Šiemet sukanka 80 metų kai lenkų okupantai buvo priversti pasitraukti iš Vilniaus. 1939 m. spalio 10 d. Sovietų sąjunga perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai. 1939 m. spalio 27 d. prasidėjo Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių.
Spalio 28 d., pirmadienį, 14 val., minint šią sukaktį, Vilniaus Rasų kapinėse Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargyba ir visuomenė pagerbs Lietuvos karius gynusius Vilnių nuo lenkų okupantų ir žuvusius už Lietuvą 1920 m.
Tą pačią dieną 17 val., Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13), bus paminėtas Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metis.
Minėjime pasisakys „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys hab. dr. Kazimieras Garšva, istorikas prof. Valdas Rakutis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė.
Koncertuos Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas), folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė L. Purlienė).
1939 m. Lietuvos kariuomenės vadas įsakė: „Vilniaus rinktinės kariai, Jums teks labai garbinga ir istorinė pareiga pirmiems įžengti į Vilniaus krašto žemes ir mūsų sostinę Vilnių. /…/ Jūs būsite pirmieji mūsų kariuomenės reprezentantai lietuviškame Vilniaus krašte.“ 1939 metų Lietuvos kariuomenės Žygis į Vilnių vainikavo ilgas lietuvių tautos kovas ilgaamžei istorinei sostinei ir valstybės vientisumui išsaugoti.
„Per 19 metų Lenkijos okupaciją Lietuva suverenių teisių į tūkstantmetį savo valstybės centrą neprarado jokiu teisės aktu. Lietuva istorinę sostinę ir trečdalį Vilniaus krašto teisėtai susigrąžino visos tautos pastangomis, pagal 1920 metų Taikos sutartį ir daugelį tarptautinių konvencijų. Dėl to Rasų kapinėse pagerbsime Lietuvos karius, prieš 99 metus prie Vilniaus žuvusius už Lietuvą, taip pat ir netoliese palaidotą didžiai nusipelniusią Lietuvos žvalgę Marcelę Kubiliūtę“, – sakė K. Garšva.
1920 m. spalio 7 d. Lenkija su Lietuva pasirašė Suvalkų sutartį pripažindama Vilniaus kraštą kaip Lietuvos dalį. Tačiau praėjus 2 dienoms nuo šios sutarties pasirašymo spalio 9 d. Lenkija sulaužė susitarimą ir karine jėga užgrobė Vilnių ir Vilniaus kraštą, kurį neteisėtai valdė iki 1939 m. spalio mėnesio.
Kažin, ar Polacy na Litwie bus pakviesti?… ?
Turėdami galvoje, kaip neseniai mūsų politikai jų kapams lankstėsi, gal, žiū, ims ir susigalvos ateiti ir pagarbiai galvą nulenkti, apgailestaudami, kad jų proseneliai buvo į tai įvelti, ar įsivėlę?
Pranešimo tekste
1939 m. spalio 10 d. Sovietų sąjunga PERDAVĖ Vilniaus kraštą Lietuvai.
nors tai ir ne ATIDAVĖ (kaip kad anksčiau visur buvo rašoma, o troliai tuo smaginosi), vis vien keisčiau į ne tiek dviprasmį – GRĄŽINO.
Nesuprantantiems taip aiškiau, jog ne padovanojo, ne iš vieno atėmė, nuskriaudė, kad kitam galvelę paglostytų ir duotų, o kad jis iš plėšiko buvo atimtas ir vėl savininkui grąžintas.
Netinka ir žodis “grąžino”. Sovietai Lenkijos okupantės paliktą Vilnių ir kraštą pasiūlė Smetonai mainyti į 5 sovietų karines bazes išdėstytas atitinkamose Lietuvos teriritorijos vietose, laikant jose iki 20 tūkst. kareivių su atitinkama ginkluote. Smetona su tokiais mainais sutiko, tuos jo mainus tauta įvertino kaip: “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Taigi Lietuvai priklausantis Vilnius buvo Smetonos išsimainytas taip negarbingai. Nejaugi tokie elementarūs istorijos faktai nėra žinomi…
Taip, ir čia tiesos yra, tik turėjau galvoje kt. kontekstą.
Ilgą laiką Delfio ir kt. masiškai lankomuose portaluose tuo žodžiu buvo manipuliuojama, teigiant, jog „Jis jums nepriklausė, bet, va, Stalinas MŪSŲ Vilnių iš mūsų atėmė ir jums atidavė, todėl…
Todėl susipraskit ir tylėkite lapais apsikasę, kai mes čia šeimininkaujame?
Po tokių komentarų lietuviukai tylėdavo ir pasipildavo vien trolių giesmės (ačiū mūsų ŠMM – gali ką nori lietuviškas m-klas baigusiems meluoti). Tačiau, kai ilgai ir kantriai dėjau savo komentarus su žodžiu grąžino. Ir papildydavau kad ne už ačiū, kad tas „grąžinimas” ne tik didžiules atplėštas teritorijas ir gal kelis mln. žmonių kainavo (įskaitant ir BY likusias žemes), bet ir apskritai laisvę, tik tada galiausiai atkuto ir mūsų komentatoriai. Jiems tik reikia padėti – parodyti „kabliuką”, už kurio gali užsikabinti.
Svarbu mums ČIA tarpusavyje mintimis, nuomonėmis apsikeisti, vienam kitą praturtinti, bet labai svarbu ir apie kt. portaluose platinamų „tiesų” neužmiršti, vis patikrinti, kokių naujų „faktų” sužino jų lankytojai, ir rasti kuo tinkamesnius tam žodžius, kad jų negalėtų iškraipyti.
Oi, na ir klaidų šiandien darau! Pšeprašam, nebetaisysiu, patys jas matote 🙁
Vilna > Jums nepakanka drąsos pripažinti kad Lenkijos tuo laikotarpiu jau nebuvo faktiškai , todėl Vilniaus gražinimo klausimas buvo tik formalumas su kuriuo galima buvo sutikti Smetonai arba ne . Baltijos valstybių klausimas tuo metu jau buvo išspręstas Stalinu .
O kur aš sakau, kad Lenkija tuo metu dar buvo? Kad jos nebuvo, juk yra visiems žinomas faktas. Be to, ne tai šiuo atveju svarbu. Svarbu yra kita, kad Vilniaus kaip Lietuvos teritorijos po rugsėjo 17 d., kai Lenkijos okupantės jame ir apskritai jau nebebuvo, o Sovietų kariuomenė dar buvo prie Minsko, t.y. kai niekam nė ačiū už sugrįžimą į savo sostinę Vilnių nereikėjo sakyti, Smetona savo valdžios jame nesusodino, savo kariuomenės neišrikiavo, o po kelių dienų į jį susikrausčius Sovietams ir pasiūlius Lietuvai Vilnių mainyti į 5 Sovietų karinių bazių Lietuvoje įsikūrimą, nepasakė ne, nors, ginant šalies suverenumą, taip pasakyti buvo besąlygiška Prezidento, visų valstybės valdžių pareiga. Va čia yra tų įvykių esmė.
Apeliuoju į tai kad Smetona nereikia laikyti kvailiu kuris tarytum nesuprato kur linksta visa rytu Europa .. Mes kalbame apie Vilniu lik jo susigrąžinimo faktas ka nors keistu . Jei tik butu galimybė Smetona nebūtu mainęs o karui imta ruoštis kur kas anksčiau nei pasirašyti Ribentropo protokolai . Deja tu pastangų neužteko . Keista buvo žiūrėti į Lietuviškus šarvuočius į nauja kareiviu ekipiruote ..kai šalis atkūrusį nepriklausomybe tik kelios dešimtis metu . Kad lengviau butu suprasti tokius kariniu išlaidu mastus pasidairykite po šiandienine Lietuva .
Manau, kad šiandien tokiu atveju žodį “žygis” rašyti be kabučių nederėtų. Jokio kariuomenės žygio paprasčiausiai nebuvo, nes kariuomenei “smetoniškai” pratupėjus prie demarkacinės linijos kol sovietai nuo Minsko po poros dienų atšlepsėjo, jau nebuvo prieš ką žygiuoti. Akivaizdu, kad to vadinimas „žygiu“ yra Smetonos propagandistų žodis, surastas jo tūnojimui valdžioje ir tuo Lietuvai ir jos kariuomenei padarytai gėdai pridengti. Beje, jis – šis žodis – regis, tiko ir sovietiniams propagandistams… Taigi gal jau baiktume “smetoniškai” meluoti patys sau ir šią datą minėtume tikru vardu, t.y. – kaip Prezidento pareigų neatlikimo lemto tapsmo “Vilnius mūsų, o mes rusų” preliudija…
Išdrįsiu pamėgdžioti garsų Galilėjaus posakį “Eppure si muove!” (it. – ir vis dėlto ji sukasi). Ir vis dėl to Vilnius, istorinė Lietuvos sostinė, buvo mums, lietuviams, GRĄŽINTA! Būtent grąžinta. Ir ne kitaip, panowie ir tovarišči.
