Užgriuvus tokiai visuotinei nelaimei kaip pandemija, savaime kyla klausimas, kuo remtis? Įstaigų pajėgumais, padietės valdymo patirtimi, asmeninėmis pastangomis? Kiekviena pasaulio šalis ieško savojo kelio.
Sprendimų gali būti įvairių: nevykę atmetami, pasiteisinę transliuojami plačiau, bet galop visi jie stipriau ar silpniau remiasi kultūros tradicija, kuri susidaro per šimtmečius. Kinija savo kultūroje turi užkoduotą milžiniškų žmonių srautų valdymo patirtį, Švedijai artimesnis individualistinis, protestantų etikos suformuotas kelias.
O kaip išskirtinius išbandymus išgyvena Lietuva – ko griebiasi, kaip elgiasi, kuo tiki? Čia iškart norisi prisiminti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios padėtį, kai buvome pakliuvę į regioninę krizę, suteikusią galimybę atkurti valstybingumą. Tačiau tai, kas vyko prieš tris dešimtmečius, buvo tam tikra istorinės praeities regeneracija, aktualizavusi kultūrinį kodą, – turint galvoje tautinio subjekto veikimo būdus, priemones, perspektyvas. Daugiau kaip prieš šimtmetį Didžiojo karo (būtent taip iki Antrojo pasaulinio karo buvo vadinamas Pirmasis pasaulinis) klostėsi situacija, ne tik leidusi atsirasti visiškai naujam politiniam dariniui Lietuvos Respublikai, bet ir padėjusi pamatus esminiams, archetipiniams reagavimo į neapibrėžtumą, chaosą, suirutę, pavojų, krizę būdams.
Istoriko Tomo Balkelio knyga „Lemtingi metai. Lietuva 1914–1923 m.“ yra būtent apie tą itin sudėtingą, bet ir naujų galimybių kupiną laikotarpį, viena vertus, išryškinusį lietuvių tapatybės ypatumus, antra vertus, lemtingai prisidėjusį prie susiformavimo tam tikrų tautinės savasties bruožų, svarbių ir šiandien. Atsispirdami nuo T. Balkelio teksto, į pokalbio orbitą įtraukdami ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės prisiminimus, ir nūdienos aktualijas, prisimename tą metą, kai kūrėsi pamatai, ant kurių stovi XXI a. Lietuva.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiąjį metodininką Arūną Brazauską iš bibliotekos TV studijos „Skype“ ryšiu kalbina Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.
