Kas penktas automobilio vairuotojas dviratininkus vis dar laiko kliūtimi eisme, rodo „Swedbank“ draudimo bendrovės inicijuotas tyrimas. Šiltuoju sezonu keliuose daugėja tiek sportuojančių, tiek laisvalaikiu ar kasdienėms kelionėms dviračius besirenkančių gyventojų, tačiau dalis vairuotojų juos vis dar laiko ne lygiaverčiais eismo dalyviais, o papildomu iššūkiu kelyje.
„Anot tyrimo, 27 proc. vairuotojų yra tekę staigiai stabdyti ar manevruoti dėl keliu važiuojančio dviratininko veiksmų, o 26 proc. nurodė susidūrę su situacija, kai dviratininkas važiavo netinkama kelio puse. Konfliktinę situaciją su dviratininku pripažįsta turėję 12 proc. vairuotojų. Tokie skaičiai rodo, kad keliuose tarp eismo dalyvių vis dar tvyro įtampa ir trūksta tolerancijos. Svarbu atminti, kad automobilio vairuotojas ir dviratininkas eisme susitinka labai skirtingomis sąlygomis: vieną saugo automobilio kėbulas, kitas yra gerokai pažeidžiamesnis. Todėl didžiausias dėmesys turėtų tekti ne priešpriešai tarp eismo dalyvių, o tam, kaip sumažinti rizikingų situacijų tikimybę“, – sako banko draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.
„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, praėjusiais metais buvo fiksuota 18 su dviračiais susijusių transporto žalų, o klientams išmokėta virš 47 tūkst. eurų. Vidutinė Kasko draudimo išmoka siekė 1 915 eur., o privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju – 4 119 eurų.
Kasko atveju dažniausiai padengiamos tik apgadinto draudžiamo automobilio remonto išlaidos. Tuo tarpu privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atvejais išmokos suma dažnai būna didesnė, nes gali prisidėti nukentėjusių asmenų gydymo išlaidos, neturtinės žalos atlyginimas ir negautų pajamų kompensavimas. Todėl, pavyzdžiui, pernai didžiausia išmoka tokiu atveju viršijo 10 000 eurų.
Šalia dviratininkų nesaugiai jaučiasi beveik pusė vairuotojų
Tyrimas atskleidė, kad 43 proc. apklaustųjų vairuodami šalia dviratininkų jaučiasi nesaugiai. Anot eksperto, tokį jausmą neretai gali lemti ankstesnė neigiama patirtis. Dažniausiai vairuotojai nurodo, jog yra susidūrę su situacija, kai dviratininkas staigiai kirto kelią ar perėją ir jiems teko stabdyti. Tokią patirtį įvardijo 41 proc. apklaustųjų. Dar 32 proc. teigė, kad dviratininkas buvo sunkiai pastebimas, pavyzdžiui, tamsoje nedėvėjo šviesą atspindinčios aprangos, atšvaitų ar nebuvo įsijungęs žibintų.
„Įtampa kelyje dažnai atsiranda dėl netikėtų manevrų ar prasto matomumo. Tokiose situacijose svarbiausia, kad abi pusės turėtų pakankamai laiko viena kitą pastebėti ir saugiai sureaguoti. Vairuotojams svarbu sumažinti greitį vietose, kur gali pasirodyti dviratininkai, ypač prie perėjų, sankryžų, kiemų išvažiavimų ar siauresnėse gatvėse. Dviratininkams ne mažiau svarbu pasirūpinti matomumu, aiškiai rodyti manevrus ir vengti staigių manevrų. Net ir tais atvejais, kai dviratininkas turi judėjimo pirmenybę, saugiausia pirmiausia įsitikinti, kad vairuotojas jį mato ir spės sureaguoti“, – teigia L. Garbenčius.
Vairuotojai pripažįsta ir savo rizikingus įpročius
Tyrimas rodo, kad riziką kelyje gali didinti ne tik dviratininkų, bet ir pačių vairuotojų elgesys. Nors dauguma (74 proc.) vairuotojų lenkdami dviratininką stengiasi laikytis kuo saugesnio atstumo ir paprastai palieka iki 1,5 metro, kaip reikalaujama kelių eismo taisyklėse, tačiau beveik kas penktas pripažįsta lenkiantis dviratininkus mažesniu atstumu arba į saugų atstumą apskritai nekreipiantis dėmesio.
Vairuotojai taip pat pripažįsta darantys ir kitų nusižengimų. Per pastaruosius metus 29 proc. jų teigė viršiję leistiną greitį, 12 proc. vairuodami naudojosi telefonu be laisvų rankų įrangos, 11 proc. sukdami neparodė posūkio signalo, 7 proc. nesilaikė saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės. Dar 3 proc. vairuotojų nurodė nepraleidę dviračių taku kelią kertančio dviratininko ar paspirtuko vairuotojo.
Pasak L. Garbenčiaus, eismo dalyviai dažnai yra linkę kritiškai vertinti vieni kitų elgesį, tačiau saugumą keliuose pirmiausia lemia kiekvieno asmeninė atsakomybė.
„Vairuotojai ir dviratininkai dažnai pastebi vieni kitų klaidas, tačiau saugumą keliuose kuria abiejų pusių elgesys. Dviratininkams svarbu būti matomiems ir prognozuojamiems, o vairuotojams – neskubėti ir atidžiau vertinti situacijas, kuriose keliu dalijamasi su mažiau apsaugotais eismo dalyviais“, – sako L. Garbenčius.
Padėtį keliuose gerintų atsakomybė ir geresnė infrastruktūra
Vairuotojų nuomone, situaciją keliuose šiltuoju sezonu labiausiai pagerintų griežtesnė dviratininkų kontrolė, didesnė jų atsakomybė bei geresnė infrastruktūra. Taip pat tarp svarbių priemonių minimas didesnis švietimas ir aiškesnės eismo taisyklės.
„Praktikoje riziką dažnai padeda mažinti aiškus kelių eismo taisyklių laikymasis. Vairuotojams tai reiškia saugų šoninį atstumą lenkiant dviratininką, dviratininkams – pareigą rinktis jiems skirtą infrastruktūrą ten, kur ji įrengta. Ne mažiau svarbu ir tai, kad manevrai būtų aiškūs bei laiku parodomi – kuo mažiau netikėtumo kelyje, tuo mažesnė tikimybė, kad kasdienė situacija virs nemaloniu incidentu ar skaudžia nelaime“, – sako L. Garbenčius.
Parengta pagal „Swedbank“ pranešimą
