Karjera, greitas gyvenimo tempas, pasikeitęs visuomenės požiūris – daugybė priežasčių per pastaruosius 10–15 metų gerokai pakeitė gimdymo amžiaus statistiką. Specialistai skaičiuoja, kad vidutinis gimdančių moterų amžiaus miestuose šiuo metu siekia beveik 30 metų. Nemaža dalis tokio amžiaus moterų dar tik pradeda svarstyti apie šeimos pagausėjimą. Vertinant mediciniškai, nuo 30-ties su metais pastoti gali būti šiek tiek sunkiau, tačiau specialistai ramina: didžiausia kliūtis yra stresas, o jį galima valdyti.
Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė, natūraliai, pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą.
„Dauguma mano pacienčių visų pirma baigia mokslus, nori įsitvirtinti darbo rinkoje, o tik tada galvoja apie šeimą. Natūralu, kad būsimos mamos yra atsakingos ir rūpinasi ateitimi. Vėliau gimdo ir tos moterys, kurios nori prasmingos motinystės. Dar viena kategorija – moterys, kurioms sunkiau susilaukti vaikų dėl ligų. Tačiau šiuolaikinės priemonės gana efektyvios, ir daugelį problemų pavyksta išspręsti“, – įvairias vėlyvesnio amžiaus motinystės priežastis mato akušerė ginekologė.
Pasak jos, kalbant apie vėlyvesnę motinystę apskritai, tinkamas amžius siekia maždaug nuo 28 iki 35 metų. Bandant pastoti dar vėliau, pasak gydytojos, jau ūgteli genetinių ligų tikimybė, o ir sveikatos problemų gydymas gali užtrukti, ypač gimdant pirmą sykį. O jei sunkumų kyla jau nuo 30-ies, V. Jonaitienė pataria pirmiausia, nepanikuoti, nes būtent stresas dažnai yra pagrindinė problemų priežastis.
Gydo teigiami jausmai
„Dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veika mūsų hormoninę sistemą. Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą“, – sako gydytoja.
Ji taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais – baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto gaminių, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams.
Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Pastojimo tikimybė kur kas didesnė tėvams esant sveikiems ir dar labiau stiprinant savo organizmą.
„Planuojant šeimos pagausėjimą, patariama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, – vardija gydytoja.
Tačiau ji taip pat priduria, kad ne ką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgiamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis. Gydytoja pataria kuo daugiau atostogauti, o geriausia – kuo toliau nuo savo namų, kad pamirštumėte visus darbus, rūpesčius ir atsipalaiduotumėte.
Įvertinti, kas kenkia
Rūpintis savo sveikata svarbu tiek mėginant pastoti, tiek ir laukimo metu. Farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbus tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote – mesti. Jei vartojate kontraceptinius hormoninius preparatus, jų patariama nevartoti 6 mėn. prieš pastojant. O kalbant apie papildomą pagalbą, folio rūgštis, geležis ir vitaminas B12, pasak farmacijos specialistės, yra patys svarbiausi elementai, kurių organizmui negali trūkti.
„Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės, ji apsaugo kūdikius nuo nervinio kanalo defektų. Geležis labai svarbi ir planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms – ji svarbi būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės. Būsimiems tėčiams taip pat reikalingas cinkas ir selenas, kurie svarbūs spermos gamybai“, – sako vaistininkė.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad planuojant pastoti svarbu įvertinti ir tai, ko reikėtų vengti. Antibiotikai, imunodepresantai, steroidiniai hormonai ar net stipresni vaistai nuo skausmo veikia organizmą, tad dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistais. Vartojant mineralus ir vitaminus, pasak E. Ramaškienės, reikėtų įvertinti vitamino A dozę ir neviršyti paros normos, nes per didelis kiekis šio vitamino padidina apsigimimų riziką.
„Nuo pat pirmosios nėštumo dienos vartojamas aspirinas, kai kurie hormonai ar šlapimą varantys vaistai, antibakteriniai ar priešvėžiniai vaistai gali paveikti embrioną ir jis gali nustoti vystytis”, – pažymi farmacininkė ir be gydytojo leidimo taip pat pataria nevartoti antibiotikų, epilepsijos ar diabeto gydymui skirtų preparatų.
