Žmonės vis atidžiau renkasi, kokias daržoves, vaisius ar mėsą dėti į savo pirkinių krepšelį – ieško šviežio, kokybiško maisto. Augant šiai tendencijai pakilimą išgyvena ekologiški ūkiai, turgūs ir gamintojai, įsiklausantys į rinkos poreikius. Sveiko, tam tikriems regionams būdingo maisto populiarinimas, konkurencingumo didinimas – vienas iš svarbiausių tarptautinio projekto „RegFood“, kuriame dalyvauja ir Klaipėdos universitetas (KU), tikslų.

Pirmas toks projektas Lietuvoje

Projekte dalyvauja penkių Pietų Baltijos regiono šalių atstovai – Danija, Vokietija, Švedija ir Lietuva. „RegFood“ išsiskiria savo kompleksiškumu ir mūsų šalyje iki šiol neturėjo analogų. Nors projekto dėmesio centre yra sveikas maistas, buvo įtraukti ne tik medikai, visuomenės sveikatos specialistai, šios srities studentai bei mokslininkai, bet ir verslininkai, rinkodaros, vadybos, maisto gamybos, maitinimo sektorių atstovai“, – vardino KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Nuo praėjusio amžiaus vidurio globalizacijos procesai skatino didmeninės produkcijos paplitimą maisto sektoriuje, o galimybės rinktis savame regione užaugintą ar pagamintą maistą mažėjo. Visgi ekspertai pastebi, kad mūsų šalies „scenarijus“ vartotojams, į sveiką maistą besiorientuojantiems ūkininkams ir gamintojams buvo gan palankus.

Lietuviams kokybė dar įperkama

„Vertindami Lietuvos situaciją galime pasidžiaugti, kad neįklimpome į dirbtinio maisto liūną. Prisiminkime – juk prieš du ar tris dešimtmečius visai nevartojome sąvokų „ekologiškas“, „sveikas“ maistas. Mes augome valgydami šviežius, geros kokybės produktus, o ir dabar jų dažnai dairomės turguose, kaime“, – kalbėjo projektui „RegFood“ Lietuvoje vadovaujanti KU Sveikatos mokslų fakulteto doc. dr. Natalja Istomina.

Kol danai ar vokiečiai stengiasi „grįžti“ prie sveiko maisto, lietuviai, galima sakyti, nuosekliai tęsia savo maitinimosi tradicijas. „Apklausos parodė, kad žmonės sveiką maistą išties vertina ir mano, kad savame regione pagamintas maistas yra sveikas, nes jis šviežias, geros kokybės“, – sakė N.Istomina.

Nežinia, kaip pirkėjų elgesį pakoreguotų kainų šuolis, tačiau kol kas ekologiškų ir neekologiškų Lietuvoje užaugintų daržovių ar kitų produktų kainos skiriasi nežymiai. Danų galima pagailėti – ten šis skirtumas siekia apie tris kartus.

„Valgome visi, visi norime būti sveiki, todėl „RegFood“ projektas yra išties aktualus. Žvelgiant iš globalios perspektyvos, nutukimui, įvairioms ligoms tiesioginės įtakos turi maisto perteklius. Svarbu suvokti, kad gamta funkcionuoja harmoningai – planetoje visko yra tiek, kiek reikia, kad žmonės būtų sotūs. Turėtume liautis orientuotis tik į kiekybės generavimą ir susikoncentruoti į kokybę“, – akcentavo N.Istomina.

Postūmis verslui

Projekte dalyvaujantys KU atstovai ne tik dalyvauja mokymuose ar atliekant tyrimus – jie taip pat lankėsi sėkmingai veiklą vykdančiuose ekologiškuose ūkiuose užsienyje, išgirdo Lietuvoje veikiančių maisto gamybos įmonių sėkmės istorijas. Praktinis tyrimų rezultatų ir žinių pritaikymas – svarbus „RegFood“ aspektas.

Ekspertų teigimu, Pietų Baltijos regionasturi galimybę populiarinti tam tikroms vietovėms būdingus maisto produktus, o tuo pačiu skatinti ekonominį vystymąsi ir ūkių bei įmonių konkurencingumą tiek vietinėse rinkose, tiek visoje Europoje. Aiškiai suformulavus, kuo išsiskiria tam tikriems regionams būdingi maisto produktai, atsiveria naujos galimybės verslui ir rinkodaros specialistams. Pažymima, kad produktų populiarinimui gali būti pasitelkiama unikali vietovės geografinė padėtis, klimatas, istorija, amatų tradicijos.

Projekto iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad Pietų Baltijos regione veikiantiems ūkiams, maisto produktų gamybos įmonėms trūksta kvalifikuotų specialistų, toliaregiško požiūrio. Iki rugsėjo ekspertai planuoja atrinkti penkias Lietuvos įmones, kurios galės dalyvauti specialiuose mokymuose ir įgyti vertingų žinių, padedančių didinti verslo konkurencingumą.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS