Dėstytojų, tyrėjų ir kitų Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 metų, nors jų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, ir nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai. Žr.: XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“.Vyriausybės programos pasirašomos, patvirtinamos LR Seime ir tampa privalomomis, tačiau jos nevykdomos. Ir tai tęsiasi jau dešimtmečiais. Neįvykdyti darbai pasirašytose programose galėtų būti vertinami kaip Vyriausybės ir konkrečių ministerijų nesėkmė.
O gal kaip tik tai yra išskirtinis profesionalų gebėjimas – mulkinti rinkėjus? Matome švietimo ministrės J. Petrauskienės vykdomą reformą, tačiau ar galime ją vadinti profesionalia? Švietimo ir mokslo ministerija turi 18 pavaldžių institucijų su milijoniniais biudžetais, kurios, deja, nesprendžia strateginių problemų. Akivaizdus faktas, kad Vyriausybė vengia priimti svarbius, savalaikius sprendimus ir stumia dėstytojus bei visus aukštojo mokslo darbuotojus į skurdą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. 2017 m. įvyko du LAMPSS atstovų susitikimai su Premjeru S. Skverneliu ir trys susitikimai su ŠMM atstovais. Jų metu LAMPSS pateikė dabartinio aukštojo mokslo finansavimo analizę bei nurodė galimybes ir būdus, kaip padidinti šios sistemos darbuotojų atlyginimus. Deja, ŠMM laikosi kategoriškos nuostatos, kad dėstytojų ir atitinkamai kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai galės būti didinami, tik susijungus AM institucijoms, bet nenurodyta, kada ir kiek. Tokiu būdu aukštojo mokslo darbuotojai daromi nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį, kai valstybę valdys kuri nors kita būsimoji Vyriausybė.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte nenumatyta lėšų AM finansavimui didinti. Maža to. Jis prasitarė, kad aukštojo mokslo įstaigų jungimu siekiama sutaupyti, bet ne perskirstyti neefektyviai naudojamas, 20 proc. biudžeto išlaidų. O tai, ko gero, reiškia, kad jungiant aukštojo mokslo įstaigas sutaupytos lėšos ir vėl nebus panaudotos darbuotojų atlyginimams kelti.
Įvertinus šių institucijų nuolat pateikiamus tuos pačius argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo metu visos derybinės galimybės susitarti yra išsemtos. Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo garantijų lieka tik viena galimybė – ruoštis visuotiniam aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streikui. Manome, kad jau atėjo laikas griežtai pareikalauti didinti aukštojo mokslo institucijų darbuotojų darbo užmokestį tiek, kad jis atitiktų šios dienos kainų lygį.
LAMPSS šiuo metu pradeda parengiamuosius visuotinio aukštojo mokslo institucijų darbuotojų STREIKO skelbimo veiksmus. Vienas jų – aukštojo mokslo darbuotojų nuomonės apklausa, kuri skirta išsiaiškinti, ar jau iš tiesų atėjo laikas skelbti visuotinį streiką. Dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo organizuojamoje apklausoje, galima pasinaudojant šia nuoroda:
LAMPSS kviečia pasidalinti savo nuomone ir atsakyti į anketos klausimus.
Susiję straipsniai:
- Vilniaus forumas: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką
- Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka
- R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
- J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
- A. Lapinskienė. Ar Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka neparemta „Molotovo-Ribentropo pakto“ patirtimi?
- Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
- Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai
- Švietimo darbuotojų mitinge prie Vyriausybės – pavargę nuo melo ir pažadų mokytojai (nuotraukos, video)
- Baigta formuoti Vyriausybė
- Vyriausybė nepritaria siūlymui daliai mokytojų leisti gauti pensiją sulaukus 55 metų
- G. Stanišauskas. Vyriausybė rengia pedagogų šienapjūtę
- Su artėjančiais mokslo metais bręsta ir mokytojų streikas
- Vyriausybė teikia Seimui jos programą įgyvendinančius teisės aktų projektus
- Užsienio žinovai pažėrė patarimų, kaip pasiekti aukštesnės mokslo kokybės
- Švietimo ir mokslo ministerija antrą kartą šiemet parėmė lietuviškas mokyklas užsienyje
- Mokytojai žada tęsti streiką
- Neterminuotas pedagogų streikas pradedamas vasario 22 d.
- Mokslininkai išėjo į gatves reikalaudami skaitytis su jų nuomone (nuotraukos, video)
- Mokytojai prie Vyriausybės reikalavo padoraus atlygio ir orumo užtikrinimo (nuotraukos, video)
- Nuo sausio 1-os mokytojų algos augs
- Mokytojai streikuos gruodžio 8 dieną
- Aktyviausi streike – didžiausią darbo stažą turintys mokytojai
- V. Stundys: Vyriausybės pažadus bus bandoma įgyvendinti vaikų sąskaita
- Prasidėjo pavyzdinis mokyklų modernizavimo projektas
- Premjeras: Dabartinė mokymosi sistema kelia stresą tiek moksleiviams, tiek mokytojams (audio)
- Švietimo darbuotojai viešai įvertins ministrės J. Petrauskienės veiklą švietimo labui…
- „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
- Ar verta studijuoti, jei visi atsakymai yra internete? (video)
- Vyriausybėje aptartas pasiruošimas priimti karo pabėgėlius
- Nemokamos studijos – puikų arba tipinį lygį pasiekusiems studentams
Streikuoti neturiu laiko. Man reikia dirbti.