Lietuvoje suaugusiųjų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, skaičius yra vienas mažiausių lyginant su EBPO šalimis. Tik 9 proc. 25–64 metų žmonių Lietuvoje neturi vidurinio išsilavinimo, tačiau įgyto išsilavinimo atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių yra vienas didžiausių Europoje.
Tokie duomenys skelbiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kasmetinėje apžvalgoje „Education at a Glance“ („Žvilgsnis į švietimą“), kuri šiemet itin didelį dėmesį skiria socialinio teisingumo problematikai.
Lietuvoje 93 proc. 25–64 metų žmonių, kurių tėvai neturi vidurinio išsilavinimo, yra įgiję aukštesnį išsilavinimą nei jų tėvai. Tai yra didžiausias išsilavinimo lygio tarp kartų poslinkis lyginant su EBPO šalimis.
Kaip nurodoma apžvalgoje, aukštojo išsilavinimo Lietuvoje dažniau siekia moterys – apie 70 proc. Tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusios 25-64 metų moterys uždirba 25 proc. mažiau negu to paties išsimokslinimo vyrai.
EBPO ataskaitoje pažymima, kad Lietuva skiria pakankamai didelę BVP dalį (0,67 proc., EBPO šalių vidurkis – 0,62 proc.) ikimokyklinio ugdymo institucijoms, o lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas 3-5 amžiaus vaikų skaičius žymiai išaugo per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2005 m. iki 2016 m. net 31 proc.) ir yra labai panašus į EBPO šalių vidurkį: Lietuvoje darželius lanko 84 proc., EBPO šalyse – 86 proc.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje profesinis mokymas vis dar mažai populiarus. Profesinį išsilavinimą kartu su viduriniu įgyja tik 13 proc. Lietuvos mokinių, kai Europos šalyse – 36 proc.
EBPO švietimo ataskaitoje išskiriama, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, pedagogų amžius didėja. Beveik pusė pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų Lietuvoje yra per 50 metų amžiaus, kai EBPO šalyse tokio amžiaus mokytojų yra 35 proc.
Nors Lietuvos mokytojų atlyginimai yra mažesni negu kitose EBPO šalyse, tačiau jie yra panašūs į kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių suaugusiųjų Lietuvoje.
EBPO ataskaitoje teigiama, kad Lietuva atsilieka nuo EBPO vidurkio pagal skiriamas lėšas bendrojo ugdymo ir profesinėms mokykloms: Lietuva skiria 2,4 proc. BVP, EBPO šalių vidurkis – 3,5 proc. Tačiau Lietuvos aukštasis mokslas gauna didesnę BVP dalį (1,5 proc.) negu vidutiniškai kitose Europos šalyse (1,3 proc.) ir atitinka EBPO vidurkį.
Be to, mes turime patį didžiausią Europoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių bei studentų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų. Tuo taip pat turėtume didžiuotis, kaip santykinai daugiausia išsilavinusių žmonių Europoje (o gal ir visame pasaulyje) turinti šalis.
Įgyti išsilavinimą ir įgyti diplomą – ne visai tas pats. Kaži kas turėta omeny? O dėl aukštojo – kai prieš kokius 7 metus Didžiojoje Britanijoje staiga studentų skaičius pakilo bene 10 proc., iš karto priemonių ėmėsi vyriausybė šiam marazmui stabdyti. Taigi, ne visai viskas aišku.