Gruodžio 11 d. Seimas priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą (Nr. XIIP-1936(2). Už įstatymo priėmimą balsavo 78 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 10 Seimo narių susilaikė.
Šis įstatymas nustato kibernetinio saugumo sistemos organizavimą, valdymą ir kontrolę, apibrėžia kibernetinio saugumo politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų kompetencija, funkcijas, teises ir pareigas, valstybės informacinių išteklių valdytojų bei tvarkytojų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones.
Įstatymas yra taikomas valstybės institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms kibernetinio saugumo politiką, viešojo administravimo subjektams, valdantiems bei tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, informacinių technologijų srityje veiklą vykdantiems verslo subjektams, mokslo ir studijų institucijoms.
Kibernetinio saugumo politikos strateginius tikslus ir jiems pasiekti būtinas priemones nustato Vyriausybė. Kibernetinio saugumo politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Krašto apsaugos ministerija. Kibernetinio saugumo politiką pagal kompetenciją įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas.
Įstatyme įtvirtinta, kad policija, vykdo kibernetinių incidentų, galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių, užkardymą ir tyrimą:
1) renka, analizuoja ir apibendrina informaciją apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių;
2) nustato viešojo administravimo subjektams, valdantiems ir tvarkantiems valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešųjų ryšių tinklų bei viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams informacijos, reikalingos kibernetiniams incidentams, galimai turintiems nusikalstamos veikos požymių, užkardyti ir tirti, pateikimo tvarką;
3) turi teisę duoti motyvuotus nurodymus ne ilgiau kaip 48 valandoms be teismo sankcijos, ilgesniam laikui – su apylinkės teismo sankcija, apriboti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikimą paslaugų gavėjui, kai paslaugų gavėjas ar jo naudojama informacinė ir ryšių technologijų įranga galimai dalyvauja nusikalstamoje veikoje, ir nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui ar elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui taikyti priemones, šalinančias nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje priežastis. Tokiais atvejais apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui pateikiamas teikimas dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teisėjas nepatvirtina nurodytų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo motyvuota nutartimi, nurodymas nedelsiant stabdomas;
4) turi teisę duoti motyvuotus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui išsaugoti informaciją, susijusią su jų teikiamomis paslaugomis, iš kurios galima nustatyti naudotos ryšio paslaugos tipą, taikytas technines priemones ir naudojimo laiką, abonento tapatybę, pašto, geografinės padėties adresą, telefono ir bet kokį kitą prieigos numerį, informaciją apie sąskaitas ir atliktus mokėjimus paslaugos sutarties arba susitarimo pagrindu ir kitą informaciją ryšių aparatūros įrengimo vietoje, turimą pagal paslaugos sutartį arba susitarimą, šią informaciją gauti, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka, kai yra motyvuota teismo nutartis, gauti paslaugų naudotojo srauto duomenis ir kontroliuoti perduodamos informacijos turinį.
