Balandžio 21 d. Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos vetuotus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus dėl galimybės reguliuoti būtiniausių prekių kainas ekstremaliosios padėties metu.
Už šį sprendimą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 41. Pritarus šiam pasiūlymui, toliau jos bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 28 d.
Seimas balandžio 7 d nusprendė leisti atsiradus poreikiui ekstremaliosios situacijos metu laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus (pvz., parduodamų prekių vienetų skaičių, prekių eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus ir pan.).
Pasak šalies vadovo patarėjo Simono Krėpštos, Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.
Pasak jo, Nepaprastosios padėties įstatyme atliktų pokyčių dėl kainų reguliavimo Prezidentas nesiūlo keisti, tačiau jis nepritaria kainų reguliavimo instrumento suteikimo Vyriausybei ekstremalių situacijų atvejais.
„Prezidento nuomone, šio įstatymo paketo dalis susijusi su maksimalių prekių ar paslaugų kainų reguliavimu valstybės lygiu ekstremalios situacijos atveju nėra suderinama su efektyvia ekonomine politika ir nėra suderinama su šalies Konstitucijos nuostatomis. Seimo patvirtintas įstatymų paketas neleistų pasiekti deklaruojamo rezultato: protingų ir vartotojams palankių kainų ekstremalių situacijų metu“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Jis atkreipė dėmesį, kad kainų reguliavimas gali sukelti prekių ar paslaugų deficitą, nes nustatytos kainos nebūtinai padengia visas gamintojų sąnaudas, kurios kinta kiekvieną dieną, taip pat skatina šešėlinės rinkos atsiradimą.
Prezidentas pasiūlė Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie numato pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.
