Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2013 11 20 01:57, 12 val. papildyta vaizdo įrašais
26
Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)
Lapkričio 18-toji Latvijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lapkričio 18-toji Latvijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 18 d. Latvijai iškilmingai pažymint savo valstybės nepriklausomybės 95-metį, Latvijos tautininkai surengė jau tradicija tapusias kasmetines eitynes su deglais. Šiemet jos apstulbino žmonių ir deglų ugnių gausumu. Tai buvo didingiausios eitynės su deglais visų laikų Latvijos istorijoje, pribloškiantis reginys savo masteliu ir pakilia nuotaiką prilygstantis tik Latvijos Liaudies fronto laikų daugiatūkstantiniams mitingams.

Nacionalinė susivienijimas „Viską Latvijai/Tėvynei ir Laisvei/LNNK“ (Nacionālā apvienība „Visu Latvijai!” – „Tēvzemei un Brīvībai/LNNK”) šia kasmetine eisena siekia pagerbti Latvijos valstybės kūrėjus ir laisvės kovotojus, tuos, kurių dėka latviai yra viena iš nedaugelio pasaulio tautų turinčių savo valstybę.

Pernai vykusioje eisenoje su deglais žingsniavo apie 10 000 žmonių, šiemet iš visko sprendžiant jų buvo žymiai daugiau.

Jau vykstant koncertui aikštėje prie pirmojo Latvijos vyriausybės vadovo Karlio Ulmanio (Kārlis Ulmanis) paminklo atrodė, kad deglų ir žmonių labai daug, tačiau kai eisena nuo K.Ulmanio paminklo pajudėjo Rygos gatvėmis link Laisvės paminklo, žygiuojančių kiekis ėmė dvigubėti, keturgubėti…  Deglais nutviekstų veidų ir sielų sroves iš visų pusių tekėdamos liejosi į vieną galingą – Latvijos širdžių upę. Ši upė užtvindžiusi K.Valdemaro ir Lapkričio 11-osios gatves plukdė visus link šitos didingos baltų šalies nepriklausomybės švyturio – Latvijos Laisvės paminklo.

Pirmiesiems atėjusiems prie K.Ulmanio paminklo buvo nemokamai išdalinta 5000 deglų. Su dar neuždegtais deglais rankose gausus būrys šventės dalyvių klausėsi greta K.Ulmanio paminklo įrengtoje scenoje skambėjusių tautinių giesmių ir trankaus patriotinio Roko.

Koncerto pabaigoje, skambant legendiniam Latvijos atgimimo hitui „Dzimtā valoda“ („Gimtoji kalba“), kurią atliko garsusis dainininkas ir dainų kūrėjas Ainaras Virga, sutvisko  deglų liepsnų jūra. Joje pleveno ir svečių iš Lietuvos deglų liepsnos – į Rygą švęsti Latvijos nepriklausomybės tądien atvyko 30 Tautininkų sąjungos (TS) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) narių vadovaujamų TS pirmininko Gintaro Songailos ir LTJS pirmininko Juliaus Pankos.

Nepriklausomybės diena buvo minima kiekviename Latvijos mieste, kiekviename kaimelyje. Rygoje šventiniai Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginiai, prasidėję lapkričio 16 d., didžiausią šventinį pakilumą įgavo lapkričio 18-ąją.

Ryte už Latvijos valstybę buvo atliktos ekumeninėmis apeigos Rygos Duomo bažnyčioje. Po jų prie Laisvės paminklo iškilmingai padėtos gėlės visų laikų kovotojams už Latvijos laisvę. Vidudienį Lapkričio 11-osios krantinėje vyko šventinis karinis paradas. Dauguvos upės krantine pražygiavo daugiau kaip 900 karių, policininkų ir gaisrininkų. Karinį paradą priėmė Vyriausiasis Latvijos karo pajėgų vadas, Latvijos Prezidentas Andris Berzinis.

Pasirodė ir karinė technika. Virš Latvijos sostinės praskriejo šeši kariniai malūnsparniai. Po jų du NATO naikintuvai. Krantine riedėjo amerikietiški šarvuočiai. Dauguvoje inkarus nuleidę lankytojų laukė šeši kariniai laivai.

Mieste vyko daug koncertų. Vienas iš didžiausių „Mana valsts. Mana dziesma“ („Mano šalis – mano daina“)  buvo surengtas Rygos Kongresų Rūmuose. Jo klausytojus latvių patriotinės dainos vedė Latvijos istorijos keliu nuo valstybės nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų. Įėjimas į šventinius koncertus tą dieną buvo nemokamas kaip ir važiavimas Rygos miesto transportu.

Vakare prie Laisvės paminklo visus susirinkusius sveikino Latvijos Prezidentas Andris Berzinis (Andris Bērziņš), koncertavo Rygos kamerinis choras „Ave Sol“, pučiamųjų orkestras „Rīga“ ir kiti muzikantai.

Kino teatre Splendid Palac buvo buvo rodoma dokumentinių filmų programa „Latvijas cilvēku stāsti“ („Latvijos žmonių pasakojimai“). Spalio 11-osios krantinėje vyko Latvijos himno Dievs, svētī Latviju giedojimas bei griaudėjo šventiniai saliutai.

Eisena su deglais (Alkas.lt, J.Vaiškūno video):

 

p1060719-k100
p1060721-k100
p1060722-k100
p1060723-k100
p1060724-k100
p1060725-k100
p1060727-k100
p1060728-k100
p1060730-k100
p1060733-k100
p1060734-k100
p1060735-k100
p1060736-k100
p1060737-k100
p1060738-k100
p1060739-k100
p1060740-k100
p1060741-k100
p1060742-k100
p1060743-k100
p1060744-k100
Šalia Laisvės statulos vis dar tebesipuikuoja paminklas trims raudoniesiems šauliams |  Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Iš kairės į dešinę: Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Daiva vaiškūnienė ir Rimantas Matulis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lapkričio 18 d. Rygos vaizdai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
p1060755-k100
p1060757-k100
p1060765-k100
p1060778-k100
p1060779-k100
p1060787-k100
p1060788-k100
p1060790-k100
p1060791-k100
p1060792-k100
p1060793-k100
p1060794-k100
p1060796-k100
p1060797-k100
p1060798-k100
p1060799-k100
p1060800-k100
p1060802-k100
p1060803-k100
p1060806-k100
p1060809-k100
p1060810-k100
p1060811-k100
p1060813-k100
p1060815-k100
p1060816-k100
p1060819-k100
p1060821-k100
p1060823-k100
p1060824-k100
p1060825-k100
p1060828-k100
p1060830-k100
p1060831-k100
p1060832-k100
p1060834-k100
p1060835-k100
p1060836-k100
p1060838-k100
p1060839-k100
p1060842-k100
p1060845-k100
p1060846-k100
p1060847-k100
p1060850-k100
p1060851-k100
p1060852-k100
p1060855-k100
p1060857-k100
p1060860-k100
p1060863-k100
p1060864-k100
p1060867-k100
p1060869-k100
p1060876-k100
p1060877-k100
p1060878-k100
p1060879-k100
p1060881-k100
p1060903-k100
p1060906-k100
p1060908-k100
p1060910-k100
Lapkričio 18-osios naktinė Ryga | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
p1060914-k100
p1060915-k100
p1060916-k100
p1060917-k100
p1060919-k100
p1060920-k100
p1060921-k100
p1060923-k100
p1060924-k100
p1060925-k100
p1060926-k100
p1060927-k100
p1060929-k100
p1060930-k100
p1060932-k100
p1060934-k100
p1060936-k100
p1060937-k100
p1060939-k100
p1060940-k100
p1060942-k100
p1060943-k100

