Lietuvos kultūros veikėjai ragina Seimą neignoruoti jų parengto Lietuvos kultūros įstatymo projekto

Šiandien, gruodžio 15 d. Lietuvos per 150 kultūros veikėjų išplatino viešą pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti ir palaikyti Lietuvos kultūros kongreso ir visuomeninių kūrybinių sąjungų bei visuomeninių organizacijų iniciatyva parengtą „Lietuvos Respublikos kultūros įstatymo projektą“.

Tarp kreipimą pasirašiusių: dainininkai LMTA prof. Vytautas Juozapaitis, Algirdas Janutas, Judita Leitaitė, filosofas, Kultūros kongreso pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai Juozas Antanavičius ir Eduardas Gabnys, muzikologė Audronė Žiūraitytė, aktoriai Ramutis Rimeikis, Regina Kazlauskaitė, dr. Aleksandras Guobys, tautodailininkai Vytautas Jarutis, Palmira Damijonaitienė, kūrybinių sąjungų pirmininkai tautodailininkas Jonas Rudzinskas, dailininkas Eugenijus Nalevaika, architektas Gintautas Blažiūnas.

„Šiandien Seimas ketina svarstyti Kultūros ministerijos iniciatyvą parengtą „Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą“. Deja, yra bandomas ignoruoti Lietuvos kultūros kongreso, visuomeninių kūrybinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų iniciatyva parengtas ir Seime įregistruotas alternatyvus „Lietuvos respublikos kultūros įstatymo projektas“. Ieškoma visokių būdų ir pretekstų šio įstatymo neįtraukti į Seimo darbotvarkę, kad Kultūros ministerijos parengtam įstatymui nebūtų jokių alternatyvų. Mes juk ne žodžiais protestuojame – mes parengėme alternatyvų įstatymą su viltimi būti išgirsti ir toliau tobulinti abu įstatymus – ir mūsų, ir ministerijos parengtą – paraleliai. Todėl nuoširdžiai tikimės, kad mūsų darbas bus įvertintas, kad abu alternatyvūs projektai bus svarstomi kartu,“ – sako viena iš Lietuvos kultūros įstatymo projekto rengėjų Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

„Apgailestaujame, kad Kultūros ministerijai rengiant tokį reikšmingą Lietuvos meno kūrėjų visuomenei dokumentą nedalyvavo Lietuvos meno kūrėjų asociacija, o menininkų visuomenė buvo supažindinta tik su galutiniu jo variantu. Šį projektą ne kartą kritikavome ir teikėme alternatyvius siūlymus, deja mūsų balsas nebuvo išgirstas. Nenorima jo girdėti ir šiandien. Pasisakome už nuoseklų ir laipsnišką atskirų kultūros valdymo segmentų tobulinimą ir nesutinkame su numatoma revoliucine reforma, kurios detalės naujojo įstatymo projekte, deja, apibrėžtos nepakankamai ir prieštaringai. Šiaurės Europos šalių, turtingų privačiais ir alternatyviais kultūros rėmimo fondais, kultūros valdymo modelio (beje jau pasenusio ir jų pačių kritikuojamo) perkėlimas į kitokią Lietuvos terpę mums atrodo perdėm tiesmukas ir nepriimtinas. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimą neignoruoti Lietuvos kultūros ir meno kūrėjų iniciatyva parengto Kultūros įstatymo projekto ir svarstyti jį kartu su Kultūros ministerijos parengtuoju“ – sakė Lietuvos Kultūros kongreso pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus.

Tarp ne kartą teiktų pataisų, į kurias nebuvo atsižvelgta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pirmininko Kornelijaus Platelio, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkės, vadovaujančios šiandieninei Kultūros ir meno tarybai Zitos Bružaitės bei kitų kūrėjų pastabos.

Šiandien gruodžio 15 d. Seimo seniūnų sueiga visuomenininkų parengto ir Seime įregistruoto alternatyvaus Lietuvos respublikos kultūros įstatymo projekto (Nr. XIP-3914(2)) į svarstomų klausimų darbotvarkę ir vėl neįtraukė. Ir toliau Seimui svarstyti siūlomas vien tik Kultūros ministerijos parengtasis ir Lietuvos kultūrinių visuomeninių kūrybinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų netenkinantis Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas“ (Nr. XIP-3469(2) .