Lapkričio 18 d. Latvijai iškilmingai pažymint savo valstybės nepriklausomybės 95-metį, Latvijos tautininkai surengė jau tradicija tapusias kasmetines eitynes su deglais. Šiemet jos apstulbino žmonių ir deglų ugnių gausumu. Tai buvo didingiausios eitynės su deglais visų laikų Latvijos istorijoje, pribloškiantis reginys savo masteliu ir pakilia nuotaiką prilygstantis tik Latvijos Liaudies fronto laikų daugiatūkstantiniams mitingams.
Nacionalinė susivienijimas „Viską Latvijai/Tėvynei ir Laisvei/LNNK“ (Nacionālā apvienība „Visu Latvijai!” – „Tēvzemei un Brīvībai/LNNK”) šia kasmetine eisena siekia pagerbti Latvijos valstybės kūrėjus ir laisvės kovotojus, tuos, kurių dėka latviai yra viena iš nedaugelio pasaulio tautų turinčių savo valstybę.
Pernai vykusioje eisenoje su deglais žingsniavo apie 10 000 žmonių, šiemet iš visko sprendžiant jų buvo žymiai daugiau.
Jau vykstant koncertui aikštėje prie pirmojo Latvijos vyriausybės vadovo Karlio Ulmanio (Kārlis Ulmanis) paminklo atrodė, kad deglų ir žmonių labai daug, tačiau kai eisena nuo K.Ulmanio paminklo pajudėjo Rygos gatvėmis link Laisvės paminklo, žygiuojančių kiekis ėmė dvigubėti, keturgubėti… Deglais nutviekstų veidų ir sielų sroves iš visų pusių tekėdamos liejosi į vieną galingą – Latvijos širdžių upę. Ši upė užtvindžiusi K.Valdemaro ir Lapkričio 11-osios gatves plukdė visus link šitos didingos baltų šalies nepriklausomybės švyturio – Latvijos Laisvės paminklo.
Pirmiesiems atėjusiems prie K.Ulmanio paminklo buvo nemokamai išdalinta 5000 deglų. Su dar neuždegtais deglais rankose gausus būrys šventės dalyvių klausėsi greta K.Ulmanio paminklo įrengtoje scenoje skambėjusių tautinių giesmių ir trankaus patriotinio Roko.
Koncerto pabaigoje, skambant legendiniam Latvijos atgimimo hitui „Dzimtā valoda“ („Gimtoji kalba“), kurią atliko garsusis dainininkas ir dainų kūrėjas Ainaras Virga, sutvisko deglų liepsnų jūra. Joje pleveno ir svečių iš Lietuvos deglų liepsnos – į Rygą švęsti Latvijos nepriklausomybės tądien atvyko 30 Tautininkų sąjungos (TS) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) narių vadovaujamų TS pirmininko Gintaro Songailos ir LTJS pirmininko Juliaus Pankos.
Nepriklausomybės diena buvo minima kiekviename Latvijos mieste, kiekviename kaimelyje. Rygoje šventiniai Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginiai, prasidėję lapkričio 16 d., didžiausią šventinį pakilumą įgavo lapkričio 18-ąją.
Ryte už Latvijos valstybę buvo atliktos ekumeninėmis apeigos Rygos Duomo bažnyčioje. Po jų prie Laisvės paminklo iškilmingai padėtos gėlės visų laikų kovotojams už Latvijos laisvę. Vidudienį Lapkričio 11-osios krantinėje vyko šventinis karinis paradas. Dauguvos upės krantine pražygiavo daugiau kaip 900 karių, policininkų ir gaisrininkų. Karinį paradą priėmė Vyriausiasis Latvijos karo pajėgų vadas, Latvijos Prezidentas Andris Berzinis.
Pasirodė ir karinė technika. Virš Latvijos sostinės praskriejo šeši kariniai malūnsparniai. Po jų du NATO naikintuvai. Krantine riedėjo amerikietiški šarvuočiai. Dauguvoje inkarus nuleidę lankytojų laukė šeši kariniai laivai.
Mieste vyko daug koncertų. Vienas iš didžiausių „Mana valsts. Mana dziesma“ („Mano šalis – mano daina“) buvo surengtas Rygos Kongresų Rūmuose. Jo klausytojus latvių patriotinės dainos vedė Latvijos istorijos keliu nuo valstybės nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų. Įėjimas į šventinius koncertus tą dieną buvo nemokamas kaip ir važiavimas Rygos miesto transportu.
Vakare prie Laisvės paminklo visus susirinkusius sveikino Latvijos Prezidentas Andris Berzinis (Andris Bērziņš), koncertavo Rygos kamerinis choras „Ave Sol“, pučiamųjų orkestras „Rīga“ ir kiti muzikantai.
Kino teatre Splendid Palac buvo buvo rodoma dokumentinių filmų programa „Latvijas cilvēku stāsti“ („Latvijos žmonių pasakojimai“). Spalio 11-osios krantinėje vyko Latvijos himno Dievs, svētī Latviju giedojimas bei griaudėjo šventiniai saliutai.
Eisena su deglais (Alkas.lt, J.Vaiškūno video):
Ties protėvių paveldėtomis vertybėmis susitelkusi ir jų įkvėpta latvių tauta – mums pavyzdys, kaip stipinant tautinę savigarbą, išlaikant tiesų tautos stuburą galima atsispirti ne tik istorinėms negandoms, bet ir XXI-ojo amžiaus globalizmo volams.
Šaunuoliai broliukai latviai. O kodėl mes negalėtume tokios eisenos organizuoti vasario 16 ? Galėtume žygiuoti nuo seimo iki Katedros aikštės. Būrkimės, vienykimės, ruoškimės ir žygiuokime. Už Lietuvą.
Toks jausmas, kad mums labai toli iki tokių eitynių. Dar klausimas, ar nebūtų policijos išvaikytos tokios “nacionalistinės eitynės”: juk ką pasakys Briuselis ir “strateginis partneris” – Lenkija apie mus?
manau, tamsta, būsi teisus.
Grazi ideja.
ir vald=ia nebijojo eisenos. leido su visais leidimai, ne taip kaip Lietuvoja tik pedikam leidimus duoda
Jeigu tautininkai nesuorganizuos tokios šventės, tai nieko ir nebus. Tai didis darbas. Todėl jau dabar jūsų ir kituose portaluose reikia kviesti žmones paminėjimui, kad ir 96-osioms metinėms.
ne cia komentarus rasinekite, o visaip kaip tik galit PADEKIT padaryti ta svente Tautininkams!
Taip, tik TAUTININKU SAJUNGOS ir Tautinio Jaunimo pastangu deka, visiskai musu kolaboracines pediku (konservu) valdomai valdziai DRAUDZIANT, persekiojant ir niekinant, tyciojantis, *nelegaliai* ir buvo padaryta eisena Kaune (II-16) ir Vilniuje (III-11). As buvau, maciau daug labai graziu, kulturingu Tevyne mylinciu zmoniu! Deja, ju buvo tik kokie 5-6 tukstanciai, tuo tarpu Rygoje matome- 12-15 tukstanciu!!!!
O kitamet yra ir kita labai svarbi Lietuvai data- 140-osios Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento (*pirmojo!*) Antano Smetonos GIMIMO ir 70-osios jo NUZUDYMO metines!
P.S. Ar jus bent zinote, kad siemet buvo 80-osios musu Didvyriu lakunu skrydzio per Atlanta metines… priminkite kaip tai buvo pamineta Valstybiniu lygiu (nekalbu megejisku, vietines bendruomenes ar kokio kaimelio)?
Pritariu.
Panašu, kad mūsų valdžiažmogiai taip įsijautė į šiknalaižiavimą Lenkijai, Rusijai ir Briuseliui, jog pamiršo, kad mūsų kaimynai latviai švenčia nepriklausomos Latvijos 95 – ąją sukaktį. Per informacines laidas nei vienas Lietuvos TV kanalas nei vienu sakiniu neužsiminė apie mūsų kaimynės Latvijos švenčiamą sukaktį. Visiškai kitokia reakcija buvo, kai nepriklausomybės šventę šventė “strateginis partneris” – Lenkija.
Taikliai. 🙂
Pritariu.
Teisingai. Rusiški kanalai yra šventas reikalas . Mums labai svarbu žinoti lenkiška tv. Bet Latvijos , Estijos tv nematėm ir nematysim.
Ar gali mūsų vidutinybėms , esantiems valdžioje, tai rūpėti. Dabar pagrindinis reikalas – algos pasididinimas. Šlykštu.
Ar Neatkarības diena, mūsu dārgie brāļi latvieši! 🙂
Peržiūrėjau visas nuotraukas. Džiugu. Myliu Latviją ir broliukus latvius. Pastebėjau didelį skirtumą nuo mūsų Vasario 16 – os ir Kovo 11 – os švenčių eisenų Vilniuje ar Kaune. Rygoje nemačiau policininkų, kurie trintųsi paskui ar šalia einančiųjų – nei pėsčiųjų, nei raitų, važiuotų ar skrendančių. Tai ką – mus mūsų policija labiau “myli” ir labiau “saugoja”?
Lietuvoje degradavusi ir nusikaltusi valdžia bijo Kovo 11 šventimo ir eitynių.Deda į kelnes,kad daug susirinks ir nuvers,ir teks atsakyti už nusikaltimus ypač po Garliavos šturmo kai Deimantę pagrobė.
Taikliai,nes didele dalis Seimo nariu praturtejo neteisetai.
Jaučiasi žmonių vidinė laisvė, prie tokių milicininkų nepastatysi.
Latviai.
O policininkų su arkliukais ir šuniukais per jų eitynes priešingai negu Lietuvoje nematyti.
Džiugu skaityti ir matyti nuotraukas iš kurių sklinda meilė Latvijai.
Latviai stipresni už mus, galime imti pavyzdį.
Mitinge, kurį organizavo Latvijos tautininkai, prie laisvės paminklo, kalbėjo Prezidentas.
Latvijos prezidentas yra su tautiškais savo valstybės piliečiais.
Kad taip Lietuvoje kovo 11-tą ateitų 10 000 Lietuvą mylinčių žmonių.
Ateikime ir parodykime kaip mums svarbi Valstybė, Kalba ir Žemė.
Gerai, kad tautininkai nuvažiavo ir parodė solidarumą su broliška baltų tauta.
Ačiū
Džiugu, kad broliai latviai taip gražiai švenčia savo valstybingumo dieną!
(kasjauns.lv)
Dukart olimpinis čempionas, ledo ritulininkas Aleksandras Koževnikovas pasižymėjo savo ribotumu, komentuodamas latvių tautinius simbolius ant „Arēna Rīga” ledo lapkričio 17-ąją prieš Rygos „Dinamo” ir Chantimansijsko „Jugra” rungtynes. Jis nacionalizmu pavadino net ir tai, kad latviai Rusiją vadina „Krievija“.
Valstybės šventės išvakarėse – lapkričio 17-ąją prieš Rygos „Dinamo” ir Chantimansijsko „Jugra” ledo ritulio rungtynes visi buvo pasveikinti su Latvijas Nepriklausomybės diena. Specialiame pasirodyme prieš rungtynes šokėjai ant ledo raudonai baltai raudonomis vėliavomis suformavo latvių tautos simbolius, tarp jų ir ugnies kryžių. Rusjos žiniasklaidoje tai sukėlė ažiotažą, nes daugelis mūsų kaimyninėje valstybėje ugnies kryžiuje įžvelgė nacistų svastiką ir fašizmo atgimimą, rusų sielų ir jausmų užpuolimą.
Nors Kontinentinės ledo ritulio lygos vadovybė pareiškė, kad „sveikinimo pastatyme matytas simbolis nesusijęs su svastika, bet rezonansą sukėlęs skandalas buvo ištrauktas iš konteksto”, bet yra rusų, kurie šį mūsų valstybinės šventės pastatymą laiko mirtinu įžeidimu. Jų netenkina ir Rygos „Dinamo” paaiškinimas: „Pasirodyme buvo panaudotas latvių tautinis simbolis, kuris yra naudojamas mūsų tautiniuose drabužiuose ir raštuose. Jis turi daug pavadinimų, tačiau tai jokiu būdu nėra svastika.”
Ypatingą nepasitenkinimą išsakė žymus rusų ledo ritulininkas, du kart olimpinis čempionas, dabar ledo ritulio treneris Aleksandras Koževnikovas. Jis interviu rusų sporto portalui sovsport.ru pasakė: „Mano požiūris į tai yra visiškai neigiamas. Tai yra kvaila ir juokinga. Nesuprantu, ką jie tuo nori pasiekti. Tarp kitko, su panašiu Latvijos požiūriu į mus jau esu susidūręs. Kai vyko „Arēna Rīga” atidarymas mūsų valstybės pavadinimą (ant tablo) užrašė kaip „Krievija”. Asmeniškai reikalavau jį pakeisti – užrašyti „Rossija” arba „Russia”, bet ne… Turbūt, kad mums skaudžiau padarytų. O po to jie nori, kad su jais gražiai žaistų.”
Koževnikovas dar pridūrė: „Viskas pas juos yra tautiška, taip pat ir „Krievija”.” Tikriausiai, Koževnikovas, nesiorientuodamas kalbotyroje, buvo nusprendęs, kad mes Rusijos pavadinimą (Krievija) siejame su rusų žodžiu „krivoje” (kreivas), o ne kaimyninę šalį vadiname žodžiu, vartojamu istoriškai jau daugelį šimtmečių. Pagal Koževnikovo logiką, tada pretenzijas latviams gali reikšti ir estai, kad mes jų šalies nevadiname Estija (latviškai – Igaunija), ar vokiečiai, kad mums Vokietija nėra Germanija.
Tuo pat metu kiti Rusijos ledo ritulio autoritetai jokio kriminalo ugnies kryžiaus ženkle neįžiūri. Štai pavyzdžiui ledo ritulio komentatorius, treneris Andrejus Piatanovas portalui gazeta.ru pasakė:
„Suprantama, kad rygiečiai nenorėjo nieko provokuoti. Sako, kad tai (ugnies kryžius) yra jų tautinis simbolis, tik panašus į svastiką. Manau, kad taip ir yra. Nematau čia jokio kriminalo. Žinoma, komanda žaidžia Rusijos lygoje, tai rodo Rusijos televizijoje, ir, atrodo, kad lygos vadovai galėjo susimastyti, kad tai sukels kažkokią reakciją. Bet tai sprendžiant iš mūsų, Rusijos pozicijų. Latviams tai yra tradicinis, įprastas simbolis. Jiems, tikriausiai, net į galvą neatėjo, kad tai gali ką nors įžeisti.”
video yra čia:
Apsveikums Latvijai „Arēnā Rīga” pirms „Dinamo” un „Jugras” spēles
Ar yra normalu einant dirbti i gelezinkeli pasirasyti dokumenta,kad jokiuose piketuose ar streikuose nedalyvausi,kitaip taves i darba nepriims.Ir cia tik vienamedalio puse… ir dar “valstybene imone”! O kiek tokiu dar yra Lietuvoje? Ir nereikia stebetis,kad niekas nepiketuoja ir nestreikuoja!
O apie kokias eitynes ar demonstracijas jau net kalbu nera.
AČIŪ ALKUI ! BRAVO LATVIJA ! Vasario 16 susirinkim visi kartu. Iki.
Latviai atbudo ,o mes – saldžiai miegame ?