Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Z karta mokytojais būti neketina – tai kas pakeis šiandienos švietimo darbuotojus?!

2017-03-03 14:01:55
1
Dalykai, kuriuos reikia žinoti perkant telefoną vaikui

Vaikas su išmaniuoju telefonu | yourekavach.com nuotr.

yourekavach.com nuotr.
yourekavach.com nuotr.

Sulig besikeičiančia švietimo sistema, ekonominėmis sąlygomis bei darbo rinka kinta ir skirtingų kartų mokinių lūkesčiai, vertybės, o kartu ir požiūris į švietimo darbuotojo amatą. Štai neseniai Šiaulių universitete atlikto tyrimo duomenys rodo, jog vyresniosios X kartos atstovai mokytojo profesiją laikė prestižine – apie ją galvojo dar vaikystėje ir mėgdžiojo žaisdami. Y kartos atstovai apie mokytojo kelią pradėjo galvoti tik paskutinėse klasėse ar baigę mokyklą. Tuo tarpu išmaniųjų technologijų – Z kartos mokiniai, po kelerių metų tapsiantys pagrindiniais darbo rinkos atstovais, pirmenybę skiria ne mokytojo profesijai, o karjerai perspektyvesnėse srityse.

Kokie gi veiksniai lemia X, Y ir Z kartų mokytojo amato pasirinkimą ir koks ateities scenarijus žadamas mokytojo profesijai, atlikto tyrimo duomenimis dalijasi gilias pedagogikos tradicijas puoselėjančio Šiaulių universiteto magistrė, švietimo darbuotoja Ingrida Saunorienė.

Nesusikalbate su darbuotoju – kalti kartų skirtumai

Ingrida_Saunorienė,_asm._archyv._nuotr.
Ingrida Saunorienė | asmeninė nuotr.

Sociologai įsitikinę, jog ryškūs skirtingų kartų pasaulėžiūros savitumai ir lūkesčiai pasireiškia tiek renkantis profesiją, tiek projektuojant karjerą. Todėl norint pritraukti ar išlaikyti X, Y ir Z specialistus darbo rinkoje, kitaip tariant, rasti su jais bendrą kalbą – būtina atsižvelgti į pastarųjų ypatumus.Saunorienės teigimu, X kartos atstovai (gimę 1965–1985-aisiais) siekia laiko balanso tarp šeimos ir darbo – mat pastarasis jiems yra tik priemonė gerovei susikurti. „Dominuojančiomis savybėmis, kuriomis išsiskiria X kartos darbuotojai, galima laikyti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, darbštumą bei atsakingumą“, – sakė neseniai atlikto tyrimo autorė.

Aktyviausi šiandienos darbo rinkos dalyviai Y kartos atstovai (gimę 1986–2000-aisiais) visuomenėje atpažįstami kaip greiti, imlūs ir itin lankstūs darbuotojai. Tradicinį darbą jie linkę keisti į darbą su lanksčiomis darbo valandomis – toks darbo grafikas, anot šios kartos atstovų, teikia jų gyvenimui balanso ir laisvumo. „Renkantis profesiją Y kartai didžiausias kriterijus – savirealizacija ir asmens laisvė, t. y. svarbiausia, kad darbas teiktų malonumo ir nebūtų tik pinigų šaltinis. Todėl, kitaip nei X kartos atstovai, Y karta absoliučiai nesibaimina pakeisti darbo vietos, jeigu joje nesijaučia laimingi“, – aiškino I. Saunorienė.

Bene labiausiai savitu požiūriu į karjerą išsiskiria naujoji, su išmaniosiomis technologijomis augusi Z karta (nuo 2000-ųjų). „Šios kartos atstovai kratosi bet kokio fizinio darbo ir nori kuo mažiau atsakomybės. Kitaip tariant, tikisi lengvo pripažinimo, pagyrų ir gerai apmokamo, tačiau neadekvataus atliktam darbui, atlyginimo. Taip pat pageidautina lankstus darbo grafikas ar darbas neišeinant iš namų, – sakė I. Saunorienė. – Kita vertus, būsimi Z kartos darbuotojai yra itin aktyvūs, jiems būdingas gebėjimas vienu metu atlikti skirtingas veiklas ir kūrybiškai spręsti problemas.“

Z kartos planuose mokytojo amato nėra

Šiaulių universiteto magistrės atlikto tyrimo duomenys rodo, kad, priklausomai nuo skirtingų kartų pasaulėžiūros ypatumų, skiriasi ir veiksniai, lemiantys mokytojo amato pasirinkimą. Pastarieji, anot I. Saunorienės, iš esmės pagrindžia, kodėl mokytojo profesija tarp šiandienos jaunuolių – vis mažiau populiari.

„X kartos atstovai, rinkdamiesi mokytojo darbą, daugiausia dėmesio skyrė išoriniams veiksniams, tokiems kaip artimų žmonių pavyzdys, profesijos prestižas, mokytojo įvaizdis ir autoritetas. Ne mažiau svarbus buvo ir mokytojo darbo stabilumas, socialinės garantijos, darbo laiko ir atostogų trukmė, – teigė I. Saunorienė. – O štai vidiniai veiksniai, paskatinę tapti mokytoju, įvardijami kaip mokytojo pašaukimas, gebėjimas ir noras bendrauti su vaikais, siekis mokyti kitus, nuolat tobulėti, užsiimant įdomia, kūrybiška veikla.“

Y kartos mokytojo darbo pasirinkimo vyksme vienodai svarbūs buvo tiek vidiniai (asmeninės savybės ir gebėjimai, mėgstama veikla, pašaukimas ir pan.), tiek išoriniai veiksniai (mokytojų pavyzdys, studijų vieta, įsidarbinimo galimybės). I. Saunorienė pastebi, kad nemaža dalis Y kartos atstovų mokytojo kelią pasirinko išbandę save kitose darbo srityse ir atsirinkę tai, kas jiems naudingiausia ir įdomiausia. O tyrime dalyvavę Z kartos atstovai, šiuo metu besimokantys gimnazijoje, pabrėžė, jog renkantis amatą jiems svarbiausia – vidiniai veiksniai. Ir nors Z kartos moksleiviai ateities karjerą pamažu projektuoja, mokytojo darbo jų planuose – nėra.

„Moksleivių įsitikinimu, būsimasis mokytojas turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kaip kantrybė, komunikabilumas, tolerantiškumas, gebėjimas valdyti auditoriją, perduoti žinias. Tačiau dauguma jų pripažino, kad patys šių savybių stokoja. Be to, inovatyviai Z kartai mokytojo veikloje trūksta IT technologijų ir naujausių mokymo metodų, leidžiančių išreikšti kūrybiškumą“, – kalbėjo I. Saunorienė.

Savo duonos mokytojai nelinki

Renkantis profesiją visoms kartoms ne mažiau svarbus ir tėvų nukreipimas, palaikymas. Tačiau tyrimo metu pastebėta, kad šiuo metu dirbantys mokytojai nenori, jog jų vaikai ar mokiniai studijuotų šią specialybę. „Beveik visi X kartai priklausantys mokytojai, dalyvavę tyrime, pabrėžė, kad savo profesijos kitiems nerekomenduotų. Tikėtina, kad ir patys mokytojai bei jų neigiama nuomonė apie mokytojo darbą sudaro jaunosios Z kartos atstovų pasąmonėje neigiamą šios veiklos įvaizdį“, – sakė I. Saunorienė.

Pasak tiriamųjų, mokytojų atlyginimų didinimas yra vienas iš svarbiausių pokyčių, kurie paskatintų abiturientus rinktis mokytojo profesiją. Taip pat yra nemažai kitų motyvų, tokių kaip darbo krūvio mažinimas, mokytojo darbo prestižo didinimas, streso mažinimas ar pozityvios informacijos viešinimas. O štai Z kartos mokinių teigimu, apsvarstyti mokytojo profesijos pasirinkimą skatintų nebent šie mokytojo darbo pranašumai: ilgos atostogos, laisvesnis darbo grafikas, galimybė dirbti jaunų žmonių apsuptyje, siekis nuolat tobulėti.

„Tyrimo rezultatai tik patvirtina, jog tam, kad mokytojo profesija įgautų buvusį prestižą ir teigiamą visuomenės požiūrį, šiandieninė situacija turėtų keistis tiek tobulinant mokinio profesinį orientavimą, tiek keičiant mokyklos darbinę aplinką bei šalies švietimo politikos prioritetus“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo Šiaulių universiteto magistrė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos mokytoją?
  2. Švietimo ir mokslo ministerija antrą kartą šiemet parėmė lietuviškas mokyklas užsienyje
  3. Siūloma mokiniams kartu su mokytojais pertraukos metu apibėgti savo mokyklą
  4. Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
  5. Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
  6. Seimas svarstys Švietimo įstatymo pataisas dėl kompensacinių išmokų
  7. Mokyklose neturi būti amžinų vadovų
  8. Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
  9. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  10. Švietimo ir mokslo ministerija jau priima paraiškas Meilės Lukšienės premijai skirti
  11. Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
  12. Švietimo ir mokslo ministrė atšaukia mokslo metų ilginimą
  13. Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis pasiteisino
  14. Parengtos Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo
  15. Mokiniai ir tėvai siūlė, kaip spręsti švietimo problemas
  16. Patobulinta neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika
  17. Nuo rugsėjo švietimo darbuotojams ketinama leisti pasitraukti į išankstinę pensiją
  18. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja seminarą užsienio lietuviškų mokyklų vadovams
  19. Seime rengiama konferencija apie pedagogų vaidmenį įgyvendinant švietimo strategiją (dienotvarkė)
  20. Iššūkis Ukrainos švietimo darbuotojams: kaip jaunajai kartai perteikti demokratines vertybes?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Lietuvos Pilietis says:
    6 metai ago

    Aš taip pat niekam nerekomenduočiau dėstytojo profesijos.
    Darbo užmokestis Vilniaus universitete tikrai nedidelis. Docentai “į rankas” gauna apie 600 eurų.

    Tačiau ne tai yra didžiausia problema. Didžiausia problema – nepamatuoitai dideli darbo krūviai. Už tuos 600 eurų tenka dirbti vakarais, savaitgaliais, formalių atostogų metu, o kartais – net naktimis.
    Tad gal net ne algų didinimas čia svarbiausias. Reikia priimti gerokai daugiau darbuotojų, švelninti reikalavimus, mažinti darbo krūvius.
    Patikėkit – tai daryti būtina, nes darbo krūviai tapo nepakelimi, o dėstytojų gyvenimo kokybė (neturint poilsio, negalint skirti laiko artimiesiems) labai prasta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Išmoka | pixabay.com nuotr.

VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

2023 02 03
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
1
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“. Ką veikia žaidimų kūrėjai?...

Skaityti toliau

VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

by Ditė Česėkaitė
2023 02 03
1
Išmoka | pixabay.com nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias...

Skaityti toliau

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • jo apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
A. J. Greimas Paryžiuje. 1971 m. | Iš šeimos archyvo

Lietuva minės A. J. Greimo 100-asias gimimo metines

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai