Pirmadienis, 28 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Europoje kalbama 400 kalbų. Kiek mokate jūs?

www.europosistorijos.lt
2011-09-26 12:53:54
1.7k
PERŽIŪROS
5
Europoje kalbama 400 kalbų. Kiek mokate jūs?

Rugsėjo 26 d. Europos Sąjungoje švenčiama kaip Europos kalbų diena. Ši diena skirta Europos Sąjungos kalboms pirmą švenčiama nuo 2001 m.

Visame pasaulyje kalbama net 7 000 kalbų. Europoje kalbama maždaug 400 kalbų; į šį skaičių įeina imigrantų bendruomenių, regioninės ir gestų kalbos. Europos Sąjungoje, turinčioje 500 mln. gyventojų, 23 kalbos yra laikomos oficialiosiomis, tačiau joje kalbama dar 60 regioninių ir etninių mažumų kalbų, pavyzdžiui, samių kalba Laplandijoje arba bretonų kalba vakarų Prancūzijoje.

 

Daugiakalbė Europa

Europos Sąjungą galima laikyti daugiakalbe dėl dviejų priežasčių: jos teritorijoje kalbama įvairiomis kalbomis, ir nemažai jos gyventojų moka ne tik gimtąją, bet ir kitas kalbas.

Specialiai kalboms skirto paskutinio „Eurobarometro“ duomenimis, Europoje labiausiai paplitusi gimtoji kalba yra vokiečių kalba; ja šneka 18 proc. ES gyventojų. Anglų, kaip ir italų kalba, yra 13 proc. gyventojų gimtoji kalba, o prancūzų kalba yra gimtoji 12 proc. europiečių. Vis dėlto anglų kalbą kaip užsienio kalbą vartoja maždaug 38 proc. ES piliečių – daug daugiau nei vokiečių kalbą. Vokiečių ir prancūzų kalbas vartoja po 14 proc. žmonių, o ispanų ir rusų – po 6 proc.

Tas pats tyrimas parodė, kad, be gimtosios, dar bent vieną kalbą moka 56 proc. ES gyventojų, dar bent dvi – 28 proc. žmonių, o dar bent tris – 11 proc. Vis dėlto 44 proc. gyventojų prisipažino nemokantys nė vienos užsienio kalbos. Geriausiai kalbas moka palyginti mažų šalių arba tų, kurių kalbą svetur mažai kas moka, gyventojai. Daugiau kaip 90 proc. aštuonių ES šalių – Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Olandijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos – gyventojų teigia, kad moka bent vieną užsienio kalbą. Lietuvoje bent dvi užsienio kalbas moka pusė gyventojų, bent tris – 16 proc., o nė vienos – tik 8 proc. Taip yra todėl, kad dauguma Lietuvos gyventojų (80 proc.) teigia mokantys rusų kalbą, tuo tarpu anglų kalbą moka 32 proc.

Viena užsienio kalba – gerai, dvi – dar geriau

Europos Sąjunga skatina mus laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba, tačiau drauge siekia, kad europiečiai, be gimtosios kalbos, išmoktų dar dvi kalbas. Daugelis ES mokinių užsienio kalbos pradeda mokytis pradinėse klasėse. Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokyti antroje klasėje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais net 98,9 proc. antrokų–ketvirtokų kaip užsienio kalbą mokėsi anglų, likusi dalis – vokiečių ir prancūzų kalbas. Antroji užsienio kalba pradedama dėstyti penktoje klasėje. Čia tvirtas pozicijas užima rusų kalba – jos mokosi net 81 proc. moksleivių.

Užsieniečiai mokosi ir lietuvių kalbos

Nors lietuvių kalba kaip užsienio kalba neatrodo populiari, mokomasi ir jos. Štai Liuksemburge gyvenantis prancūzas Olivjė aiškina, kodėl pasirinko lietuvių kalbą: „Be gimtosios prancūzų, moku anglų, ispanų ir portugalų kalbas. Vieną dieną pagalvojau, kad moku tik Vakarų Europos kalbų, bet visai nieko neišmanau apie kitos Europos pusės kalbas, tad nusprendžiau mokytis kurios nors iš naujųjų ES šalių kalbos ir atsitiktinai atradau lietuvių kalbą.“

Dabar Olivjė ne tik stengiasi su lietuviais kalbėti lietuviškai, bet ir domisi lietuvių tautosaka, šiais metais specialiai keliavo į Vilnių, į Kaziuko mugę. Lituanistikos kursus rengiančios Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojas Andrius Apinis pasakojo, kad kursai pritraukia įvairių interesų žmones. „Vieniems lietuvių kalba reikalinga darbui, kiti yra lingvistai, todėl nori susipažinti su unikalia lietuvių kalba. Į Lietuvą atvyksta ir būsimų studentų: pirmiausia jie metus mokosi lietuvių kalbos, o po to studijuoja kokią nors specialybę. Dažnai pasitaiko tokių, kurie kalbos mokosi dėl savo antrųjų pusių. Ir, žinoma, labai daug studentų – lietuviškų šaknų turintys išeiviai arba jau jų vaikai ar net anūkai“.

