Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…
Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos “Mindaugas” žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje skambėjo J. Marcinkevičiaus žodžiai, taip Lietuvos poeto 87-ųjų gimimo metinių proga buvo pagerbtas jo šviesus atminimas.
Scenos ekrane garsioji Zino Kazėno-Zikos nuotrauka “Mergina su Trispalve” – tapusi Nepriklausomybės bei laisvės troškimo simboliu.
Tautinius ir patriotinius jausmus įkaitino Albino Kentros (Miško brolių studija) filmas apie Lietuvos kariuomenės 70-mečio minėjimą, renginio dalyvių gyvai sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, pulkininko leitenanto Renato Spėčiaus nuoširdus ir šiltas pasisakymas bei Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antano Kulakausko pranešimas “Kovo 11-oji Lietuvos ir pasaulio istorijoje”.
J. Marcinkevičiaus temą bet jau meniniame lygyje puikiai tęsė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choro “Viva voce” (vadovai Virginija Katinienė, Raimondas Katinas, koncertmeisterė Daiva Šakenytė) kolektyvas.
G. Aukštikalnis prisiminė gražų susitikimą su poetu J. Marcinkevičiumi Vilniaus karininkų ramovėje jo 80-mečio proga. “Buvo iškilmingas vakaras Valdovų rūmuose, susirinko graži publika, visas Lietuvos elitas. Tą patį vakarą turėjo būti ir karininkų ramovėje jo renginys. Ir štai visi linksminasi, dainuoja, skaito J. Marcinkevičiaus eiles, o jis atsistoja ir sako: “Aš matau jums čia linksma. Aš einu susitikti su kariuomene. Jums palieku įkaitais savo žmoną”. Atsistojo ir išėjo. Ir visą vakarą buvo čia”, – pasakojo G. Aukštikalnis.
Kariuomenės vado vardu į minėjimo dalyvius kreipėsi pulkininkas leitenantas R. Spėčius, kuris pamąstė kokiomis vertybėmis vadovavosi žmonės, priimdami tokį svarbų Kovo 11-osios sprendimą: “Manau, vadovavosi Dievo išsakytom tiesom, pagrindais ir vertybėmis, sukurtomis jų šeimose, Tėvynės meile ir siekimu jos gerovės, kas pateisina visas priemones. Man ir mano pavaldiniam tai yra tie dalykai, tie pagrindai, kurie buvo susieti tada, Kovo 11-ąją, jūsų kartos. Tos vertybės priimant sudėtingus sprendimus išlieka nepakitę. Būkite visi tikri tuo, kad dabartinė Lietuvos kariuomenės karininkų karta ir kariai įvykdys savo pareigą, vadovaudamiesi šiomis trimis vertybėmis. Man nereikia jokio įsakymo ginti Lietuvą, o jeigu ir reikia, tai paaukoti, ką turiu brangiausia – savo gyvybę. Buvome, esame ir būsime”.
Apdovanoti Signatarų namų atstatytos memorialinės lentos autoriai
Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkas G. Aukštikalnis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga pasveikino ir įteikė padėkas “Už nuoširdų kūrybinį darbą Lietuvos kariuomenėje” ats. eil. Rimantui Šileikiui, tą dieną šventusiam 45-ąjį gimtadienį, seržantui Valdui Rasimavičiui ir ats. eil. Rolandui Seniučiui.
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas Algis Narutis padėką “Už pilietiškumo, patriotiškumo, tautinės tapatybės ugdymą, aktyvią veiklą išsaugojant ir stiprinant Lietuvos nepriklausomybę, įamžinant Lietuvos nepriklausomybės kovų ir kovotojų atminimą” įteikė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkui Ernestui Subačiui. Vilniaus rokiškėnų klubo “Pragiedruliai” vardu A. Narutis padėkojo R. Šileikiui už pagalbą organizuojant renginius Rokiškio rajone, o taip pat pasveikino gimtadienio proga.
II laipsnio medalius “Už nuopelnus Vilniui ir Tautai” apdovanojimų komisijos kancleris Saulius Povilaitis ir šios komisijos narys dim. mjr. Antanas Burokas įteikė R. Šileikiui, Olegui Kasperovičiui ir Filibertui Tamoševičiui. Čia norisi paminėti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nario Zigfrido Jankausko papasakotą istoriją apie Signatarų namų (Pilies g. 26) memorialinės lentos, kurioje įrašas skelbia – “1918 metais vasario 16 dieną šiuose namuose paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos atstatymas”, – atkūrimo istoriją. 1988 m. šios istorijos herojais tapo trijų tautybių specialistai – lietuvis F. Tamoševičius, lenkas O. Kasperovičius ir rusas Nikolajus Zinovjevas, kurie per tris savaites įtempto darbo pagal skulptoriaus Petro Rimšos giminaičio Aido Rimšos išsaugotą memorialinės lentos gipso modelį pagamino identišką memorialinę lentą. Deja, restauruotojas N. Zinovjevas jau iškeliavęs Anapilin.
Choro “Viva voce” koncerto metu skambėjo J. Marcinkevičiaus eilės
Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim./ Tai jų alsavimas, kaip vėjo gūsis,/ Išskleidžia mūsų vėliavas; jų rankos/ Palaimina ir duoną, ir svajonę;/ Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,/ Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais./ Tai paukščio čiulbesys, tai vyšnios žiedas,/ Tai moters šypsena, tai vaiko juokas,/ Tai dešinė, kuri ištiesus laiko/ Ir esamą, ir būsimą Tėvynę./ Kalbėkime apie ją teisingais žodžiais,/ Kad mūsų žuvusieji mus suprastų (J. Marcinkevičius).
Šventinio minėjimo dalyviai šiltais plojimais pasitiko Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choro “Viva voce” atlikėjus. Koncerto metu skambėjo kūriniai – G. Savinienės “Lietuva” (ž. J. Marcinkevičiaus), R. Katino harmonizuotas lietuvių liaudies dainas “Putinėli raudonasai”, “Tyliai, tyliai” (dzūkų krašto), “Pempel, pempel” (žemaičių krašto), R. Naujotytės “Brolužis”, G. Paškevičiaus “Mano kraštas”, D. Zvonkaus “Mes čia”. Lietuvių laudies dainą “Palinko liepa šalia kelio” dainavo visi renginio dalyviai. Šventinio vakaro, skirto Kovo 11-ajai ir J. Marcinkevičiui atminti, pabaigoje nuskambėjo Laimio Vilkončiaus daina “Dėl tos dainos” (ž. J. Marcinkevičiaus).
