Šalies didmiesčiuose tradiciškai koncentruojasi akademiniai židiniai, kurie pritraukia ir intelektualines pajėgas, ir finansines injekcijas, o mažesni miestai lieka tarsi paraštėse. Ar tokioje konkurencinėje aplinkoje regioninės studijos apskritai turi šansų išlikti? Švietimo srities atstovai įspėja – be aukštojo mokslo plėtros regionuose kalbėti apie subalansuotą šalies vystymąsi tiesiog neįmanoma.
Ne šiaip garsi deklaracija
Į šią problematiką gilinosi neseniai vykęs forumas „Aukštasis mokslas regionuose: tvarios ekosistemos kūrimas“, kurį organizavo Kauno kolegija ir Mykolo Romerio universitetas, bendradarbiaudami su Vilniaus universitetu, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
Renginys subūrė Lietuvos Seimo, Vyriausybės narius, miestų merus, universitetų ir kolegijų vadovus bei verslo lyderius, o jame nuskambėjusios patirtys patvirtino – mažesniuose miestuose taip pat sėkmingai gali veikti pajėgūs aukštojo mokslo įstaigų padaliniai, jei jiems suteikiamos tinkamos sąlygos.
Kaip teigė šiuo keliu žengiančios Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas, po 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo pertvarkos įstaigos strategija iki 2030 m. sutelkta į siekį tapti regioniniais principais veikiančiu daugiadiscipliniu taikomųjų mokslų universitetu.
„Rengdami strategiją atlikome ne vieną analizę, tad regioninės plėtros kryptis mūsų bendruomenei yra ne deklaracija, o gyvybinė nuostata. Mūsų misija – kurti vertę regionui ir visuomenei. Tai yra pamatas, ant kurio statome ateities aukštąjį mokslą“, – pabrėžia dr. A. Brusokas.
Per taikomąjį mokslą – į verslo idėjas
Už laikinosios sostinės ribų šiuo metu kolegija valdo fakultetą Alytuje ir skyrių Tauragėje, kuriuose atitinkamai studijuoja apie 580 ir 70 studentų.
Nors skaičiai regione gali atrodyti kuklesni nei didmiesčiuose, įstaigos vadovas įsitikinęs, kad jų vertė ekonomikai yra itin svari. Pašnekovo žodžiais, aukštoji mokykla regionuose tampa ta tvaria ir reikšminga institucija, kuri sparčiai reaguoja į vietos poreikius.
Kaip pasakojo Kauno kolegijos vadovas, Alytaus padalinyje veikla organizuojama bendruomenės koledžo centro principu.
Čia, pasitelkus Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) lėšas, kuriamas Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras. Dėstytojai ir studentai įsikurs moderniame laboratorijų komplekse, kurio statybos jau eina į pabaigą.
„Kuriame unikalumą, kuris Alytaus regionui suteiks didžiulę pridėtinę vertę. Čia bus vykdomi tyrimai nuo tvarių produktų kūrimo ir naujų augalų veislių plėtojimo iki robotizuotų sistemų integravimo. Mes kalbame apie tai, kaip mokslą paversti komercinėmis verslo idėjomis“, – vizija dalinasi dr. A. Brusokas.
Nebūti prastesne versija
Kalbėdamas apie Kauno kolegijos patirtį, jos vadovas linkęs manyti, kad viena svarbiausių regioninės plėtros sėkmės dedamųjų – institucinis vientisumas. Kitaip tariant, tiek Alytuje, tiek Tauragėje siūlomos studijos nėra „prastesnė Kauno versija“. Tai yra ta pati Kauno kolegija su savo istorija, kokybės standartais ir tarptautiniais ryšiais.
„Kauno kolegija yra tarptautinio aljanso „UNINOVIS Data for Life“ narė, rengia „Horizon Europe“ paraiškas. Tarptautiškumas regione yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir centre, tad besimokantis tiek Alytuje, tiek Tauragėje neturi jaustis provincijos studentu“, – pabrėžia pašnekovas.
Kartu kolegija sėkmingai bendradarbiauja su savivaldybėmis, derindama studijų programas prie vietos strateginių planų. Pavyzdžiui, Alytuje tai – Žaliosios energetikos inžinerijos, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Baldų inžinerijos, Gastronomijos ir antreprenerystės programos.
„Analogiška situacija – ir Tauragėje, kur sėkmingai realizuojamos Socialinio darbo, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei Organizacijų vadybos programos. Taigi partnerystė su viešuoju sektoriumi nėra tik deklaruojama pozicija – siekdami suderinamumo, gilinamės į situaciją, analizuojame dokumentus ir rodiklius“, – sako pašnekovas.
Tikslinių investicijų svarba
Kolegija išgrynino prioritetines mokslo kryptis (sveikatingumas ir maistas, technologinė pažanga ir socialinės inovacijos darniam vystymui, informacijos ir ryšių technologijos verslui ir švietimui, švietimas ir socialinės paslaugos bei menas ir kultūra), kurios leidžia regionuose efektyviau bendradarbiauti tiek su viešuoju sektoriumi, tiek su verslu.
Vis dėlto dr. A. Brusokas neneigia – ambicingi plėtros užmojai neleidžia užmiršti ir iššūkių. Suprantama, materialinė motyvacija – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriamos 200 eurų stipendijos studijas regionuose pasirinkusiems žmonėms – sveikintina priemonė. Tačiau šiuo metu aukštojo mokslo gyvybingumas regionuose tiesiogiai priklauso nuo vadinamųjų studijų krepšelių.
Įstaigos vadovas įspėja – priklausomybė tik nuo šio modelio yra rizikinga, todėl būtina ieškoti tvaresnių paramos mechanizmų studentams bei investicijų naujoms aktualioms programoms diegti: „Norėdami pasiūlyti specifines inžinerijos ar sveikatos mokslų programas regionuose, dažnai liekame vieni. Valstybė, savivalda ir verslas privalo turėti tvirtus susitarimus. Tikslinės investicijos į naujas programas yra būtinos, jei norime, kad regionas kurtų savo išskirtinumą, o kartu – patrauklumą“.
Formulė, kuri veikia
Pajėgas periferijoje stiprinančių universitetų bei kolegijų atstovai sutaria, kad šaliai gyvybiškai svarbūs mokslo centrai, kurie taptų regiono transformacijos varikliu, ugdytų intelektualią bendruomenę ir kurtų aukštą pridėtinę vertę ten, kur šiandien matome besitraukiančius verslus ar tuštėjančius darželius. Tad palikti aukštąjį mokslą regionuose vystytis tik savieiga būtų didžiulė klaida.
Dr. A. Brusoko teigimu, jei artimoje perspektyvoje nebus pasiekti strateginiai susitarimai, kaip čia stiprinti aukštąjį mokslą, 2030–2035 m. susidursime su iššūkiais, užtikrindami darbo vietas tyrėjams ar pilnu etatu dirbantiems dėstytojams, o demografiniai iššūkiai gali tapti nebeįveikiami.
„Užbaigiame vienus projektus ir turime planuoti kitus. Regionas privalo turėti unikalumą, o ne bandyti kopijuoti didmiesčius. Finansinė pagalba kuriant ekscelencijos centrus, paramos mechanizmai studentams ir verslo įsitraukimas – tai vienintelė formulė, kuri veikia“, – įsitikinęs dr. A. Brusokas.
