų analogiškų darbų Europoje žinomi tik du.
Baigusi universitetą, B. Pajiedaitė dirbo stomatologe. Po jos tyrimo samangyviai nugrimzdo į tylą ir užmarštį. Prasidėjus karui, ji, rizikuodama gyvybe, gelbėjo žydų vaikus iš geto. Pasibaigus karui, B. Pajiedaitė kartu su kitais Kauno šviesuoliais pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, už tai buvo suimta ir nusižudė KGB kalėjime. Šiai iškiliai asmenybei už pagalbą karo metais gelbstint žydų vaikus 2000 m. buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas.
Praėjus daugiau nei 80 metų, VDU GMF grupės mokslininkai vėl pradėjo samangyvių tyrimus, ir gana atsitiktinai sužinojo apie ryškią ir tragišką B. Pajiedaitės gyvenimo istoriją. Kartu su prof. T. Vudu (T. Wood) jie iškėlė iš užmaršties ir jos darbą, ir pernelyg trumpo šios šviesios asmenybės gyvenimo faktus, kurie yra pristatyti viso pasaulio briozoologams.
Mikroskopiniai samangyviai padėjo ištraukti iš užmaršties istorinius mokslo darbus ir sužinoti negirdėtų dalykų apie tarpukario Lietuvos šviesuomenę. Norima su šia istorija kuo plačiau supažindinti Lietuvos visuomenę – pristatyti istorinę B. Pajiedaitės asmenybę ir jos indėlį į samangyvių tyrimus biologijos mokytojams, įtraukti juos ir jų mokinius į projektą, kuris leistų pratęsti B. Pajiedaitės darbą ir surinkti papildomų duomenų apie samangyvius.