P. S. Dovanoti, atiduoti (duoti), įteikti ir t.t. galima tik tai, kas tau nepriklausė. O kieno miestas (sostinė) buvo nuo pat įkūrimo Vilnius? Lenkijos? Rusijos? Kryžiuočių Ordino? Baltarusijos, kuri tada net neegzistavo? Taigi. Gal, kaip sakoma, būkim biedni, bet… neužsiiminėkime žodine masturbacija.
Atiduoti ką nors savo ir už tai gauti ką nors sutarto iš kito – lietuviškai reiškia manyti. Būtent tai ir įvyko pagal 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir Sovietų sutartį. Sovietai atidavė Lietuvai jų užvaldytą paliktą Lenkijos neginamą Vilnių, o Lietuva už tai leido (atidavė) Sovietams 5 savo teritorijos vietas jų karinėms bazėms su 20 tūkst. kariuomene jose laikyti. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju atidavimai vienų kitiems yra įvykę mainų pagrindu. Iš Smetonos pusės tai politiškai žioplas mainas, netgi laikytinas mainu valstybinio suverenumo užtikrinimo sąskaita. Taigi faktiškai Vilnius nebuvo grąžintas, nebuvo atgautas, o buvo išsimainytas iš Sovietų. Beje, Vilniaus ir jo etnografinės teritorijos kaip priklausančios Lenkijai niekada nebuvo pripažinusios JT, nei Vokietija, nei Sovietai. Jos netgi 1939 m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo – Molotovo pakte yra pabrėžusios, kad Vilnius yra Lietuvos interesai. Taigi, “panovink, nepanovinęs” – tiesa yra tokia.
youtube.com/watch?v=Umc-uq21d2Q 7.08 min. kalbama apie tai kad jau 1939 m.Vilniuje buvo įkurdintas Getas .Nors Wikipedija rašo kad Vilniaus getas įkurtas tik 1941 m. rugsėjo 6 d.. Man čia kažkaip galai nesueina ..Gal kas gali plačiau paaiškinti kaip yra iš tikro ir kokia paskirti tuometinei bendruomenei tie Getai atliko ?. Klausimas ne visai į str. bet kažko paklausti daugiau neturiu .
Tai dėkui už nuorodą! Šaunu! Gal dažniau galėtumėte apie tokias informuoti? Padėtumėte mūsiškiams, ieškantiems tokių! Nesvarbu, kad straipsnio tema (kaip ir dabar) visai kita bus 🙂
RU susidomėjo senosios tautos tradicijomis, jos tarpukario faktais?! Va čia, tai bent! Šiais laikais, kai tiek biudžeto jos karas su visais suryja, skirti laiką ir lėšas senų filmų vertimui ir dubliavimui? Kad supažindintų plačiąją rusų visuomenę? RU gerovė taip pagerovinta, kad laimei tik jau to ir trūksta? 🙂
O gal priežastis kita? Sudegusi su ligi šiol nuo konvejerio leistais aplaidžiai ir paskubom keptais falsifikatais apie žydšaudžius litofcus, pabandė štai tokiais triukais žiūrovų neraštingumu pasinaudoti? Tekste yra žodis „getas”!!! – URAAAAAAAAAA, tovarišči!!!
Juk dabartinė visuomenė žino tik vieną – Hitlerio laikų žodžio „getas” reikšmę. Neįtaria, jog šis žodis yra seniausiuose Vakarų žodynuose ir enciklopedijose! Tad dar kartą URA neišsilavinimui, pusiau raštingumui 🙂 Kuo mažiau lėšų ir dėmesio tautos lavinimui, tuo lengviau jai meluoti ir manipuliuoti. Juk ji net nesusimąsto, iš kur nuo senų laikų RU Pavolgio vokiečiai? Iš ten pat, kaip LT žydai! Ir ne tik šiai tautai buvo skirta vieta Lietuvoje, kai jie buvo pakviesti iš visos Europos čia atvykti – lygiai taip pat ir vokiečiai, ir kt. Europos tautos čia turėjo savo getus – vietą, kur galėjo LAISVAI savo verslais užsiimti ir gyventi! Ir ne tik Vilniuje bei jo prieigose. Kažkur palei Varėna gausiai vengrų gyventa. Teko su vienu tokiu „vengrų grafo” palikuoniu kažkiek bendrauti. Savo išvaizda priminė tokį, juokais jį taip pavadinau, o jis atsako „Taip!” ir šiek tiek papasakojo, kas kuo vertėsi.
Taigi, jei bent kiek mokeisi istorijos, turėjo kristi į akį, jog svetimtaučiai amatininkai, gavę teisę įsikurti ir imtis verslo ne savo kilmės šalyje, VISUR būdavo apgyvendinami kompaktiškai, jiems skirtuose kaimeliuose, miesteliuose, priemiesčiuose, ar miesto rajonuose. Ne šiaip ir Vilniuje dar išliko įv. tautų vardais vadintos gatvės. Gatvės vardas = tos vietovės kitataučių kolonijos istorija. Beje, ten, kur šiandien Vokiečių g. Vilniuje, dar mano vaikystėje jų čia buvo DVI, ir vardai DU buvo. Išliko tik vienas… Šiandienėje žaliojoje šios gatvės juostoje niūksojo tamsūs čia ne vieną amžių stovėjusių namų likučiai, griuvėsiai.
Beje, filmo originalo tekstas taip užgožtas, kad negaliu patikrinti, kiek subtiliai atsižvelgta į jo kalbos niuansus. Gal būtų visai įdomu, turint laiko, visą patikrinti. Tačiau miesto ir tautos kultūrinio paveldo istorikams tai įdomu.
Taigi, DU KARTUS AČIŪ tamstai už paslaugą!
Žemyna .. Video aiškiai matomi ant arkos du skelbimai apie tokio geto Vilniuje ribas ir pradžia . Kas krenta į akis ten nefigūruoja dovido žvaigždė kaip įprasta nacistiniuose filmuose ..todėl galima daryti išvada jog tu getu paskirtis yra daug platesnė nei buvo įprasta teigti visuomenei . Iš teksto (originalaus) galima daryti prielaida kad tokie getai turėjo netgi tam tikra vertybine reikšme miestui ir jie nieko bendro neturi su holokaustu Lietuvoje . Manau vystyk J.Noreikos parašai nėra tragiško likimo šaukliai .. o greičiau buitiniai ir kasdieniniai . Aišku galima tik pasidžiaugti kad nemokšos propagandistai kartais ir dirba naudingai .:)
Beje, prie to, kas pasakyta dėl pavadinimo “getas”, galima tik pridurti, kad jis gali būti giminiuotinas su lietuvių žodžiui “gatvė”, kuris gal ne visai pagrįstai kalbininkų laikomas germanizmu. Panašu, kad čia galėtų būti gretintinas ir genties Getai pavadinimas. Taigi geto pavadinimo kilmė yra įdomi ir kalbiškai.
Gal ir galima giminiuoti su žodžiu gatve , vienok šiuo konkrečiu atveju kalba eina apie tam tikrus miesto rajonus kurie iš po šiai dienai kai kuriose šalyse yra išlikę ..su tam tikra tautine specifika . Lietuvos atveju paprasčiausiai trūksta informacijos iki nacistinio periodo getu įkūrimo praktikas Lietuvoje . Gal čia yra daugiau apie tai žinančiu .. ?
Ar iš peklos toks sutapimas:
– Delfyje po straipsniu apie Kremliaus veiklą Afrikoje sustiprėjusi patyčių iš LT bei tautos, patriotų banga;
– gatavai paruoštas dubliuotas filmas – „įrodymas”, jog litofcai buvo HK pradininkai, jog čia įžengęs Adoliukas jau rado gatavą getą, ir jiems, kaip LT sąjungininkui, teko, vargšeliui, vykdyti „ž-šaudžių tautos” valią;
– ir vėl ekranuose šmėžuoja dėmesio stokojanti dama, reikalaujanti atskiro spec. įstatymo. O ką, jau laukia „įkalčius” gaminti pasirengusi brigada?
Ar tai įžanga į naujos R. V. knygos pristatymo šou?
Ar šios sukaktiems proga dėmesio nukreipimas nuo tarpukario RU-PL-LT santykių?
Tai labai iškilių ir svarbių lietuvių tautai ir Lietuvai Metinių paminėjimas.Tad,kodėl šios sukakties neorganizuojama valstybiniu mastų? Ar minėtame paminėjime dalyvaus Lietuvos valdžios aukščiausi politikai ir pareigūnai?
