Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą. Toks mokytojo profesijos modelis pristatytas ir kartu su mokytojais, mokytojus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojais aptartas šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Diskusijos dalyviai pateikė siūlymų, kaip geriau įgyvendinti šią visuomenės iškeltą idėją.
„Siekiant, kad mokytojo profesija taptų prestižine, būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausios lygio profesionalai, tad iš esmės atnaujiname mokytojų rengimą. Juos pritraukti ir išlaikyti mokykloje būtini atitinkami atlyginimai ir kūrybingam darbui sudarytos sąlygos“, – pradėdama diskusiją sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministrė išskyrė pagrindines darbų kryptis: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.
Įgyvendinama pedagogų rengimo pertvarka
Šiemet pradėti kurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Jau 2018 m. sukurta pedagogų poreikio prognozės sistema leis priėmimą į pedagogines studijas planuoti pagal realų poreikį. Startuos tarptautinius standartus atitinkančios studijų programos. Naujose pedagoginių studijų programose bus rengiami kelių specializacijų mokytojai, pavyzdžiui, įgyjant dviejų mokomųjų dalykų arba vieno dalyko ir specialiosios pedagogikos kompetencijas.
Mokytojai pirmaisiais darbo metais atliks pedagogines stažuotes, kurių metu jiems bus teikiama individuali praktinė pagalba darbo vietoje.
Šiemet įsteigta 20 Signatarų stipendijų (190 eurų) geriausiai besimokantiems abiturientams, pasirinkusiems studijas Lietuvoje, daugiausia jų atiteks pasirinkusiems pedagogines studijas.
Jau 2018 m. beveik 900 jau dirbančių mokytojų galės įgyti papildomą dar vieno dalyko specializaciją. Tai ypač svarbu mažose vietovėse, kur mažėjant mokinių skaičiui vieno dalyko mokytojams nėra galimybių sudaryti pakankamą darbo krūvį. Tam skirta 4,5 mln. eurų.
Didinamas darbo užmokestis
Siekiama, kad iki 2020 metų mokytojai gautų ne mažiau 1000 eurų atlyginimą su mokesčiais.
Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. įvedamas etatinis apmokėjimas. Kaip ir visiems kitiems dirbantiesiems, mokytojams atlyginimas bus skaičiuojamas už etatą. Bus atlyginama už visus darbus mokyklos bendruomenei, ne tik pamokas bei su jomis susijusias veiklas. Taip pat bus sukurtos patrauklesnės finansinės sąlygos pradedantiesiems mokytojams, jų atlyginimų koeficientas bus prilygintas mokytojų koeficientui. Mokytojų darbo užmokesčiui 2018 m. papildomai skiriama 17,4 mln. eurų. Tai pirmasis etatinio darbo užmokesčio įvedimo etapas.
Antras etapas prasidės nuo 2019 m. rugsėjo. Iš viso 2018–2020 m. bus skirta 93 mln. eurų mokytojų atlyginimams kelti.
Siekiant atnaujinti mokytojų profesiją, numatoma gerinti sąlygas iš pedagoginės veiklos pasitraukti pensinio amžiaus ir didelį stažą turintiems pedagogams.
Išlaisvintas ir kūrybiškas mokytojas: naujos mokymo metodikos, modernios priemonės
Keičiamas pedagogų veiklos vertinimas, atsisakant formalios atestacijos. Mokyklos bendruomenei suteikiama laisvė ir galimybė planuoti ugdymo procesą. Taikomi mokymo būdai ir metodai, kurie tinkamiausi konkrečioje mokykloje, įvertinant mokyklos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.
Kuriamos prielaidos kūrybiškam darbui, siekiant, kad pamokos vyktų ne tik klasėje, bet ir kitose erdvėse: STEAM centruose, muziejuose ir t.t.
Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė akcentavo, kad reikia išlaisvinti mokytoją, nes kol kas švietimo administravimas grindžiamas kontrole.
„Kaip sukurti palankesnes sąlygas mokytojams būti įkvėpėjais ir vedliais? Pasitikėti mokytojais ir leisti jiems vykdyti ugdymo procesą kūrybiškai, nepaversti pamokų fabriku, kai kiekviena pamoka būna labai panaši“, – pažymėjo VGTU Inžinerijos licėjaus istorijos mokytojas Dalius Miknevičius.
Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Alvyra Galkienė pabrėžė, kad mokytojo profesijos prestižas turėtų būti matuojamas vaiko sėkme ir pasiūlė visiems bendrai to siekti.
Vilniaus kolegijos dėstytoja Lina Pečiulienė akcentavo bendradarbiavimo svarbą. Pasak jos, bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi sukuria geriausią pridėtinę vertę, kur mokiniai pasiekia geriausius rezultatus.
Diskusijos dalyviai taip pat siūlė integruoti skirtingų dalykų pamokas, vertinti ne tik mokinių akademinius pasiekimus, bet ir asmeninę pažangą, o vertinant mokytojus orientuotis į įgytas kompetencijas.
