Lapkričio 10-13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF lankytojai galės susipažinti ne tik su Lietuvos maisto rinkos naujovėmis, bet degustuoti Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Uzbekistano, Vokietijos gamintojų sukurtus produktus. Maisto ekspertų išrinkti geriausi lietuviški gaminiai bus apdovanoti BAF medaliais.
Dar vieni medaliai laukia pakuočių kūrėjų. Antrą kartą parodoje bus įteikti „Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai (NAPA)“, lankytojai galės apžiūrėti į nominantų sąrašą patekusių pakuočių ekspoziciją.
Kartu vyks tarptautinė parduotuvių, restoranų ir viešbučių įrangos paroda „Baltshop. Balthotel. Baltgastro“, kurios metu rengiami tradiciniai „Geriausio Lietuvos virėjo“ bei kiti konkursai.
Pirmąją parodų dieną profesionalų laukia svetingumo konferencija „Meniu360: svetingumo verslo sėkmės formulė“, kurioje bus kalbama apie tai, nuo ko pradėti kurti sėkmingą restoranų verslą, kaip parengti sėkmingą komunikacijos strategiją ir tapti madingu traukos centru, kaip su minimaliu biudžetu pasiekti maksimalių rezultatų.
Nuo laboratorijos iki stalo – ilgas kelias
Lietuvos rinka kasmet pasipildo naujais vietos gamintojų maisto produktais. Specialistai teigia, kad aukso medalio vertės gaminį gali sukurti ir finansiškai pajėgi įmonė, galinti dirbti su profesionaliomis laboratorijomis, ir artimųjų bei giminaičių skoniu pasikliaujantis smulkusis gamintojas. Viena iš sėkmės recepto dalių – Lietuvos pirkėjams patinka gana tradiciniai skoniai.
Maisto pramonės konsultantė, maisto ir gėrimų parodos BAF ekspertė Elena Paviržienė sako, kad vartotojams svarbu, jog maisto gaminiai būtų skanūs, maistingi ir patraukliai bei patogiai supakuoti. Jie nesuka galvos apie gamintojams svarbius aspektus: ar tokius produktus patogu transportuoti, kiek ilgai išlieka jų savybės.
„Kartais produktas kuriamas metus ar net ilgiau. Įmonėse triūsia maisto technologai, degustacijos komandos, kiti specialistai. Maisto produkto kelias link pirkėjų stalo prasideda laboratorijose, kur kuriami receptai, tikrinamos produktų sudėtys, išbandomos pačios įvairiausios produktų savybės“, – sako E. Paviržienė.
Siekiant sukurti sėkmingą maisto produktą, ne tik tiriama vartotojų reakcija, bet ir žiūrima, kaip naujas sūrelis ar duona reaguoja į besikeičiančias sąlygas, laikymo terminus ar nekinta jų skonis, išvaizda.
Kauno technikos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis tvirtina, kad šiuo metu Lietuvos maisto rinkoje yra tiek daug naujovių, jog tik pirkėjai gali nuspręsti, kurios iš jų prigis ir išsikovos nuolatinę vietą pirkinių krepšelyje.
„Kai nuėję į parduotuvę pamatote, kad jums siūlo kažką ragauti – žinokite, kad taip įmonė bando naują produktą, ir jei daugeliui kitų pirkėjų jis patiks – po kelių savaičių ar mėnesių jį jau matysite lentynose“, – sako profesorius.
Jo teigimu, laikas nuo produkto idėjos iki galutinio gaminio yra tiesiogiai proporcingas įmonės finansinėms galimybėms, taip pat priklauso nuo to, ar gaminamas į jau esančius rinkoje panašus produktas, ar visiškai naujas, rinką turintis nustebinti dalykas.
„Pagaminti dar vieną naujo skonio varškės sūrelį, nebūtų labai keblu. Reikia tik parinkti komponentus, suderinti receptūrą, pagaminti ir laukti pirkėjų reakcijos. Bet jei norite sudėtingo naujo maisto produkto – teks užtrukti laboratorijoje. Toks produktas – tai bendras maisto technologų, rinkodaros specialistų, ragautojų kūdikis, kartais – labai ilgai augintas“, – sako KTU profesorius R.Venskutonis.
Kelias į sėkmę – ir per degustacijas giminaičiams
Elektrėnų rajone veikiančio konservų fabriko „Gerovė“ asortimento naujovės pereina per kelias laboratorijas, yra daug kartų ragaujamos, tikrinamos. Tuo tarpu mažesniems gamintojams tenka labiau rizikuoti pasitikint savo ir artimųjų skoniu.
„Gaminame, ragaujame, naujų skonių ieškome ir kuriame išties ilgai – štai humusą iki atidavimo į rinką kūrėme daugiau nei metus, kol gavome tokią kokybę ir konsistenciją, kokios troškome. Kartais nutinka net taip, kad sumanai vieną produktą, o gaunasi – kitas“, – darbo subtilybes pasakoja fabriko „Gerovė“ direktorė Asta Jurėnienė.
Tuo tarpu jau trejus metus lietuvišką vyną gaminanti, maisto ekspertų parodoje BAF įvertinta „Lietungė“ rengia ir degustacijas artimiesiems.
„Vyndarys daro tai, kas jam patinka ir skanu, o vėliau duoda ragauti žmonėms. Testavimas būna įvairus, pasitikime savo ir artimiausios aplinkos, giminaičių skoniu. Kartais pagaminame ir iškart paleidžiama į rinką. Taip tiesiogiai tyrinėjame pirkėjų reakcijas, skonius, įsitikiname, kurie produktai prigyja, o kurie – ne“, – pasakoja „Lietungės“ vadovas Justinas Vaitkus.
Rinką veikia ir sveiko maisto tendencijos
Kad ir kiek ilgai truktų naujo produkto gimimas – galutinis teisėjas visada bus pirkėjas, todėl ypač svarbu gerai žinoti, ką žmonės mėgsta, kas jiems skanu ir kokių produktų kategorijų jie pasigenda.
„Nors yra žmonių, kurie ieško naujovių, bet iš esmės lietuviams patinka gana tradiciniai skoniai. Žinome, kad latvių ir estų skonis – panašus, tad prisiderinti nėra sudėtinga. Kuriant naują produktą keliame sau tikslą nieko nekopijuoti, ieškome įdomių sprendimų, kartais einame prieš srovę. Taip pat derinamės prie pasaulinės sveiko maisto bangos – vengiame priedų, siekiame išsaugoti natūralų skonį. Per penkerius metus asortimente neliko tik kelių gaminių – pagardų sūriams ir marinatų“, – sako „Gerovės“ direktorė.
Pernai metais Baltijos maisto ir gėrimų parodos BAF apdovanojimus nuskynusios įmonės „Baltic Larus”, prekiaujančios šviežia brandinta jautiena, dažnai pasitelkiamos degustacijos, atstovai sako, kad kuriant naujus skonius dažnai pasitelkiamos degustacijos, betarpiškas bendravimas su pirkėjais
„Norėdami pažinti savo klientus, patys nuolat dalyvaujame mugėse, parodose, miestų šventėse. Čia ne tik čirškiname savo produkciją ir vaišiname lankytojus, bet ir išklausome jų pastabų bei lūkesčių. Bendraujant įgytą patirtį parsinešame į įmonėje veikiančią „minčių laboratoriją“, kurioje gimsta naujų produktų idėjos ir receptai“, – sako „Baltic Larus“ rinkodaros direktorė Rūta Burdzilauskaitė.
Jos teigimu, sveiko maisto tendencijos koreguoja vartotojų poreikius, tačiau lietuviai išlieka ištikimi natūraliam, tradiciniam mėsos produktų skoniui.