O ar visi 141 Ozolo lentos atidengti atvyko?
Paprasčiau. Jei tuo metinė valdžia galvojo, kad į rojų galima nujoti ant svetimo …. (asilo) tai “draugingi tovariščiai ” pareikalavo , kad už paslaugą reikia mokėti. Draugingai pabučiavę draugingai šaliai kojas, rankas ir šikną, išvažiavo , kas į” butirkas, kas vladimiro centrales”.
Nepaklausė vokiečių Smetona, o galėjo nužygiuoti Į Vilnių ir susigrąžinti savo sostinę. Juk Lenkijai “kaput”.
Parašiau ir džiaugiuosi, koks aš dabar gudrus.
Dėl asilų:
sprendžiant iš pr. a. karų istorijos, rusų kariuomenėje į pirmąsias fronto linijas visada būdavo sustatomi kitataučiai, visų pirma tie, kieno šalis „vaduojama”… Ar tai buvo tik pr. a. išradimas? Pavyzdys – kad ir lenkai – džiaugėsi, kad brangioji pusserė sudarė sąlygas jiems susiburti, ekipavo – galės savo šalį vaduoti. O mūšio strategai suplanavo, kad jų kūnai taps „kūlgrinda” pelkėje, kuria važiuos rusų tankai, kad iš pelkės pusės užkluptų vokiečius netikėtai.
Kitos „SLR” irgi panašiai vaduotos – jų pačių krauju. O lietuviškoji 16-ji? Kažin, ar ne tas pat buvo, kaip visada – pirma „žemesnė rasė”, kad jos žūtų daugiausiai, o mes eisime pergalės laurų skinti, pasaulį šantažuoti, jog būtent RU krauju visa Europa išvaduota.
O jei dar prisiminsime, jog paskui tas pirmąsias puolančiųjų eiles ėjo eilės tų, kas turėjo šaudyti į pirmųjų eilių nugaras, jei jie, susivokę, bandytų bėgti? Tolesnėse eilėse ėjusių bent jau išlikimo loterija laukė, o pirmųjų eilių vyrai karo strategų buvo sąmoningai pasmerkti mirčiai.
Na ir nepagirk Stalino, kad gudriai savus saugojo, kad jų pačių vyrų kuo daugiau išliktų, o „išvaduojamų” tautų – kuo mažiau 🙂
Ir lai čia niekas nemanipuliuoja teigdamas, jog ginu bandymus svetimu asilu į Rojų nujoti! Kalba apie kvailinimą ir sukčiavimą! Rimtesnį, negu iš kalėjimo skambučiai pensininkėms. Apie siekius bet kokią tavo silpnumo akimirką panaudoti tau praryti, pavertus tai „pagalba tau”. Ir apie tai, kad per amžius taip ir nepasimokome, ir vėl pas „amžiną draugę” vos jai švilptelėjus lakstome..
A.a. mūsų Tėtukas: – apsaugok mane nuo draugų…
Ypač kai suktumu ir kone smurtu tau savo „pagalbą” perša. Nesvarbu, katras, iš katros pusės tas draugas. Juk braižas panašus, tartum dvynų sesučių. Nežiūrint, kad karta kartą keičia – „pagalbos” teikimo istorija kartojasi.
Vilniaus atgavimas – Lietuvai itin svarbus istorinis faktas.
Aišku, kaip sakydavo mano senelis (dar sovietmetyje) – “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Bet vis tiek.
Turiu senelio “Vilniaus pasą” – kaip supratau, tai dokumentas, kurį turėjo kiekvienas lietuvis.
Jei 1939 m., kad ir ne itin patraukliomis aplinkybėmis, nebūtųme atgavę Vilniaus – tai vargu ar mes jį šiandien turėtume.
Aišku, po to sekė labai skaismingi ir sunkūs dešimtmečiai. Bet šiandien turime džiaugtis ir didžiuotis tuo, kas tuomet įvyko.
Tiesa, iš tiesų būtų įdomu sužinoti, kaip į Vilniaus sugrąžinimą Lieetuvai reagavo kitų tautybių žmones? Ar Lietuvos kariuomenę Vilniuje sveikino tik lietuviai. Peržiūrėjus video panašu, kad vaikai buvo įvairių tautybių. Bet vaikai yra vaikai – jiems visi kareiviai įdomūs. O kaip elgėsi suaugusieji? Ar Vilniaus gayvėse Lietuvos kariuomenę sveikino tik lietuviai? Manyčiau, kad ne tik.