K.Stalioraitis. Ar naudingas Lietuvai bevizis režimas Kaliningrado srities gyventojams?

Dar 2010 metų spalį žinomas Vidurio ir Rytų Europos specialistas ir laikraščio „The Economist“ korespondentas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) spėjo, kad Europos Sąjungos (ES) bevizis režimas su Rusija bus, bet dar negreit.

Pasak jo, stiprėja politinė varomoji jėga, daranti įtaką bevizio režimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) svarstymui: tokį režimą remia didžiosios Europos šalys, Europos Taryba bei Europos Parlamentas. Tai patvirtino ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Krasnojarske pareiškęs, kad dauguma ES šalių pritaria šiai idėjai, o tie, kurie priešinasi, taip esą daro dėl „politinių“ priežasčių.

Bevizis režimas – netolimos ateities klausimas

Tačiau, anot E.Lucaso, išlieka dvi problemos. Viena iš jų – sąžiningumas. Ar turėtų ES su Rusija pasirašyti sandėrį, kuris yra geresnis (galbūt net daug geresnis) nei tai, kas yra siūloma Rytų partnerystės šalims, pavyzdžiui, Ukrainai, Gruzijai ar Moldovai?

Antra problema – teisinė. Tam, kad būtų įteisintas bevizis režimas, Rusija privalo padaryti bent keletą dalykų. Pavyzdžiui, prisijungti prie tarptautinių nelegalių imigrantų grąžinimo į tėvynę konvencijų ir atitinkamai elgtis su Rusiją lankančiais ES piliečiais. Kalbant detaliau, panaikinti blogai pagarsėjusią atvykusio į Rusiją ES piliečio registracijos prievolę. Čia pridursiu, kad turėtų būti pasirašyta ir ES sutartis su Rusija dėl įtariamų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui ES valstybėse Rusijos piliečių apklausos ir kitų teisminių procedūrų. Apie tai ryškiai priminė Michailo Golovatovo, įtariamo dalyvavimu Sausio 13-osios žudynėse, sugrąžinimo Rusijai iš Austrijos be pasekmių faktas.

Pasak E. Lucaso, dabar egzistuojanti vizų sistema veikia gana prastai. Ji nesulaiko banditų, šnipų ir kitų nusikaltėlių, o tiems, kurie moka ja naudotis, leidžia sukti gana pelningą verslą.

E. Lucaso nuomone, ideali vieta pradėti įgyvendinti bevizio režimo sumanymą būtų Kaliningradas.

Panašu, kad bevizio režimo Kaliningrado srities gyventojams suteikimo įteisinimas įgyja pagreitį, didesnį, nei anonsavo E. Lucasas.

Baigiantis Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo susitarimo galiojimui prieš kelis metus buvo pradėtos derybos dėl naujo susitarimo, kuris, Rusijos nuomone, turėtų vadintis strateginės Rusijos ir ES partnerystės susitarimu. Lietuva Europos Sąjungos derybų delegacijai buvo nurodžiusi derėtis dėl Lietuvai svarbių, fundamentalių, santykių su Rusija aspektų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vaidmens regione. Turėjo būti deramasi ir dėl vizų režimo. Jau daugelį mėnesių apie derybas žiniasklaidoje – nei žodžio, neaišku, ar jos aplamai vyksta. Matyt, Kaliningrado atžvilgiu jas pakeitė užkulisiniai ES didžiųjų valstybių pasitarimai.

Lietuvos valdžia dar neseniai apsiribojo idėja dėl sienos kirtimo lengvatinėmis sąlygomis 30-50 km pločio pasienio ruože gyvenantiems gyventojams. Praėjusių metų vasarą Lietuva deklaravo poziciją viešai neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną. Buvo aiškinama, kad pirmiausia reikia tartis ES viduje.

„Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų įgyvendinta  tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto“, – tuomet sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau jau š.m. balandį D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, jog šalies vadovė palaiko idėją, kad visai Karaliaučiaus sričiai būtų taikomas supaprastintą pasienio gyventojų judėjimą leidžiantis režimas. „Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50 kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę, atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija (maždaug 8 km pločio, – K.S.), kuri lyg ir negalėtų pretenduoti į tą privilegiją“, – kalbėjo L. Balsys. Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.

Remiantis Lenkijos pasiūlyta schema, Kaliningrade gyvenantiems rusams leidžiama kirsti sieną parodant asmens dokumentą, įrodantį, kad jie gyvena regione. Tačiau kritikų nuomone, tokią sistemą lengva apeiti. Nuogąstaujama, kad atviromis durimis į ES galės pasinaudoti ne tik Kaliningrado srities, bet ir visos Rusijos piliečiai, sugebėję gauti reikiamus dokumentus, o kad taip bus KGB valdomoje Rusijoje, aš nė kiek neabejoju.

Š.m. liepos 29 d. Europos Komisija (EK) aprobavo bevizio režimo visiems Kaliningrado srities gyventojams idėją. Lemiamą žodį dar tars Europos Taryba ir Europos Parlamentas.