Kaip tobulinti mokamų kalbų žinias ar mokytis naujų?

88 proc. Lietuvos gyventojų ir 83 proc. visų europiečių sutinka, kad mokėti užsienio kalbas yra naudinga. Mokantis kalbos, reikia skirti laiko ir pastangų, bet mokytis gali bet kas, ir niekada nebūna per vėlu. Daug žmonių nedrįsta mokytis kalbų, nes mano, kad visiems žodžiams ir gramatikai išmokti prireiks viso gyvenimo. Tačiau patirtis rodo, kad tinkamai mokantis ir su tinkama motyvacija daugelis gali išmokti bent jau užsienio kalbos pagrindus. Juk niekas jūsų neverčia tapti užsienio kalbos rašytoju ar oratoriumi. Nepriklausomai nuo to, ar jūs – pradedantieji, ar pažengę mokiniai, kalbos žinias galite pagilinti ne tik lankydami kursus.

Pavyzdžiui, internetas tapo plačiu kalbų mokymosi ištekliu, kur galima rasti daug nemokamos medžiagos ir mokymosi priemonių: internetinių kursų, žodynų, žaidimų, įvairių užduočių ir t. t.

Be to, internete galima rasti laikraščių ir žurnalų įvairiomis kalbomis. Taip pat internetu, palydoviniais ir kabeliniais tinklais lengvai pasiekiami radijo ir televizijos kanalai. Mokydamiesi kalbos, mėgaukitės kultūra: skaitykite knygas (būna ir besimokantiems adaptuotų knygų), klausykitės muzikos, žiūrėkite filmus (žiūrint DVD diskuose išleistus filmus, dažnai galima pasirinkti subtitrus keliomis kalbomis).

Rugsėjo 26 d. – Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 d. – Europos kalbų diena, šiais metais švęsianti dešimtmetį. Europos kalbų dieną visoje Europoje vyksta daugybė renginių, o pagrindinis jos tikslas – puoselėti kalbų ir kultūrų įvairovę ir skatinti žmones mokytis kalbų visą gyvenimą.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. lyvis says:
    15 metų ago

    Mums turi rūpėti ne Europa, o Lietuva. Kiek Lietuvoje yra remiama vietinės kalbos išskyrus svetimtaučių kalbos. Nesimato jokios paramos kuršių kalbai ir jos plėtojimui. Taip pat apleista yra tuteišių t y trakų kalba. Būtų garbingas poelgis ką nors pamatyti Lietuvoje prūsų kalba kokį nors pastovų leidinuką. Mokam girtis prieš kitus kokie mes daugiakalbiai, kad seniau dzūkas su žemaičiu nesusišnekėjo. Latvių kalbą taip pat mokykis jei nori …. Ar kartais nesame pagyrų puodeliai o patys save mariname girdamiesi. Esame tolerantiška tauta tik nesuprantama kodėl nuo mūsų kentėjo žydai čia mes kalti ar žydai. lyvis

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      15 metų ago

      Jei nuo tavęs kas kentėjo, tai save ir kaltink, o ne mus – lietuvius: nuo lietuvių tautos niekas nėra kentėjęs.
      Įsidėmėk tai!

      Atsakyti
  2. Varguolis says:
    15 metų ago

    Prūsų kalbos gaivinimu turėtų rūpintis tas, kas okupavo Prūsiją, t. y. Lenkija.

    Atsakyti
  3. pasipiktines says:
    15 metų ago

    o kam reikia tas svetimas kalba brukti reikia savo kalba skatinti ir pletoti o ne svetimomis kalbomis džiaugti reikia ta rusų junga nusimesti kuri ibruko kad reikia svetimomis kalbomis kalbėti. kiek pamenu ir dabar ar rūsų kad ir lenkų valdžios ponai atvažiave į Lietuva kalba savo kalbomis o jus durneliai Lietuviai pakluskit. Tos europos kalbos yra disžiųjų kalbų masalas mažosioms tautoms

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    15 metų ago

    J.Jablonskis: maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savo gerai nemokėti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Apklausa: kas lietuviams suteikia didžiausią finansinę ramybę

2026 09 27
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo rūmai ir branduolinio ginklo dislokavimą vaizduojanti karinė technika
Pilietinė visuomenė

Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas

2026 09 26
Aktyvūs ir sveiki vyresnio amžiaus žmonės gamtoje – ilgaamžiškumo simbolis
Gamta ir žmogus

Kaune – vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo programa

2026 09 26
Asociatyvi protesto prieš masinę imigraciją Vinco Kudirkos aikštėje iliustracija
Pilietinė visuomenė

Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

2026 09 26
2025 m. „Žygio už gyvybę“ dalyviai Vilniuje su renginio plakatu
Lietuvoje

Šiandien Vilniuje – „Žygis už gyvybę 2026“

2026 09 26
„Sodra“
Lietuvoje

„Sodra“ perspėja: darbuotojai gyventojų namuose nesilanko

2026 09 26
Rūkymas
Lietuvoje

Ant tabako pakuotės – informacija apie pagalbą, kaip mesti rūkyti

2026 09 25
Inga Ruginienė
Lietuvoje

Pasirašyta nauja socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis

2026 09 25
lrv.lt
Lietuvoje

Pratybose „Vyčio skliautas 2026“ bus tikrinamas pasirengimas mobilizacijai

2026 09 25
Priedanga
Lietuvoje

Numatoma spartinti priedangų atnaujinimo darbus savivaldybėse

2026 09 25
Geležinkelis
Lietuvoje

Klaipėdoje saugesniam geležinkelio kirtimui – požeminė perėja

2026 09 25
Lėktuvas
Lietuvoje

Vasarą šalies oro erdvėje aptarnauta daugiau nei 64 tūkst. skrydžių

2026 09 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie L. Petkevičiūtė. Lietos Lietuva – kai visa yra išvien, esame neįveikiami
  • Ogi apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Kęstutis K.Urba apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugsėjo 28-osios horoskopas: neskubėkite atsikirsti – vakaras gali pasiūlyti kitą išeitį
  • Apklausa: kas lietuviams suteikia didžiausią finansinę ramybę
  • Ketvirtadalis vairuotojų kasdien nuvažiuoja ne daugiau 5 kilometrų: kodėl verta susimąstyti?
  • Ilgesnis būsto paskolos terminas: ar visada jis naudingas?

Kiti Straipsniai

Valdas Rakutis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdyje

V. Rakutis. Asmenvardžiai dokumentuose: siūlome vieną bendrą taisyklę visiems

2026 09 25
Lietuvių kalbos rašytinis paveldas ir šiuolaikinės dirbtinio intelekto technologijos

Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?

2026 09 24
Arvydas Juozaitis koliaže Kauno ir Vilniaus temos fone

A. Juozaitis. Alfredo Bumblausko žemaitiškas užsispyrimas

2026 09 21
Vaikai,internetas

EK siūlo griežtinti vaikų iki 15 metų prieigą prie socialinių tinklų

2026 09 21
Vytautas Liudas Dailidka ir Zigmas Zinkevičius Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje 2011 m.

N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias (II)

2026 09 21
Sofija Kaniauskaitė su kolege KTU įvadinės savaitės metu

Tarp Lietuvos, Šiaurės Airijos ir Kroatijos – Sofijos istorija: „Visada save laikiau lietuve“

2026 09 20
Audrius Valotka konferencijoje „Asmenvardžių rašyba asmens dokumentuose: „Ar formuosime lietuvių kalbą gerbiančią politiką?“ Seime 2026-09-14

A. Valotka. Naujoji graždanka

2026 09 18
JAV viceprezidentas Dž. D. Vensas renginyje Budapešte

V. Budnikas. Dž. D. Venso Amerika ir „globali“ Lietuvos valstybė – dvi skirtingos valstybės sampratos

2026 09 18
Lietuvos pasas, asmens dokumentas su pavarde Ławcewicz, Seimas ir Lietuvos bei Lenkijos simboliai

J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie L. Petkevičiūtė. Lietos Lietuva – kai visa yra išvien, esame neįveikiami
  • Ogi apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Si atvyko į JAV
  • Kęstutis K.Urba apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • Ogi apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
Kitas straipsnis
Mitingas prieš šveitimo įstatymą | DELFI, Š Mažeikos nuotr.

L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai