Pirmadienis, 8 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės

Valentinas Stundys, www.alkas.lt
2015-06-22 19:23:36
30
PERŽIŪROS
4
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Tiesa, nė motais, kad toks balsavimas balansuoja ties aiškaus teisėtumo riba arba atspindi komiteto daugumos teisines abejones. Teisinių abejonių klausimas bus reikšmingas ir Seimo plenariniame posėdyje. Seimo nariams turi nelikti jokių abejonių dėl priimamo sprendimo, kitokiu atveju tebus politinės daugumos abejotina valia.

Taigi kas komiteto teikiamame projekte yra teisiškai neapibrėžta ar neaišku? Pirmiausia nepaisoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados, kad „būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose“. Beje, pati komisija šiek tiek klaidina, nes asmens dokumentų yra daug – jie aptariami Gyventojų registro įstatyme. Beje, Konstitucinis Teismas (KT) nuosekliai reikalauja įstatymu nustatyti asmenvardžių rašymą piliečio pase, t.y. asmens tapatybės dokumente. Projekte suplakama į viena oficialūs dokumentai, asmens dokumentai, asmens tapatybės dokumentai. Žinoma, jie visi yra oficialūs, t.y. juos išduoda valdžios institucijos, tačiau paso statusas yra išskirtinis: anot KT, jis patvirtina asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę, jis yra kitų oficialių dokumentų šaltinis.

Antra teisinė pinklė – dokumento šaltinio apibrėžimas. Kai yra neatskiriamos dokumentų rūšys ir tepateikiamas unifikuotas, per bendras šaltinio apibrėžimas, sukuriama teisinė landa įvairioms manipuliacijoms. Asmens tapatybės dokumento šaltinio samprata čia yra centrinė. Deja, TTK projekte apie tai nė žodžio. Visiškai neaišku, ar tokiu šaltiniu bus pripažįstama, tarkim, okupuotos Lietuvos, ar okupuotų jos teritorijų įstaigų išduoti dokumentai. Taigi neįtvirtinus teisiškai tikslios dokumento šaltinio sąvokos, negalima tokio projekto Seime ir svarstyti. Pati VLKK, atrodo, kratosi pareigos tai padaryti, nes tai ne lingvistinis, o teisinis klausimas, nors savo išvadoje šiokių tokių nuorodų pateikia. Tačiau šiuo atveju teisinis neapibrėžtumas gali turėti netikėtų pasekmių kalbos viešajai vartosenai.

Trečia. TTK iš esmės neatsižvelgė į VLKK išvadą, kad ji „nepritaria įstatymo projekto 4 str. 1 dalies formuluotei.“ Šioje dalyje TTK siūlo įteisinti, kad LR piliečio prašymu jo vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei taip įrašyta dokumento šaltinyje. Komitetas tik išbraukė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles. Tik taip pataisydamas, TTK tik dar kartą patvirtino dokumento šaltinio sąvokos turinio svarbą.

Ketvirta. VLKK siūlomos dvi išimtys (užsienietis įgyja pilietybę ir santuoka su užsieniečiu) jau sukėlė pagrįstas abejones. Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, supratęs, kad VLKK nedaro išimties nei vienos tautinės bendrijos atstovams, prabilo apie diskriminaciją. Žinoma, tokios reakcijos reikėjo tikėtis, nes vis dar totaliai bandoma kalbėti apie autentiškų asmenvardžių rašymo įteisinimą. Gaila, kad taip kalbėdami valdančiųjų atstovai nepaaiškina, kas tai yra, ir todėl žūtbūtinai siekia TTK projekte palikti teisinių landų tokioms užmačioms realizuoti. O piliečių diskriminacijos pagal kilmės vietą klausimas rimtas.

Penkta. Vis dar peršama mintis, kad asmenvardžiai yra asmens nuosavybė, kad jie tėra prekės ženklo analogas, kad rašmenys ir kalba yra skirtingi dalykai – visais įmanomais būdais ieškoma, kaip įteisinti tai, ko Konstitucija neleidžia daryti. Konstitucijos 14 straipsnis, kaip ir jos visas pirmasis skirsnis, gali būti keičiamas tik referendumu. Lietuvių kaip valstybinės kalbos statusui suteikiamas aukščiausias legitimumo lygmuo – tik Tauta jį gali keisti. Taigi ar bandymai klibinti asmenvardžių rašymo pase pagrindus nesikerta su šia norma?

Šešta. KT 1999 metais paskelbė: „ Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad […] piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, nei lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. KT nuosekliai vartojo lietuviškų – nelietuviškų rašmenų skirtį. 2009 m. aiškindamas apie asmenvardžių rašymą paso kitų įrašų skyriuje, priminė, kad lietuvių kalbos abėcėlė sukurta lotyniškų rašmenų pagrindu, t.y. leido suprasti, kad ir nepagrindiniame puslapyje negalima bet kaip rašyti. O 2014 m. išaiškinime kitų įrašų skyrius paslaptingai dingo… Liko lotyniško pagrindo rašmenys. Taigi akivaizdi sąvokų kebeknė: lietuviški rašmenys, nelietuviški rašmenys, lotyniško pagrindo rašmenys. Sąvokos skirtingos, jų turinys vis kitoks, bet sukuriamas teisinis neapibrėžtumas vėlgi atveria manipuliacijų galimybes.

Septinta. 2014 m. vasario 27 d. KT aiškinimas svarbus, dažnai pamirštama jo esmė.

Čia svarbūs du momentai: 1) vienašališkai politikai negali keisti asmenvardžių rašymo pase, turi atsižvelgti į kalbininkų siūlymus; 2) Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą (jame įtvirtintas nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymas pase) gali keisti, kai tokius siūlymus teikia profesionalių kalbininkų komisija. VLKK komisija šios nuostatos savo išvadoje nesiūlo keisti.

Tarptautinės teisė ir jos praktika jokios prievolės Lietuvai keisti asmenvardžių rašymą pase taip pat nesiūlo ir nereikalauja. Neabejoju, kad Seimo nariai įsiklausys į visas teisines abejones dėl pastangų žūtbūtinai keisti šios srities reglamentavimą ir plenariniame posėdyje savarankiškai balsuos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime vyks Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai
  2. G. Paviržis. Dėl siūlomo pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose nelietuviškais rašmenimis
  3. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  4. O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose
  5. V. Stundys. Išbandymai lietuvių kalbai – politikai gali ir falsifikuoti?
  6. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  7. Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės
  8. KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
  9. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  10. V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas
  11. V. Stundys: Balandžio pirmąją sulaukėme socialdemokratų „pokšto“, o gal nacionalinių interesų išdavystės?
  12. V. Stundys. Tautos istorinės atminties įstatymas – per sunki užduotis Seimui?
  13. Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė
  14. Scialdemokratų partija balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis
  15. V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    11 metų ago

    Palaikykime Valentiną Stundį – valstybinės lietuvių kalbos gynėją. Gėdą lietuvių kalbos išdavikams: Gediminui Kirkilui (LSDP),Irenai Šiaulienei-Anajevai (LSDP), Juliui Sabatauskui (LSDP) – TREMTINIŲ VAIKUI (ar tikrai?),
    Juozui Bernatoniui (LSDP), Valdui Skarbaliui (Darbo partija), Vytautui Gapšiu (Darbo partija).

    Atsakyti
  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    11 metų ago

    O kur mūsų šalies prezidentas-prezidentė?! Kodėl LIETUVIŲ KALBOS darkymo tema nesigirdi jos balso?! Kodėl Lietuvos Seimas, šia opia Lietuvos TAUTAI tema, nerengia referendumo?! Siūlau SEIMUI nebegaišti šia tema laiką ir kitais metais, kartu su pirmaisiais rinkimais, surengti REFERENDUMĄ LIETUVIŲ KALBOS TEMA!!! (Tiktai su sąlyga, kad šioje akcijoje nedalyvautų Vaigauskas!). Laikas jau pradėti gerbti ir LIETUVOS PILIEČIUS – savo rinkėjus!!! Priešingu atvėju jie aplamai nebeis į jokius rinkimus!!!

    Atsakyti
    • Tomas T. says:
      11 metų ago

      Jie visi yra išnaglėję Lietuvos išdavikai ir juos nepaveiks jokie maldavimai iš Tautos pusės. Manu, reiktų gerokai papildyt Lietuvos „draugų“ sąrašą dešinėje šio tinklaraščio pusėje.

      Atsakyti
  3. Kažin says:
    11 metų ago

    Manau, kad Stundžiui derėtų ne tik informuoti visuomenę kas vyksta tuo vardų ir pavardžių rašymu dokumentuose klausimu, bet ir kreiptis į STT, kad būtų pasidomėta, dėl ko apskritai kyla partijų interesas kelti šį klausimą, kai jokios nei teisinės, nei praktinės problemos dėl to nėra, arba tas klausimas Lietuvoje nėra tokio masto, kad jį būtų būtina spręsti, darant iš to pozityvią politiką. Tačiau, nežiūrint to, pavardžių rašymas dokumentuose vis politinamas ir politinamas. Taigi iš kur randasi toks partinis interesas, juolab, kad tas klausimas keliamas, teisinantis, kad tai yra Lenkijos spaudimas. Tad ar nėra čia kokio prisidengimo Lenkija vykdant panašius į ardomojo pobūdžio politiką veiksmus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje
Etninė kultūra

Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje

2026 06 08
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Rezistencijos ir tremties paroda
Istorija

Gedulo ir vilties dienai – nemokamos ekskursijos Rezistencijos ir tremties parodoje Klaipėdoje

2026 06 08
Būsimasis pirmokas
Lietuvoje

Ar turi būsimasis pirmokas mokėti skaityti?

2026 06 08
Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“
Istorija

Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“ pristatymas

2026 06 08
Konstantinas ir Sofija ant Plungės klebonijos laiptų, 1909. Juozo Valiušaičio restauruota, 2011
Kultūra

Čiurlionio namai pristato du išskirtinius „Kultūros nakties“ renginius

2026 06 08
Maža gatvė
Lietuvoje

Mažos gatvelės nuo šiol bus projektuojamos kitaip

2026 06 08
Atliekų konteineriai
Įvairenybės

„Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas

2026 06 07
Paštomatas.
Lietuvoje

Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose

2026 06 07
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą

2026 06 07
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Istorija

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kalba

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Edvardas apie Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Viena klaida, kuri gali kainuoti sveikatą važiuojant motociklu
  • Ką verta žinoti prieš perkant VR akinius?
  • Pakeliui į Rasas (Jonines): KU Botanikos sodas kviečia pažinti senuosius papročius gamtos apsuptyje
  • Savaitės horoskopas: vienam ženklui žvaigždės žada didelius pokyčius, kitiems – įtampą

Kiti Straipsniai

Priedanga

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Robertas Kaunas

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Liberalai

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Specialiųjų tyrimų tarnyba

Atsisakius muitininkų rotacijos gali didėti korupcijos rizika

2026 06 02
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos

2026 06 02
Alina Jalavonienė

Seime prisiekė vaiko teisių apsaugos kontrolierė 

2026 06 02
Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus dėl 2029 atmintinų metų

2026 06 02
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Seime vyks tarptautinė konferencija, skirta 1941 m. Birželio sukilimo 85-osioms metinėms

2026 06 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Edvardas apie Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sambo – du bronzos medaliai per vieną dieną

Sambo – du bronzos medaliai per vieną dieną

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai