Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose. VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba.
Išvadų šiems projektams paprašė Seimas, prieš dvi savaites po pateikimo priėmęs abu projektus.
Gedimino Kirkilo ir grupės kitų Seimo narių pateiktame įstatymo projektu (Nr. XIIIP-535) siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo valstybine lietuvių kalba ir suteikti teisę savo vardą ir pavardę įrašyti nevalstybine kalba ir lietuvių abėcėlei nebūdingais lotyniško pagrindo rašmenimis tais atvejais, kai asmuo gali pateikti tai pagrindžiantį dokumento šaltinį. Tokia teisė būtų taikoma ne tik užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis, ir kurie gali įrodyti, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir paėmė jo pavardę.
Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir grupės TS-LKD Seimo narių teikiamu projektu (Nr. XIIIP-471) numatoma, kad pavardės rašyba nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima ne vietoje įrašo valstybine kalba, o kitų paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Tokia teise Lietuvos pilietis galėtų pasinaudoti, „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Projekto autorių teigimu, jų siūlymas ne tik užtikrins vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę, bet ir „konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“. Šis projektas atitinka bemaž 70 000 Lietuvos visuomenės atstovų susibūrusių į iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ oficialiais parašais per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateiktą tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (XIIP-3796), taip pat nepažeidžiantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybinio lietuvių kalbos statuso.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra priėmęs keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne pagrindiniame puslapyje – vietoje įrašo valstybine kalba, o kitų paso įrašų skyriuje, arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Tačiau tai netenkina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Lenkijos politikų siekiančių priversti Lietuvą leisti lenkakalbių Lietuvos piliečių pasuose jų pavardes rašyti ne lietuviškais, o lenkiškais rašmenimis.
VLKK yra jau ne kartą pasisakiusi dėl vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų. Paskutinį kartą ji tai darė 2015 m. birželio 16 d. neeiliniame posėdyje. Tuomet VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. Taigi, komisija nepritarė, kad vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose galima būtų rašyti nevalstybinės kalbos rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams (įskaitant ir tokios privilegijos suteikimą Lietuvos lenkams).
Tuomet VLKK vienbalsiai nepritarė Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įstatymo projekto (XIIP-1653(2)) plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems piliečiams, jeigu jie tik turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.
Ar atsilaikys VLKK prieš valstybinės kalbos išdavikų spaudimą dabar?
Kaip prastumti reikalingus įstatymus ? Europos Parlamente veikia 30.000 lobby’istų, kurie atstovauja didžiąja dalimi 147 tarptautines korporacijas, kurios valdo 40 procentų pasaulio turto. Lengviausia yra nupirkti demokratiškai ‘išrinktąją aristokratiją’ (J.J. Rousseau, l’aristocration electif), kuri kaip demokratijos turistai mėgaujasi valdžia keletą metų. Žvelgiant daugybę metų Lietuvoje vykstančią ‘pelėsio taktiką’ su W raide, dar pajungus Q ir X, kvailinant Lietuvos žmones ‘lotyniškomis raidėmis’, kai W nebuvo lotynų raidė, numirus kalbai, buvo sukurta vėliau. Iš politikų, istorikų, kalbininkų pastangų įtikinti lietuvius šių raidžių nauda, vis labiau įsitikini, kad šie žmonės yra vienu ar kitu būdu nupirkti Lenkijos imperinės politikos ‘Wilno nasze’ naudai, rusenant apie ‘laikinai perstumtas sienas’ (tymczasowo przesunięte granicy). Labai gerai suprantamas spaudimas ir per D.Tusk iš Europos Parlamento pusės, nes jam reikia nudirbti gerus darbus Lenkijos naudai, tiesiog išsipirkti prieš dabartinę Kaczynski patvaldystę. Laikas padės išaiškinti, kokia įtaka buvo paveikti Lietuvos politikai, istorikai, kalbininkai, intelektualai, kodėl jiems taip smirda lietuvių kalba, verta UNESCO paveldo, kaip išlaikiusi savyje 70 tūkstančių metų senovines išliekas, kaip dievopi ar velniop. Velniop tą kvislingaičių įstatymą !
Didžiausia dabartinės Lietuvos problema yra vis didėjantis lietuvių tautinės tapatybės ir tautinės savigarbos,ypač politikų,intelektualų, žurnalistų , silpnėjimas ir iš dalies praradimas bei valstybinio mąstymo stoka.Tad,įtakojant stipriai veikiančiai neoliberalizmo ideologijai tauta,ypač jos elitas, pavojingai praranda tautines vertybes.Ypač tai ryšku kai kurių politinių partijų veikloje,pvz:. Socdemų ,Liberalų sąjudžio,TS-KD.Ir taip Lietuva,deja,politiškai ir kultūriškai tampa vasalinė valstybė ES, Lenkijos atžvilgiu.
Taip, jei Sąjūdžio metais būtume įtarę, kur šiuo klausimu nuslys (tiksliau – per brutaliai tautos galvas bruksis) „garbioji” TS…
Skystablauzdžius valdžia gadina. O savanaudžiai išdavikai patys iš savęs pašvinkę ten įsibrauna. Kartojasi tai, ką jau matėme nuo 1940 – po bet kokios pervartos tuoj atsiranda gauja veiklių žibčikų, prisieksiančių tai ideologijai, tai „tiesai”, kuri jų mašnas standžiau prikimš…
Mums svarbiausia nepainioti, netapatinti jų su Lietuva! Jų darbai – ne Lietuvos darbai, jų nešlovė ir išdavystės – ne tautos, ne Lietuvos nešlovė. O jų vaikaičiams teks patirti tai, ką šiandien patiria visokių markulių ir kt. vaikaičiai – jiems bus gėda savo pavardės, bus gėda, kad jų gyslomis sugedęs kraujas teka…
Gal galėtumėte išsiuntinėti savo bendraminčiams, kad skubiai nusiųsti laišką į VLKK?
turėjo būti: nusiųstŲ
Gal POSĖDIS užtruks? Siunčiam laiškus adresu
daiva.vaisniene@vlkk.lt
Galimas turinys:
Gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke,
Prieš posėdį leiskite Tamstai priminti, jog iš esmės Jūsų vadovaujama komisija, saugodama Valstybinę lietuvių kalbą, kartu privalo save suvokti kaip LIETUVIŲ TAUTOS SAUGOTOJĄ NUO IŠNYKIMO, kaip Tautos apsaugos nuo lemtingų politikų žingsnių, nuo jai kenksmingų poveikių bei sprendinių departamentas.
Kadangi nelietuviškų pavardžių tik daugės (ligi šiol buvusias jų santuokas su užsieniečiais papildė Anglijoje dirbančios lietuvaitės, intensyviai ieškančios jaunikių bent fiktyviai santuokai!), lietuviškos pavardės Lietuvos registruose ir pasuose liks tik vis mažėjančia mažuma. Dirbantiesiems su asmens dokumentais pagrindine taps ne lietuvių, o visos kitos ne tik Europos kalbos. O tauta ilgainiui užmirš, kaip skambėjo lietuviški asmenvardžiai.
Ar istorijoje liksime kaip BUVUSI tauta, savo paklydėlių VEDLIŲ VALIA nutautinta?
Linkiu tvirtybės!
Su pagarba,
……….
P. S. Ar sovietmečio mokytojai ir dėstytojai geriau gebėjo skiepyti mums tautinį atsparumą, negu šių laikų istorikai ir lituanistai?
Jei taip ir toliau tesis, tai greit rasysime ne Basanavicius, bet Basanaviczius. O gal Basonovicz? Ne Radvila, bet Raczewill? Nujauciu, kad butu daug painiavos.
Tai kolaborantų užduotis — pamaloninti vadinamuosius “liankus”, nes gal koks kaulelis ir jiems nukris. Tai atviras bandymas perbraižyti žemėlapį ir nusigvelbti mūsų amžinąją sostinę Vilnių. Negi nusileisime ir duosime nukąsti pirštą, nes po to seks ranka ir t.t.
Jau pritare, istizeliu isdaviku gauja.