Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Zigmas Zinkevičius, www.voruta.lt
2011 10 07 14:13
15
Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius/V. Kopūsto nuotr.Skelbiame akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičius pranešimą skaitytą tarptautinėje mokslo konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Mes abu daug kartų tais klausimais esame kalbėję, vienas kitam teikę reikiamų duomenų, bendrai svarstę visokias šios srities problemas. Tikėtasi dabartinėse pavardėse aptikti tam tikrą Lietuvos didingos senovės atšvaitą.

Pastaruoju metu sukeltas triukšmas dėl lenkiškos tokių pavardžių rašybos vertė mane paspartinti jų tyrimą. Šio darbo rezultatus trumpai referuosiu.

Pirmiausia, keletas įvadinių dalykų.

Lietuviai senovėje gyveno kitų baltų genčių apsuptyje. Su lenkais nesisiekė. Juos skyrė vakarų baltai jotvingiai. Tiesioginiai kontaktai atsirado tik po to, kai kryžiuočiai pavergė jotvingius ir juos išnaikino, ypač nuo XV amžiaus, kuomet lietuvių ir lenkų gyvenami plotai ėmė siektis.

Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, kitaip sakant, išmoktinė. Tai buvo susiję su Lietuvos valdovo Jogailos vainikavimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos valstybės laipsnišku įjungimu į Lenkijos karalystę. Pirmiausia, prie lenkų kalbos (bet ne savimonės, kuri dar ilgą laiką išliko lietuviška) perėjo diduomenė, vėliau ja pasekė platieji bajorijos sluoksniai, o nuo XVIII a. vidurio imta lenkinti ir prastuomenę – per lenkiškus dvarus, mokyklą ir bažnyčią.

Lietuvių asmenvardžiai dar anksčiau buvo apslavinti slavakalbės raštinės. Ypač didelę reikšmę turėjo toje raštinėje vartoti tėvavardžiai su rytų slavų (ne lenkų!) kilmės priesagomis -ovič, -evič, padariusiomis didžiulę įtaką formuojantis ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių, taip pat vakarinių rusų pavardėms ir tose šalyse laikytinomis senosios Lietuvos valstybės (ne lietuvių kalbos) paveldu. Tokiu paveldu laikytinos ir pavardės, turinčios -ski tipo priesagas, virtusias savotišku -ovič, -evič pakaitalu ir imtos dėlioti prie asmenvardžių (tai antroponimijos Lietuvos valstybėje specifika!), nes iš seno lenkams buvo būdinga daryba iš vietovardžių.

Tiriamųjų pavardžių struktūra nesiskiria nuo kitur Lietuvoje vartojamų pavardžių struktūros, tik pačios pavardės yra labiau sulenkintos. Daugumas jų turi atitikmenis kituose Lietuvos regionuose.

Nuėmus tiriamųjų pavardžių lenkišką apvalkalą (fonetiką, darybos priemones), lieka gražūs lietuviški asmenvardžiai, iš kurių tos pavardės buvo padarytos. Ši procedūra lingvistams nėra sudėtinga ir ne kartą literatūroje jau buvo aptarta.

Senovėje lietuvių antroponimijos pagrindą sudarė dvikamieniai asmenvardžiai, tokie kaip Min-daugas, Gin-tautas, Tar-vydas, Žy-bartas ir kt. Tiriamose pavardėse jų aptikta daug, net per 400. Juos turinčių pavardžių skaičius yra dar kelis kartus didesnis.

Be to, antra tiek skirtingų dvikamienių asmenvardžių slypi nesulenkintose Vilnijos pavardėse, kurių turėtojai vieni save laiko lietuviais, kiti – lenkais (kartais net tos pačios šeimos nariai). Niekur Lietuvoje pavardėse tokios didelės dvikamienių asmenvardžių sankaupos nepastebėta. Bet juk čia gimė lietuvių tauta, iš čia prasidėjo Lietuvos valstybė. Taigi šis asmenvardžių archajiškas pobūdis yra savaime suprantamas.

Lietuvos asmenvardžių formos neretai yra apaugusios slaviškomis priesagomis, iškraipytos slavų fonetikos, pvz., Viš-taras – Viš-tor-skij, Žy-bartas – Žy-bart-ovič ir pan.

Norisi pabrėžti tai, kad mums rūpimų dvikamienių asmenvardžių analizė padeda suvokti jų didelio išplitimo lietuvių kalboje priežastis ir atsiradimo mechanizmą, kurio tyrimas bus reikšmingas bendrajai kalbotyrai. Bet tai – ateities tyrėjų darbas. Dar reikia akcentuoti tai, kad supainioti lietuviškus ir lenkiškus dvikamienius asmenvardžius neįmanoma, nes Lenkijoje jau viduramžiais tokie asmenvardžiai buvo retenybė.

Didelį vaidmenį senovėje atlikdavo ir dvikamienių asmenvardžių trumpiniai, ilgainiui virtę savarankiškais vardais ir davę pradžią daugybei pavardžių. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardėse išryškėjo daugiau negu pusketvirto šimto skirtingų trumpinių, tiksliau jų šaknų (su vediniais daug daugiau), iš kurių buvo padarytos pavardės. Jos apaugusios slaviškomis priesagomis, įvairiai iškraipytos, bet dar nesunkiai atpažįstamos. Antai iš dėmens Alk-, plg. Alk-minas, pasidaryta Alk-evič, Alk-ovskij ir kit., iš dėmens Žyg-, plg. Žyg-i-mantas, yra ne tik Žigas, Žigis, bet ir Žigo, Žigel (-el iš -elis), be to, Ži- tariama kietai (Žы): Žыgo, Žыgel ir t.t.

Lenkakalbių gyventojų pavardėse taip pat slypi daugybė pravardinės kilmės asmenvardžių, padarytų iš gyvūnijos, augmenijos, buities reikmenų, kūno dalių, maisto, gamtos reiškinių lietuviškų pavadinimų, taip pat tokių, kurios susijusios su žmogaus užsiėmimu, su tautovardžiais, krašto fiziografija bei vietovardžiais, šeimos ir giminystės terminija, žmogaus fizinėmis ir dvasinėmis ypatybėmis. Tokių asmenvardžių iš viso rasta apie pusšešto šimto. Dar per pusaštunto šimto sudaro tokie, kurie neįeina į pateiktą reikšminę klasifikaciją arba kurie kilmės požiūriu yra sietini su nevienareikšmiais žodžiais bei žodžiais-homonimais, be to, dabar mažai žinomais, išnykusiais iš vartosenos, turimais tik senuosiuose lietuviškuose tekstuose ir tarmėse, pvz., Braknys : brakn-yti – gerintis, meilintis, Šad-reika : šadrus – judrus.

Pravardinės kilmės asmenvardžiai dažnai būna išplėsti įvairiomis lietuviškomis priesagomis, o tai dar keleriopai padidina jų skaičių. Antai šalia Vilkas būta ir Vilkelio, Vilkaičio, Vilkonio, Vilkinio, Vilkišiaus… Plg. sulenkintas pavardes Vilkel, Vilkoic, Vilkanec, Vilkin, Vilkiš.

Pažymėtina tai, kad pravardinės kilmės pavardėse slypi tokie lietuviški asmenvardžiai, kurie rodo mūsų šalies buvusią didybę. Tai kilę iš žodžių kunigas, senovėje reiškusio valdovą, etmonas – senosios Lietuvos valstybės vyriausiąjį kariuomenės vadą, kancleris – aukštą valstybės pareigūną, prilygusį dabartiniam ministrui, tvarkiusį valdovo raštų antspaudavimą, leitis – tai žmogus, priklausęs tam tikram socialiniam sluoksniui ir atlikdavęs specifines pareigas, pastalis – valdovo dvaro aukštas dignitorius, stalininko pavaduotojas, paskarbis – valstybės iždininkas, tijūnas – valsčiaus valdytojas, vaivada – vaivadijos valdytojas, taip pat dailidė – senovėje tai buvo pilių, sutvirtinimų statytojas, šių dienų terminu inžinierius, bėgūnas – valdovo pasiuntinys, greitai perduodantis žinias ir pan.

Lenkinant pavardes, pravardinės kilmės asmenvardžiai kartais būdavo verčiami į lenkų ar rytų slavų kalbas, pvz., ožys – koziel, vabalas – žuk. Iš čia atsirado pavardės Kazlauskas, Žukauskas. Vertimus ne visuomet lengva atskirti nuo asmenvardžių, padarytų iš slavizmų, plg. kazlas – ožys, žukas – vabalas.

Krikščioniški vardai, iš kurių kilo daugybė mums rūpimų pavardžių, Lietuvą pasiekė dviem keliais: 1) iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus (dalis labai seniai, dar iki oficialaus Lietuvos krikšto) ir 2) iš Vakarų nuo Romos per lenkus. Atėjimo kryptį rodo varduose slypinčios kalbų tarpininkių ypatybės. Antai graikų kilmės vardas Bazilijus, kilęs iš graikų žodžio basileios (karališkas), gautas iš Rytų, turi bizantiškai pakitusį žodžio pradžios priebalsį b-, virtusį v- (plg. iš ten atėjusį rusų žodį alfavit – alfabetas). Iš čia lietuvių Vosylius, slypintis lenkakalbių pavardėse Vasl-iuk, Vasil-ik, Vasil-evič, Vasil-evski… Iš Vakarų per lenkus gautas šis vardas (plg. lnk. Bazyli) su išlaikytu b-, bet Vakaruose suskardėjusiu -s-, virtusiu -z-, aptiktas vos vienoje kitoje lenkakalbių gyventojų pavardėje, pvz., Bazylis, Baziliuk, turinčioje neabejotinus lietuviškus darybos elementus.

Atlikus lenkakalbių Vilnijos gyventojų pavardėse glūdinčių krikštavardžių kilminę analizę, paaiškėjo, kad dauguma jų pasiekė Lietuvą iš Rytų, per rytinius slavus, o ne iš Vakatų per lenkus (tokių net pusantro karto mažiau). Taigi į atitinkamas pavardes galėtų pretenduoti nebent baltarusiai, bet ne lenkai.

Mums rūpimos krikštavardinės pavardės yra padarytos ne tik iš kanoninių krikštavardžių formų, bet ir iš liaudiškų jų variantų su gausiomis lietuviškomis priesagomis. Pavyzdžiui, šalia Petras, jose slypi ir Petrelis, Petrulis, Petrukas, Petrikas, Petrutis, Petrūnas, Petrėnas, Petrušis… Plg. sulenkintas pavardes Petrelevič, Petrul, Petruk, Petrik, Petruc, Petrunin, Petreniec, Petrušin. Tai rodo, kad šios pavardės atsirado lietuviškoje aplinkoje.

Išvada. Vilnijos lenkakalbių vietinių (ne atvykėlių) gyventojų pavardės kilo ne iš lenkiškų, bet iš lietuviškų asmenvardžių, kurie ilgainiui buvo sulenkinti ir kitaip perdirbinėjami. Tai nekelia nė mažiausių abejonių. Todėl Lenkijos reikalavimas Lietuvos (ne Lenkijos) piliečių pavardes rašyti lenkiškai neturi pagrindo. Jis ir nekorektiškas, nes tuo siekiama polonizacinių tikslų: galutinai sulenkinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Be to, norima, kad tai būtų atlikta pačių lietuvių rankomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
  2. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  3. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  4. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  5. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  6. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. suomis says:
    11 metų ago

    Viskas gerai, tik vienas kabliukas. Križiuočiai su lenkais(slavais) jotvingių nenukariavo o asimiliavo.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Nesikabinėk 🙂 – straipsnis yra nepaprastai svarbus.

