Birželio 28 d. Kultūros ministerijos vadovybė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovėmis Dalia Henke, Jūrate Caspersen ir Vida Bandis.
Susitikime aptarti būdai ir priemonės lietuvybei stiprinti bei išsaugoti diasporoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės kuravimo klausimai. Numatoma juos patikėti Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui. Ši įstaiga pagal savo kompetenciją jau rūpinasi lietuvių išeivijos bendruomenių tapatybės saugojimu, nacionalinių tradicijų tęstinumu ir plėtra, teikia bendruomenėms metodinę paramą, padeda organizuoti išeivijos dainų ir šokių šventes, kitus renginius, koordinuoja išeivijos meno kolektyvų dalyvavimą Lietuvos dainų šventėse.
Bendradarbiavimas su pasaulio lietuvių bendruomenėmis nuolat plečiamas. Pernai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje lietuvių diaspora prisistatė Lietuvai Dainų šventėje „Vardan tos…“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Tai Pasaulio lietuvių bendruomenę paskatino surengti išskirtinę pasaulio lietuvių meninės kūrybos šventę: pernai Pasaulio lietuvių bendruomenė sukvietė 54 menininkus iš 19 pasaulio šalių pristatyti brandžiausius kūrybos darbus parodoje „Pasaulio Lietuva: kūrybos horizontai“. Tokia paroda surengta pirmą kartą praėjus 30 metų po pirmosios lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos parodos.
Kultūros ministerija, atsižvelgdama į lietuvių bendruomenių kaimyninėse valstybėse (Baltarusijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje) poreikius lietuvybės puoselėjimui ir mėgėjų meno sklaidai, siekdama išsaugoti tautinį tapatumą bei stiprinti minėtose šalyse gyvenančių lietuvių ryšius su Lietuva, 2020–2022 metų strateginiame veiklos plane numatė naują kultūros ministro valdymo sričių priemonę – „Remti Lietuvos tradicinės kultūros puoselėjimo iniciatyvas užsienyje“. Pagal ją siūlomos naujos veiklos – metodinės pagalbos teikimas, Dainų švenčių tradicijos palaikymas, Lietuvos tradicinės kultūros pristatymas užsienyje. Šios naujos priemonės finansavimui Kultūros ministerija iš vidinių resursų 2020 m. ketina skirti 20 tūkst. eurų.
Kultūros ministerija iš Užsienio reikalų ministerijos numato perimti Lietuvos kultūros ir meno specialistų darbo organizavimo užsienio lietuvių organizacijose funkciją.
Lietuvos kultūros taryba, skatindama bendras Lietuvos ir užsienio lietuvių kūrėjų kultūros iniciatyvas, projektų finansavimui šiemet skyrė 70 tūkst. eurų. Papildomai 40 tūkst. eurų skirta užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo paieškai, sklaidai, priežiūrai ir sugrąžinimui.
Pasaulio lietuvių bendruomenė vienija 47 užsienyje susibūrusias mūsų šalies bendruomenes.
Visi KM siūlymai ir užmačios gerinti ir stiprinti užsienio lietuvių kultūrinę veiklą bei išsaugoti tautinę tapatybę yra nepilnaverčiai ir mažai veiksmingi,jeigu Lietuvos valstybė neatsisakys ,,Globalios Lietuvos” ir ,,Pasaulio lietuvio” idėjos. Antra,- visiškai kiti politiniai ir kultūriniai poreikiai priskiriami vietiniams lietuviams gyvenantiems lietuviškose etninėse žemėse už dabartinės Lietuvos ribų / Lenkijoj,Gudijoj,Karaliaučiaus srityje/, o dar kiti poreikiai lietuvių ir jų palikuonių ištremtų į Sibiro,Kazachstano žemes,-visi jie nėra emigrantai.Apie šiuos poreikius ir visiškai kitokį veikimo būdą Lietuvos valdžia visiškai nekalba,deja. Pagrindinis valstybės tikslas turėtų būti ne ,,Globali Lietuva”ir ,,Pasaulio lietuvis” idėjos įgyvendinimas,o visokeriopas emigrantų skatinimas sugrįžti į Lietuvą,o priešingu atveju- laukia jų ir jų palikuonių visiškas ištautėjimas.