Moterys žino, kad Herpes virusas sukelia lūpų pūslelinę, tačiau tik retai kuri yra girdėjusi, kad kiti virusai gali sukelti dar rimtesnes problemas – dėl plačiai paplitusio viruso, žinomo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pavadinimu, gali išsivystyti net piktybinis auglys. Mokslininkai ir gydytojai sutaria, kad yra stiprus ryšys tarp infekuotumo ŽPV virusu ir susirgimo gimdos kaklelio vėžiu. Būtent todėl šis gimdos kaklelio piktybinis navikas dažnai yra vadinamas „virusiniu“ vėžiu.
Gydytojas patologas Donatas Petroška, Valstybinio patologijos centro, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Citopatologinių tyrimų skyriaus vedėjas, dalijasi informacija apie ŽPV virusą ir pastarojo ryšį su gimdos kaklelio vėžiu.
Kas yra ŽPV ir ar jis kelia pavojų moters sveikatai?
Žmogaus papilomos viruso infekcija yra virusinė ir dažnai lėtinė liga, kuri gali sukelti ne tik įvairius odos, lytinių organų gleivinių pažeidimus, bet ir ikivėžinius pakitimus ar net vėžinius susirgimus.
Šiuo metu mokslininkai yra nustatę daugiau nei 200 skirtingų ŽPV tipų, kurie gali sukelti skirtingus sveikatos sutrikimus: juos visus sieja tai, kad jie užkrečia odą arba gleivines. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių – tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį. Yra nustatyta 14 svarbiausių aukštos rizikos ŽPV tipų (16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68), dėl kurių išsivysto gimdos kaklelio vėžys.
ŽPV infekuotos ląstelės yra pažeidžiamos, jos pakinta ir taip yra sutrikdomas jų gyvenimo ciklas. Būtent tai sudaro sąlygas išsivystyti ikivėžinėms ląstelėms ar net pačiam vėžiui.
Kaip moteris „pasigauna“ ŽPV infekciją?
ŽPV infekcija yra perduodama lytinių santykių ar kitokio artimo gleivinių bei odos sąlyčio metu. Tiesa, kad rizika užsikrėsti ŽPV yra didesnė, turint daug lytinių partnerių ir nevengiant atsitiktinių lytinių santykių. Tačiau noriu paminėti, kad užsikrėsti galima ir turint vieną ilgalaikį partnerį, jei jis ŽPV buvo infekuotas ankstesnių lytinių santykių metu su kitu partneriu.
Žmogaus organizmas yra linkęs virusą įveikti pats, tačiau jeigu taip neatsitinka, virusas gali likti moters organizme. Jeigu virusas moters ląstelėse lieka labai ilgai ir tai yra vienas iš aukštos rizikos ŽPV tipų, tuomet didėja rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio?
Visame gimdos kaklelio vėžio vystymosi procese dominuoja begalė veiksnių, kurių visų neįmanoma suvaldyti. Tačiau ką tikrai galite padaryti – tai periodiškai bent 1 kartą per metus lankytis pas ginekologą ir atlikti tinkamą tyrimą.
Pagal valstybės finansuojamą prevencinę programą gimdos kaklelio būklei įvertinti yra atliekamas paprastasis PAP tyrimas, parodantis gimdos kaklelio pakitimus. Jei tyrimas rodo ląstelių pakitimus, yra atliekamas antras tyrimas, skirtas išsiaiškinti, ar moteris yra užsikrėtusi ŽPV. Svarbu paminėti, kad pakartotinis ėminys negali būti imamas anksčiau nei po 3 mėnesių.
Todėl, norint moters sveikatą įvertinti geriau ir negaišti laiko, gydytojai ginekologai rekomenduoja iš karto atlikti tyrimą skystojoje terpėje, parodantį ir gimdos kaklelio pakitimus, ir atskleidžiantį, ar moteris yra užsikrėtusi ŽPV, bei kokiu jo tipu. Net jei gimdos kaklelyje nėra pakitimų, gali būti, kad virusu užsikrėtėte neseniai. Jeigu tai vienas iš 14 aukštos rizikos ŽPV genotipų – ateityje yra galimybė susirgti vėžiu, todėl būtinas tolimesnis stebėjimas ir priežiūra, kuri skiriasi, atsižvelgiant į nustatytą ŽPV tipą.
Kaip galima išsiaiškinti, ar esi infekuota aukštos rizikos ŽPV genotipais?
Lietuvoje yra atliekamas ne tik paprastasis PAP tyrimas, bet ir PAP tyrimas iš skystosios terpės. Atliekant valstybės nefinansuojamą tyrimą iš skystosios terpės, yra paimamas vienas mėginys, iš kurio galima atlikti visus pagrindinius tyrimus – ir gimdos kaklelio pakitimų, ir 14 aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų (ŽPV) nustatymo. Taip pat, esant poreikiui, iš to paties mėginio galima atlikti platų spektrą lytiškai plintančių infekcijų tyrimus.
Yra ir kiti PAP tyrimo iš skystosios terpės privalumai. Atliekant paprastąjį PAP tyrimą, yra tiriamas mėginėlis su visomis galimai jame esančiomis priemaišomis – krauju, gleivėmis ir kt. Atliekant pažangesnį PAP skystosios terpės tyrimą, mėginys imamas į skystąją terpę, laboratorijoje sudėtingame įrenginyje visos reikiamos ląstelės atskiriamos nuo priemaišų. Gydytojui patologui pateikiamos tik vertinti reikalingos išgrynintos ląstelės, jam nebereikia stengtis įžiūrėti pakitimų tarp priemaišų. Todėl imant mėginius į skystąją terpę, tiksliau ir dažniau diagnozuojami ankstyvos stadijos pakitimai.
Gydytojai ir ginekologai ragina moteris būti sąmoningomis bei nepamiršti periodiškai pasitikrinti sveikatą pas ginekologą mažiausiai 1 kartą per metus. Laiku pastebėjus ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir laiku įvertinus, ar moteris yra infekuota ŽPV aukštos rizikos genotipais, galima užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui.
ŽPV užsikrečiama oralinių santykių metu.
Nustoti čiulpti, nustoti laižyti tarpkojus – pats geriausias būdas sustabdyti ŽPV plitimą.
ŽPV prognozuojama pasaulinė pandemija po kelių metų.