      Atsakyti
      • suomis says:
        11 metų ago

        Gaila tik tai, kad net ir Lietuvos iškilūs žmonės, nesigaudo savo istorijoje. Aišku profesorius yra “dantis praėdęs” savo srity, bet TEISINGO vaizdo vis dar neturi. Nes, gana juokingai atrodo, kai Lietuvos mokslo žmonės supriešina slavus su baltais. Kuo toliau gilinuosi į bato-slavų problematiką, tuo labiau suvokiu, kad tarp šių etnosų BEVEIK NĖRA skirtumų. O tiksliau yra tai, kad šie etnosai yra BEVEIK vienas ir tas pats. Tik su ta išlyga, kad baltai yra senesnis, dar senųjų ARIJŲ, tiesioginis etninis masyvas. (Beje, iš kurio išsirituliojo slavai)

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Skirtumų yra – tai ir parodo autorius.
          Tuo labiau, kad tie skirtumai yra aktualūs šiandien.

          Atsakyti
          • suomis says:
            11 metų ago

            Su visa pagarba turiu pasakyti, kad tie skirtumai visiškai neaktualūs. Ir tik “lenkų” kvailiai stengiasi tuos skirtumus pabrėžti. 🙁

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Neišleiskite iš akių to fakto, kad tie skirtumai yra, kaip tik, aktualūs šiandien.

          • suomis says:
            11 metų ago

            O kada jie buvo neaktualūs?

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Tarybiniais metais.

          • suomis says:
            11 metų ago

            Na ką jūs čia sakot. Tarybiniais laikais nacionalizmo buvo į valias. Buvo didingosios tautos ir ne tokios didingos. Buvo – армяне, русские и нерусские. 😀

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Bet mums tai buvo nesvarbu.
            Kalbame apie “lenkus” Lietuvoje.

        • Remigijus says:
          11 metų ago

          Žinoma, kad tarp vištos ir kiaušinio beveik nėra skirtumo…

          Atsakyti
          • suomis says:
            11 metų ago

            Teoriškai – taip.

          • Remigijus says:
            11 metų ago

            Tai pradėk skirti praktiką nuo teorijos.

    • Remigijus says:
      11 metų ago

      Nukariavo IR asimiliavo, t.y. po nukariavimo nepaliko savimi.

      Atsakyti
  2. vytas says:
    11 metų ago

    Geras straipsnis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Mūsiškiai | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Ant kalnelio, prie Mazguvos upelio

2023 01 08
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

2022 12 13
Eglinės piliakalnis | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)

2022 12 09
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I)

2022 12 07
archyvai.lt nuotr.

Sukurtas Elektroninis pavardžių archyvas

2022 12 01
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 21 11:00

2022 11 21
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

G. Martišius. Gamtmeldystė. Išsigelbėjimas?

2022 11 14
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • atsipalaiduokite ir apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • Didelis Klaustukas: apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • ačiū apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Nuorodytės apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą
  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Ant kalnelio, prie Mazguvos upelio

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 08
11
Mūsiškiai | Alkas.lt koliažas

Šindei tiekos pat yr kaip ir anuomet, vakar. Ir tada, ir daba mėgstam suočiai išgert i da užkast. Priešą užkast,...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

by Tomas Baranauskas
2022 12 25
8
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

Šiandien pas mus svečiuose vėl – Darius Alekna. Praėjusį kartą mes su juo jau kalbėjome apie Ptolemajo žemėlapį, sudarytą II...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • atsipalaiduokite ir apie Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • Didelis Klaustukas: apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • ačiū apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Nuorodytės apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Nuoroda apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja

Kitas straipsnis
Vilniuje važinėja ekologiški autobusai

Vilniuje važinėja ekologiški autobusai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai