Kai kurių ligų simptomai gali būti nepastebimi ilgą laiką, todėl pasitaiko atvejų, kai net apie pavojų gyvybei keliančią ligą sužinoma jau spėjus jai „įsisiautėti“. Skatindama to išvengti, šeimos gydytoja Elena Šopytė išskyrė pagrindinius tyrimus, kuriuos profilaktiškai reikėtų atlikti kiekvienam. Net neturint nusiskundimų, reguliariai atliekami medicininiai testai gali padėti nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje, suprasti, kada liga prasidėjo, tai ūmus ar lėtinis procesas.
„Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje žmonės susiduria su netikėtomis pavojingų ligų diagnozėmis vėlyvoje stadijoje. Tokios ligos gali sukelti nedarbingumą ar net būti mirtinos. Beveik du trečdaliai išmokų mūsų klientams sudaro kritinių ligų, tokių kaip vėžys, atvejai. Kaip gyvybės draudimo bendrovė, mes linkime, kad nelaimių pasitaikytų kuo įmanoma rečiau, tačiautokiais atvejais visada padėsime“, – sako Brigita Poškuvienė.
Jei periodiškai atliekamų bendrųjų tyrimų rezultatai yra geri ir žmogus neturi sveikatos nusiskundimų, šeimos gydytoja Elena Šopytė ramina – viskas greičiausiai ir yra gerai. Visgi, kai kurias ligas labai sunku pastebėti joms dar nepažengus, tačiau laboratorinės galimybės leidžia atlikti įvairius papildomus tyrimus, kurie pavojų keliančias ligas padėtų diagnozuoti anksčiau. Gyd. E. Šopytė kas 3-5 metusrekomenduoja atlikti šiuos tyrimus:
- Bendrasis kraujo tyrimas
Tai paprasčiausias tyrimas, parodantis bendrą organizmo būklę ir galintis padėti anksti pastebėti tokias ligas, kaip lėtinės infekcijos, mažakraujystė, kai kurie krešumo sutrikimai, alergijos. Tačiau šio tyrimo rezultatų rodikliai kai kurių sunkių ligų metu gali būti įprasti, dėl to ties juo nereikėtų sustoti. Tyrimą atlikite ryte, prieš tai nevalgykite ir negerkite.
- Bendrasis šlapimo tyrimas
Šlapimo tyrimas padeda nustatyti skysčių trūkumą ar perteklių organizme, įvertinti inkstų veiklą, tyrimo pagalba galima anksti pastebėti inkstų ligas ar lėtines ginekologines ligas. Šlapimo tyrimui mėginį taip pat surinkite ryte prieš tai nusiprausus.
- Lytiškai plintančių ligų tyrimai
Daug infekcijų plinta užsiimant lytiniais santykiais ar naudojantis kitų žmonių asmeninės higienos reikmenimis. Lytinės ligos dažnai nesukelia jokių labai ūmių skundų, todėl žmonės gali ir nežinoti, kad yra tokių ligų nešiotojai. Ypač keičiantiems lytinius partnerius patariama šiuos tyrimus atlikti reguliariai, nes laiku paskyrus gydymą galima išvengti įvairių komplikacijų.
- Hepatito B ir C tyrimai
Apie lėtinius kepenų uždegimus žmogus gali nežinoti, nes šios ligos progresuoja lėtai ir ryškių simptomų pradinėse ligos stadijose nesukelia. Užsikrėsti galima darantis tatuiruotes, įvairias grožio procedūras ar gaunant nekokybiškas medicinos paslaugas atostogaujant mažiau išsivysčiusiose šalyse. Todėl profilaktinis tyrimas reikalingas net neturint jokių nusiskundimų, nes pastebimi hepatito sukelti negalavimai dažniausiai atsiranda tik vėlyvoje ligos stadijoje.
- Gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas
Kadangi gimdos kaklelio vėžys yra viena pagrindinių onkologinių moterų mirties priežasčių Lietuvoje, moterims šis tyrimas turėtų būti atliekamas kas 2,bent jau kas 3 metus. Gimdos kaklelio vėžio simptomus moteris pradeda jausti tik ligai pažengus ir išplitus, todėl anksti radus pakitimus galima išsaugoti gyvybę, o jaunoms moterims – ir vaisingumą. Tepinėlį paimti geriausia 10-20 ciklo dieną.
- Bendrojo, tiesioginio ir netiesioginio bilirubino tyrimai
Šie kepenų apykaitos rodikliairodo bendrąją kepenų būklę ir gali padėti anksti pastebėti ligas, kurios tuo metu dar nesukelia jokių simptomų, tokias kaip kepenų uždegimas ar Žilbero sindromas. Geriausia atlikti ryte, nevalgius ir negėrus.
- Vėžio žymenų tyrimai
Daugelis navikų gamina tam tikrus vėžio žymenis, todėl tai yra paprastas būdas ištirti naviką labai ankstyvoje stadijoje, kai net vaizdiniais tyrimais jis gali būti nematomas. Svarbu nepamiršti, kad šių rodiklių kiekis kraujyje didėja ir esant kitoms lėtinėms, uždegiminėms ligoms, todėl pamačius padidėjimą nereikia iš anksto pulti į paniką ir diagnozuoti vėžio. Padidėjimas taip pat gali reikšti, kad reikalingas detalesnis konkrečios organų sistemos ištyrimas.
