Lietuvoje užregistruotas įvežtinis Dengė karštligės atvejis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje patvirtintas įvežtinis Dengė karštligės atvejis. Tai ketvirtas šios karštligės atvejis mūsų šalyje nuo 1994 metų.

Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad susirgęs vilnietis galėjo užsikrėsti keliaudamas po Indiją. Diagnozė patvirtinta atlikus kraujo tyrimą.

Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų (Aedes aegypti ir kt.) platinama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Pagrindinis viruso rezervuaras – Dengė karštlige užsikrėtę žmonės. Kai kuriuose kraštuose viruso cirkuliacijoje dalyvauja ir beždžionės. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia.
Dengė karštligė registruojama tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio kraštuose: Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Azijoje, rytinėse Viduržemio jūros baseino šalyse, Vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. 2010 m. sporadiniai vietinės kilmės Dengė karštligės atvejai buvo užregistruoti Prancūzijoje ir Kroatijoje. 2012 m. Dengė karštligės protrūkis užregistruotas Madeiros saloje (Portugalija). Sergamumo pakilimas Dengė karštlige paprastai stebimas lietingu laikotarpiu.

Kasmet pasaulyje užregistruojama dešimtys milijonų šios ligos atvejų, iš jų vidutiniškai 25 tūkstančiai mirties atvejų. Inkubacinis ligos periodas trunka 3–14 dienų. Liga pasireiškia 3–5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Kartais išsivysto sunkesnės ligos formos – Dengė hemoraginė karštligė (DHK) / Dengė šoko sindromas.

Specifinės profilaktikos – vakcinos – nuo Dengė karštligės nėra, todėl keliaujantiems į endemines šalis patariama laikytis šių saugos priemonių:

• apsisaugojimui nuo uodų rekomenduojama naudoti repelentus, pvz., DEET (N,N-dietil-m-toluamidas) ir kt. Repelentai turi būti parenkami atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę ir kt.;

• patariama dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei mūvėti ilgas kelnes, vengti tamsių spalvų drabužių, kurie vilioja uodus;

• sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo), patalpose naudoti tinklelius ant langų, durų, lovų ir kt.;

• grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 3–14 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt. būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.