Lenkijos opozicija – prieš

Lenkijos, kuri, kaip ir Lietuva, sprendžia kaimyninių santykių su Kaliningrado sritimi problemas, opozicinis laikraštis „Gazeta Polska“ š.m. rugpjūčio 12 d. labai neigiamai įvertino dabartinės Lenkijos vadovybės pastangas užtikrinti bevizį režimą visiems Kaliningrado srities gyventojams. Straipsnyje „Putinui – atviros durys“  piktinamasi Europos Komisijoje aprobuota nuostata, kurią „stūmė“ Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (anot straipsnio – „Rusijos Trojos arklys“) ir jo užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis, išplečiančia supaprastinto ES sienų bevizio kirtimo taisykles visai Kaliningrado sričiai.

„Verta prisiminti, kad prieš kelis mėnesius tarp Šengeno zonos valstybių pastebėta tendencija vėl kontroliuoti vidines ES valstybių sienas. Sienų kontrolę susigrąžino Danija, o liepos pradžią tai padarė ir Norvegija. Tokiomis aplinkybėmis sienos atvėrimas visai Kaliningrado sričiai atrodė neįmanomas“, rašoma straipsnyje. EK liepos 29 d. sprendimas reiškia, kad pasienio gyventojų supaprastintas susisiekimas apims visus Kaliningrado srities gyventojus ir adekvatų tai sričiai Lenkijos regioną – Pamario ir Varmijos-Mozūrijos vaivadijas.

ES šį projektą rėmė Vokietija, Angela Merkel ir „Išvarytųjų iš Rytų Prūsijos sąjunga“. Pačiame Kaliningrade projektą palaiko „Baltijos respublikonų partija“, kuriai Rusija rodo stebėtiną palankumą. Galima manyti, rašo laikraštis, kad artimiausių 10-20 metų perspektyvoje sritis sugrįš pas vokiškąją motiną ir taps istoriniu Rusijos ir Vokietijos sąjungos simboliu. Vokietijos įtaka pačiame Kaliningrade yra tokia stipri, kad savo teritoriniam vientisumui jautrūs rusai nesipiktina, kai Rusijos lakūnai, informuodami keleivius apie nusileidimą, naudoja seną vokiečių pavadinimą, Königsberg.

Abejotina nauda

Bendri Vokietijos ir Rusijos projektai, kuriuos daugiausiai finansuoja vokiečiai, sudaro sąlygas gimti ES regionui – Rusijos ir Vokietijos protektoratui, o tai lenkams būtų labai nemalonu. Vargu, ar tai patiktų ir lietuviams. Visa tai ir Lietuvos, ir Lenkijos valdžios nutyli, nenurodydamos nei vieno argumento už tai, kad ir Lietuva, ir Lenkija turės naudą iš bevizio režimo su labiausiai Rusijoje militarizuotu regionu, kuris garsėja didžiausiu Rusijoje nusikalstamumu, oro tarša ir kurio administracija, kaip tvirtina „Gazeta Polska“, yra mafijos kišenėje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Kaliningrado sritis pirmauja Rusijoje pagal sergančių tuberkulioze ir AIDS skaičių, kai pati Rusija su šiomis ligomis pirmauja Europoje. Lietuvos valdžios humanitariniai ir verslo argumentai neišlaiko kritikos, turint omenyje nuolatinius nesutarimus dėl kultūros paveldo ir lietuviško švietimo Kaliningrado srityje bei menkas galimybes įsitvirtinti jos rinkose.

Jeigu, pasak E. Lucaso, net dabartinė vizų sistema nesulaiko banditų, šnipų ir kitų nusikaltėlių, tai ką jau ir kalbėti, kai ji bus dar paprastesnė tiems „banditams, šnipams ir kitiems nusikaltėliams‘.

Tiesa, specialių leidimų, suteiksiančių teisę Lietuvos ir Rusijos valstybės sieną kirsti be vizų, laukia nemažai šiuo metu pirmyn atgal zujančių lengvųjų automobilių vairuotojų, į Kaliningrado sritį važiuojančių parsivežti pigesnių degalų, o kontrabanda – ir rūkalų. Įsigaliojus naujai tvarkai, daliai tokių „verslininkų“, gyvenančių į pasienio zoną įeinančiose teritorijose, kelionės bus ne tik trumpesnės, bet ir kainuos pigiau – nereikės pirkti vizų. Nuogąstaujama, kad dėl to gali išaugti kontrabandos mastas. Kita vertus, Kybartų gyventojų laukia puikus verslas – nuomoti lengvuosius automobilius su ES (Lietuvos Respublikos) numeriais Kaliningrado srityje užregistruotiems gyventojams. Juk iki Lietuvos ir Lenkijos artimiausio pasienio plento, vedančio į Paryžių, vos keliasdešimt kilometrų.

O ką iš bevizio režimo gauna visa Lietuva? Galimybę be vizos pasigėrėti Rusijos atominės elektrinės, kuri bus pastatyta su  Vokietijos palaiminimu, panorama?  Prostitutes, AIDS, banditus ir šnipus?