Ties protėvių paveldėtomis vertybėmis susitelkusi ir jų įkvėpta latvių tauta – mums pavyzdys, kaip stipinant tautinę savigarbą, išlaikant tiesų tautos stuburą galima atsispirti ne tik istorinėms negandoms, bet ir XXI-ojo amžiaus globalizmo volams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tautinis jaunimas eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės 95-ąsias metines (nuotraukos, video)
  2. Šiandien minima Latvijos nepriklausomybės diena (video)
  3. Kaune Vasario 16-oji paminėta patriotinėmis eitynėmis (audio, nuotraukos)
  4. Tūkstančiai žmonių Kovo11-ąją paminėjo eitynėmis sostinės Gedimino prospektu (nuotraukos, video)
  5. Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video)
  6. Tautininkai palaikė šventės „Skamba skamba kankliai“ rengėjus eitynėmis (video)
  7. Seime bus atidaryta paroda skirta Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo 20-sioms metinems
  8. Katalonai reikalaudami nepriklausomybės kartoja „Baltijos kelią“ (video)
  9. Į Lietuvą atvyko Latvijos Prezidentas (nuotraukos)
  10. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  11. Sausio 13-ąją tautinis jaunimas paminėjo iškilminga eisena (nuotraukos, video)
  12. Tautininkų sąskrydyje sudegė Lietuvą apnikusių negerovių simboliai (nuotraukos, video)
  13. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  14. Baltijos šalių vadovai aptarė valstybių saugumo klausimus (nuotraukos, video)
  15. Atsikūrusi Tautininkų sąjunga sieks, kad Tauta taptų savo valstybės šeimininke (nuotraukos, video)
  16. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimas Vilniuje (tiesioginė transliacija)
  17. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ Lietuvai priminė Baltijos kelio dvasią (nuotraukos, video, dokumentai)
  18. Tautos istorija ir jos sklaida aptarti Seime vykusioje konferencijoje (video)
  19. Latvijos sostinė nušvis šviesų ir spalvų festivalio „Staro Riga“ metu
  20. Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video)
  21. D.Grybauskaitė: Baltijos šalis vienija nauji bendri tikslai (nuotraukos, video)
  22. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  23. KT paskelbė įvertinimą ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai patvirtinti teisėtai (nuotraukos, audio, video)
  24. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  25. A. Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus
  26. A.Ažubalis ragino latvius kurti bendra Lietuvos-Latvijos kultūrinę erdvę
  27. Tautiškas jaunimas surengė Kovo 11-osios eitynes (nuotraukos)
  28. Panevėžiečiai ryžtingai pasisakė už Lietuvą be smurto, melo ir korupcijos (nuotraukos, video)
  29. A.Juozaitis. Latvijos prezidentas – turtuolis
  30. Lietuvos ir Latvijos prezidentai aptarė energetinio saugumo klausimus

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Trojus says:
    7 m. ago

    Šaunuoliai broliukai latviai. O kodėl mes negalėtume tokios eisenos organizuoti vasario 16 ? Galėtume žygiuoti nuo seimo iki Katedros aikštės. Būrkimės, vienykimės, ruoškimės ir žygiuokime. Už Lietuvą.

    Atsakyti
    • Jotvingis says:
      7 m. ago

      Toks jausmas, kad mums labai toli iki tokių eitynių. Dar klausimas, ar nebūtų policijos išvaikytos tokios “nacionalistinės eitynės”: juk ką pasakys Briuselis ir “strateginis partneris” – Lenkija apie mus?

      Atsakyti
      • bartas says:
        7 m. ago

        manau, tamsta, būsi teisus.

        Atsakyti
        • Lijana says:
          7 m. ago

          Grazi ideja.

          Atsakyti
  2. virgis says:
    7 m. ago

    ir vald=ia nebijojo eisenos. leido su visais leidimai, ne taip kaip Lietuvoja tik pedikam leidimus duoda

    Atsakyti
  3. Ūla says:
    7 m. ago

    Jeigu tautininkai nesuorganizuos tokios šventės, tai nieko ir nebus. Tai didis darbas. Todėl jau dabar jūsų ir kituose portaluose reikia kviesti žmones paminėjimui, kad ir 96-osioms metinėms.

    Atsakyti
    • o jus says:
      7 m. ago

      ne cia komentarus rasinekite, o visaip kaip tik galit PADEKIT padaryti ta svente Tautininkams!

      Taip, tik TAUTININKU SAJUNGOS ir Tautinio Jaunimo pastangu deka, visiskai musu kolaboracines pediku (konservu) valdomai valdziai DRAUDZIANT, persekiojant ir niekinant, tyciojantis, *nelegaliai* ir buvo padaryta eisena Kaune (II-16) ir Vilniuje (III-11). As buvau, maciau daug labai graziu, kulturingu Tevyne mylinciu zmoniu! Deja, ju buvo tik kokie 5-6 tukstanciai, tuo tarpu Rygoje matome- 12-15 tukstanciu!!!!

      O kitamet yra ir kita labai svarbi Lietuvai data- 140-osios Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento (*pirmojo!*) Antano Smetonos GIMIMO ir 70-osios jo NUZUDYMO metines!

      P.S. Ar jus bent zinote, kad siemet buvo 80-osios musu Didvyriu lakunu skrydzio per Atlanta metines… priminkite kaip tai buvo pamineta Valstybiniu lygiu (nekalbu megejisku, vietines bendruomenes ar kokio kaimelio)?

      Atsakyti
      • Lijana says:
        7 m. ago

        Pritariu.

        Atsakyti
  4. Jotvingis says:
    7 m. ago

    Panašu, kad mūsų valdžiažmogiai taip įsijautė į šiknalaižiavimą Lenkijai, Rusijai ir Briuseliui, jog pamiršo, kad mūsų kaimynai latviai švenčia nepriklausomos Latvijos 95 – ąją sukaktį. Per informacines laidas nei vienas Lietuvos TV kanalas nei vienu sakiniu neužsiminė apie mūsų kaimynės Latvijos švenčiamą sukaktį. Visiškai kitokia reakcija buvo, kai nepriklausomybės šventę šventė “strateginis partneris” – Lenkija.

    Atsakyti
    • Sėlis says:
      7 m. ago

      Taikliai. 🙂

      Atsakyti
      • Lijana says:
        7 m. ago

        Pritariu.

        Atsakyti
    • bartas says:
      7 m. ago

      Teisingai. Rusiški kanalai yra šventas reikalas . Mums labai svarbu žinoti lenkiška tv. Bet Latvijos , Estijos tv nematėm ir nematysim.
      Ar gali mūsų vidutinybėms , esantiems valdžioje, tai rūpėti. Dabar pagrindinis reikalas – algos pasididinimas. Šlykštu.

      Atsakyti
  5. Sėlis says:
    7 m. ago

    Ar Neatkarības diena, mūsu dārgie brāļi latvieši! 🙂

    Atsakyti
  6. pastebėjimas says:
    7 m. ago

    Peržiūrėjau visas nuotraukas. Džiugu. Myliu Latviją ir broliukus latvius. Pastebėjau didelį skirtumą nuo mūsų Vasario 16 – os ir Kovo 11 – os švenčių eisenų Vilniuje ar Kaune. Rygoje nemačiau policininkų, kurie trintųsi paskui ar šalia einančiųjų – nei pėsčiųjų, nei raitų, važiuotų ar skrendančių. Tai ką – mus mūsų policija labiau “myli” ir labiau “saugoja”?

    Atsakyti
  7. Gi says:
    7 m. ago

    Lietuvoje degradavusi ir nusikaltusi valdžia bijo Kovo 11 šventimo ir eitynių.Deda į kelnes,kad daug susirinks ir nuvers,ir teks atsakyti už nusikaltimus ypač po Garliavos šturmo kai Deimantę pagrobė.

    Atsakyti
    • Lijana says:
      7 m. ago

      Taikliai,nes didele dalis Seimo nariu praturtejo neteisetai.

      Atsakyti
  8. Audronė says:
    7 m. ago

    Jaučiasi žmonių vidinė laisvė, prie tokių milicininkų nepastatysi.

    Atsakyti
  9. Šaunuoliai says:
    7 m. ago

    Latviai.
    O policininkų su arkliukais ir šuniukais per jų eitynes priešingai negu Lietuvoje nematyti.

    Atsakyti
  10. Jolė says:
    7 m. ago

    Džiugu skaityti ir matyti nuotraukas iš kurių sklinda meilė Latvijai.
    Latviai stipresni už mus, galime imti pavyzdį.
    Mitinge, kurį organizavo Latvijos tautininkai, prie laisvės paminklo, kalbėjo Prezidentas.
    Latvijos prezidentas yra su tautiškais savo valstybės piliečiais.
    Kad taip Lietuvoje kovo 11-tą ateitų 10 000 Lietuvą mylinčių žmonių.
    Ateikime ir parodykime kaip mums svarbi Valstybė, Kalba ir Žemė.
    Gerai, kad tautininkai nuvažiavo ir parodė solidarumą su broliška baltų tauta.
    Ačiū

    Atsakyti
  11. Idėjinis says:
    7 m. ago

    Džiugu, kad broliai latviai taip gražiai švenčia savo valstybingumo dieną!

    Atsakyti
  12. jo says:
    7 m. ago

    (kasjauns.lv)
    Dukart olimpinis čempionas, ledo ritulininkas Aleksandras Koževnikovas pasižymėjo savo ribotumu, komentuodamas latvių tautinius simbolius ant „Arēna Rīga” ledo lapkričio 17-ąją prieš Rygos „Dinamo” ir Chantimansijsko „Jugra” rungtynes. Jis nacionalizmu pavadino net ir tai, kad latviai Rusiją vadina „Krievija“.

    Valstybės šventės išvakarėse – lapkričio 17-ąją prieš Rygos „Dinamo” ir Chantimansijsko „Jugra” ledo ritulio rungtynes visi buvo pasveikinti su Latvijas Nepriklausomybės diena. Specialiame pasirodyme prieš rungtynes šokėjai ant ledo raudonai baltai raudonomis vėliavomis suformavo latvių tautos simbolius, tarp jų ir ugnies kryžių. Rusjos žiniasklaidoje tai sukėlė ažiotažą, nes daugelis mūsų kaimyninėje valstybėje ugnies kryžiuje įžvelgė nacistų svastiką ir fašizmo atgimimą, rusų sielų ir jausmų užpuolimą.

    Nors Kontinentinės ledo ritulio lygos vadovybė pareiškė, kad „sveikinimo pastatyme matytas simbolis nesusijęs su svastika, bet rezonansą sukėlęs skandalas buvo ištrauktas iš konteksto”, bet yra rusų, kurie šį mūsų valstybinės šventės pastatymą laiko mirtinu įžeidimu. Jų netenkina ir Rygos „Dinamo” paaiškinimas: „Pasirodyme buvo panaudotas latvių tautinis simbolis, kuris yra naudojamas mūsų tautiniuose drabužiuose ir raštuose. Jis turi daug pavadinimų, tačiau tai jokiu būdu nėra svastika.”

    Ypatingą nepasitenkinimą išsakė žymus rusų ledo ritulininkas, du kart olimpinis čempionas, dabar ledo ritulio treneris Aleksandras Koževnikovas. Jis interviu rusų sporto portalui sovsport.ru pasakė: „Mano požiūris į tai yra visiškai neigiamas. Tai yra kvaila ir juokinga. Nesuprantu, ką jie tuo nori pasiekti. Tarp kitko, su panašiu Latvijos požiūriu į mus jau esu susidūręs. Kai vyko „Arēna Rīga” atidarymas mūsų valstybės pavadinimą (ant tablo) užrašė kaip „Krievija”. Asmeniškai reikalavau jį pakeisti – užrašyti „Rossija” arba „Russia”, bet ne… Turbūt, kad mums skaudžiau padarytų. O po to jie nori, kad su jais gražiai žaistų.”

    Koževnikovas dar pridūrė: „Viskas pas juos yra tautiška, taip pat ir „Krievija”.” Tikriausiai, Koževnikovas, nesiorientuodamas kalbotyroje, buvo nusprendęs, kad mes Rusijos pavadinimą (Krievija) siejame su rusų žodžiu „krivoje” (kreivas), o ne kaimyninę šalį vadiname žodžiu, vartojamu istoriškai jau daugelį šimtmečių. Pagal Koževnikovo logiką, tada pretenzijas latviams gali reikšti ir estai, kad mes jų šalies nevadiname Estija (latviškai – Igaunija), ar vokiečiai, kad mums Vokietija nėra Germanija.

    Tuo pat metu kiti Rusijos ledo ritulio autoritetai jokio kriminalo ugnies kryžiaus ženkle neįžiūri. Štai pavyzdžiui ledo ritulio komentatorius, treneris Andrejus Piatanovas portalui gazeta.ru pasakė:
    „Suprantama, kad rygiečiai nenorėjo nieko provokuoti. Sako, kad tai (ugnies kryžius) yra jų tautinis simbolis, tik panašus į svastiką. Manau, kad taip ir yra. Nematau čia jokio kriminalo. Žinoma, komanda žaidžia Rusijos lygoje, tai rodo Rusijos televizijoje, ir, atrodo, kad lygos vadovai galėjo susimastyti, kad tai sukels kažkokią reakciją. Bet tai sprendžiant iš mūsų, Rusijos pozicijų. Latviams tai yra tradicinis, įprastas simbolis. Jiems, tikriausiai, net į galvą neatėjo, kad tai gali ką nors įžeisti.”

    Atsakyti
    • jo says:
      7 m. ago

      video yra čia:
      Apsveikums Latvijai „Arēnā Rīga” pirms „Dinamo” un „Jugras” spēles

      Atsakyti
  13. Lijana says:
    7 m. ago

    Ar yra normalu einant dirbti i gelezinkeli pasirasyti dokumenta,kad jokiuose piketuose ar streikuose nedalyvausi,kitaip taves i darba nepriims.Ir cia tik vienamedalio puse… ir dar “valstybene imone”! O kiek tokiu dar yra Lietuvoje? Ir nereikia stebetis,kad niekas nepiketuoja ir nestreikuoja!

    Atsakyti
    • Lijana says:
      7 m. ago

      O apie kokias eitynes ar demonstracijas jau net kalbu nera.

      Atsakyti
  14. Suvalkietis says:
    7 m. ago

    AČIŪ ALKUI ! BRAVO LATVIJA ! Vasario 16 susirinkim visi kartu. Iki.

    Atsakyti
  15. dionyzas says:
    6 m. ago

    Latviai atbudo ,o mes – saldžiai miegame ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

2021 04 08
molkslasplius.lt nuotr.

G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?

2021 04 03
Akvarelės meistras: Algirdo Lukšto piešinių ir akvarelių paroda

Akvarelės meistras: Algirdo Lukšto piešinių ir akvarelių paroda

2021 03 30
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Šiandien – Gandrinės!

2021 03 25
Dešimtąkart minima Pasaulinė dulų savaitė – ir Lietuvoje

Dešimtąkart minima Pasaulinė dulų savaitė – ir Lietuvoje

2021 03 23
Pasaulinė žemės diena: sustokime, pagalvokime, veikime!

Pasaulinė žemės diena: sustokime, pagalvokime, veikime!

2021 03 17
Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Minimos generolo Jono Žemaičio gimimo metinės

2021 03 15
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

2021 03 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 497; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
6
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami...

Skaityti toliau

G. Merkys. Ar paminėsime ir kaip paminėsime 1941 m. Birželio sukilimo metines?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
9
molkslasplius.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorius profesorius Adas Jakubauskas, ėjęs pareigas tik nuo birželio mėn., balandžio 1...

Skaityti toliau

Akvarelės meistras: Algirdo Lukšto piešinių ir akvarelių paroda

by Kristina Aleknaitė
2021 03 30
0
Akvarelės meistras: Algirdo Lukšto piešinių ir akvarelių paroda

Balandžio 2 dieną (penktadienį) A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) pradės veikti Algirdo Lukšto piešinių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Visuomenė paragino Lietuvos valdžią stabdyti vilkų medžioklę

V. Balys. Vilkų apsauga – žingsnis pirmyn, žingsnis atgal?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai