Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)

Lapkričio 18 d. Latvijai iškilmingai pažymint savo valstybės nepriklausomybės 95-metį, Latvijos tautininkai surengė jau tradicija tapusias kasmetines eitynes su deglais. Šiemet jos apstulbino žmonių ir deglų ugnių gausumu. Tai buvo didingiausios eitynės su deglais visų laikų Latvijos istorijoje, pribloškiantis reginys savo masteliu ir pakilia nuotaiką prilygstantis tik Latvijos Liaudies fronto laikų daugiatūkstantiniams mitingams.

Nacionalinė susivienijimas “Viską Latvijai/Tėvynei ir Laisvei/LNNK” (Nacionālā apvienība “Visu Latvijai!” – “Tēvzemei un Brīvībai/LNNK”) šia kasmetine eisena siekia pagerbti Latvijos valstybės kūrėjus ir laisvės kovotojus, tuos, kurių dėka latviai yra viena iš nedaugelio pasaulio tautų turinčių savo valstybę.

Pernai vykusioje eisenoje su deglais žingsniavo apie 10 000 žmonių, šiemet iš visko sprendžiant jų buvo žymiai daugiau.

Jau vykstant koncertui aikštėje prie pirmojo Latvijos vyriausybės vadovo Karlio Ulmanio (Kārlis Ulmanis) paminklo atrodė, kad deglų ir žmonių labai daug, tačiau kai eisena nuo K.Ulmanio paminklo pajudėjo Rygos gatvėmis link Laisvės paminklo, žygiuojančių kiekis ėmė dvigubėti, keturgubėti… 

Deglais nutviekstų veidų ir sielų sroves iš visų pusių tekėdamos liejosi į vieną galingą – Latvijos širdžių upę. Ši upė užtvindžiusi K.Valdemaro ir Lapkričio 11-osios gatves plukdė visus link šitos didingos baltų šalies nepriklausomybės švyturio – Latvijos Laisvės paminklo.

Pirmiesiems atėjusiems prie K.Ulmanio paminklo buvo nemokamai išdalinta 5000 deglų. Su dar neuždegtais deglais rankose gausus būrys šventės dalyvių klausėsi greta K.Ulmanio paminklo įrengtoje scenoje skambėjusių tautinių giesmių ir trankaus patriotinio Roko.

Koncerto pabaigoje, skambant legendiniam Latvijos atgimimo hitui “Dzimtā valoda” (“Gimtoji kalba”), kurią atliko garsusis dainininkas ir dainų kūrėjas Ainaras Virga, sutvisko  deglų liepsnų jūra. Joje pleveno ir svečių iš Lietuvos deglų liepsnos – į Rygą švęsti Latvijos nepriklausomybės tądien atvyko 30 Tautininkų sąjungos (TS) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) narių vadovaujamų TS pirmininko Gintaro Songailos ir LTJS pirmininko Juliaus Pankos.

Nepriklausomybės diena buvo minima kiekviename Latvijos mieste, kiekviename kaimelyje. Rygoje šventiniai Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginiai, prasidėję lapkričio 16 d., didžiausią šventinį pakilumą įgavo lapkričio 18-ąją.

Ryte už Latvijos valstybę buvo atliktos ekumeninėmis apeigos Rygos Duomo bažnyčioje. Po jų prie Laisvės paminklo iškilmingai padėtos gėlės visų laikų kovotojams už Latvijos laisvę. Vidudienį Lapkričio 11-osios krantinėje vyko šventinis karinis paradas. Dauguvos upės krantine pražygiavo daugiau kaip 900 karių, policininkų ir gaisrininkų. Karinį paradą priėmė Vyriausiasis Latvijos karo pajėgų vadas, Latvijos Prezidentas Andris Berzinis.

Pasirodė ir karinė technika. Virš Latvijos sostinės praskriejo šeši kariniai malūnsparniai. Po jų du NATO naikintuvai. Krantine riedėjo amerikietiški šarvuočiai. Dauguvoje inkarus nuleidę lankytojų laukė šeši kariniai laivai.

Mieste vyko daug koncertų. Vienas iš didžiausių “Mana valsts. Mana dziesma” (“Mano šalis – mano daina”)  buvo surengtas Rygos Kongresų Rūmuose. Jo klausytojus latvių patriotinės dainos vedė Latvijos istorijos keliu nuo valstybės nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų. Įėjimas į šventinius koncertus tą dieną buvo nemokamas kaip ir važiavimas Rygos miesto transportu.

Vakare prie Laisvės paminklo visus susirinkusius sveikino Latvijos Prezidentas Andris Berzinis (Andris Bērziņš), koncertavo Rygos kamerinis choras “Ave Sol”, pučiamųjų orkestras “Rīga” ir kiti muzikantai.

Kino teatre Splendid Palac buvo buvo rodoma dokumentinių filmų programa “Latvijas cilvēku stāsti” (“Latvijos žmonių pasakojimai”). Spalio 11-osios krantinėje vyko Latvijos himno Dievs, svētī Latviju giedojimas bei griaudėjo šventiniai saliutai.

Eisena su deglais (Alkas.lt, J.Vaiškūno video):

Ties protėvių paveldėtomis vertybėmis susitelkusi ir jų įkvėpta latvių tauta – mums pavyzdys, kaip stipinant tautinę savigarbą, išlaikant tiesų tautos stuburą galima atsispirti ne tik istorinėms negandoms, bet ir XXI-ojo amžiaus globalizmo volams.