Mūsų šalies jaunieji fizikai sėkmingai pasirodė birželio 12–16 d. Švedijoje, Geteborge, vykusioje 10-ojoje Europos fizikos olimpiadoje: pelnyti du sidabro medaliai, du bronzos ir pagyrimo raštas.
Geteborge varžėsi 200 talentingiausių jaunųjų fizikų iš 41 šalies – ne tik Europos, bet ir kitų pasaulio kraštų.
Sidabro medalius Lietuvai iškovojo Kauno technologijos universiteto gimnazijos IV klasės mokiniai Robertas Juknevičius ir Tomas Razbadauskas (abiejų mokytojas Darius Virbukas).
Bronzos medalį pelnė Armandas Grinkevičius, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos IV klasės mokinys (mokytojas Andrius Storta) ir Lukas Mažrimas, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinys (mokytojas Saulius Žukauskas).
Pagyrimo raštu įvertintas Marius Chadzevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus IV klasės mokinys (mokytoja Raimonda Beinortienė).
„Lietuvos jaunieji fizikai dar kartą įrodė, kad gebėjimas nuosekliai dirbti, smalsumas ir motyvacija leidžia sėkmingai konkuruoti su stipriausiais pasaulio bendraamžiais. Tokie pasiekimai įkvepia visą jaunąją kartą siekti aukščiausių tikslų“, – sako Gediminas Beresnevičius, Lietuvos mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas.
Lietuvai šiemetinėje olimpiadoje atstovavo penki mokiniai, atrinkti nacionalinės atrankos metu, lydimi patyrusių akademinių vadovų.
Mūsų šalies komandai vadovavo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiasis mokslo darbuotojas Jevgenij Chmeliov bei FTMC mokslo darbuotojas Vytautas Jakštas.
„Lietuvos komanda olimpiadoje pademonstravo brandų fizikinį mąstymą, gebėjimą taikyti sudėtingus modelius ir tiksliai atlikti eksperimentus. Šis pasirodymas dar kartą patvirtino, kad mūsų šalies jaunieji fizikai sėkmingai konkuruoja tarptautinėje arenoje“, – sako vienas iš komandos vadovų Vytautas Jakštas.
Užduotys, kurios įsimins ilgam
Europos fizikos olimpiadą (EuPhO) tradiciškai sudarė dvi dalys – teorinė ir eksperimentinė, kiekvienai buvo skirta po 5 val.
Šių metų užduotys išsiskyrė tiek fizikinio modeliavimo gilumu, tiek realių reiškinių analize. Eksperimentinė užduotis reikalavo tirti akustinę levitaciją, matuoti garso lauką, nustatyti kietųjų ir skystųjų kūnų savybes bei analizuoti garavimo, paviršiaus įtempio ir nestabilumo reiškinius.
Anot V. Jakšto, organizatoriai siekė, kad eksperimentinė užduotis įsimintų ilgam, todėl jos vizualiniam išpildymui įkvėpimo sėmėsi iš garsiojo Švedijos dizaino identiteto – švarių formų, kokybės ir subtilios prabangos jausmo.
„Visa eksperimentinė įranga, sudėta į šią puošnią kartoninę dėžę įrodė, kad net fizikos eksperimentas gali turėti nepriekaištingą stilių“, – sakė jis.
Pirmoji teorinė užduotis nagrinėjo mechaninę sistemą su spyruokliniu vyriu, kurioje reikėjo apskaičiuoti šuolį atliekančio šokliuko masės centro pakilimą.
Antra teorinė užduotis analizavo solenoido feromagnetinės šerdies su histerezės kilpa savybes: olimpiados dalyviai turėjo įvertinti srovės kitimą ir energijos nuostolius.Trečioje teorinėje užduotyje buvo modeliuojamas sausojo ledo ritulio judėjimas ant įkaitinto paviršiaus, analizuojami sublimacijos, šilumos mainų, klampumo ir dujų dinamikos įtaka slydimui.
Grįžta ne tik su medaliais, bet ir įspūdžiais
Po intensyvių užduočių sprendimo dienų olimpiados dalyviai turėjo ir galimybę atsipalaiduoti bei pažinti Švedijos kultūrą. Mokinių laukė kelionė laivu į Brenės (šved. Brännö) salą – klasikinė Geteborgo archipelago patirtis, leidusi pamatyti vakarų Švedijos gamtą ir pajusti salų gyvenimo ritmą.
Apsilankę „Liseberg“ atrakcionų parke – viename didžiausių Skandinavijos pramogų parkų – mokiniai galėjo pasimėgauti amerikietiškais kalneliais, žaidimais ir koncertais.
Olimpiados dalyviams surengtas ir Midsommar tematikos atsisveikinimo vakarėlis – švediškos vasaros šventės motyvais sukurtas renginys su tradiciniais žaidimais, muzika ir bendravimu tarp komandų.
Įkvepianti fizikos paskaita apie atomų pasaulį ir atosekundžių laikinėje skalėje jame vykstančius reiškinius, kurią skaitė 2023 m. fizikos Nobelio premijos laureatė Anne L’Huillier, mokiniams iš įvairių šalių suteikė unikalią galimybę išgirsti apie pažangiausius mokslinius tyrimus.
Bronzos medalį olimpiadoje pelnęs Armandas Grinkevičius sakė, kad olimpiados užduotys jam buvo neįprastos, sunkios, tačiau įdomios.
„Eksperimentas buvo ilgas, įranga atrodė brangi. Geriausia olimpiados dalis buvo apsilankymas „Liseberg“ atrakcionų parke. Ten puikiai praleidome laiką: buvo daugybė labai smagių atrakcionų, „amerikietiškų kalnelių“, kuriuose kartais tekdavo važiuoti stačiai žemyn bei aukštyn kojom“, – įspūdžiais dalijosi A. Grinkevičius.
