Spindinčios akys, padidėjęs adrenalino kiekis kraujyje ir teigiamų emocijų antplūdis. Tokį „užtaisą“ gauna į žaidimą pasinėrę suaugusieji. KTU psichologės Mildos Perminienės teigimu, žaisti turėtume kuo dažniau, neatsisakydami šios malonios ir naudingos veiklos tik dėl stereotipo „jau išaugau iš to amžiaus“.
Kaune veikiančio užduočių kambario „Break Free“ įkūrėjai Ieva Vizbaraitė ir Saulius Klusauskas pastebi, kad suaugusius pirmosiomis žaidimo minutėmis kausto sąstingis, jie bando elgtis santūriai, tačiau, vos pradėję spręsti pirmąją užduotį, žaidėjai visiškai atsijungia nuo kasdienio gyvenimo rutinos ir dirbtinų susivaržymų.
„Žaidimų metu išsiskiria serotoninas (žmogaus organizme randamas neurotransmiteris, atsakingas už gerą nuotaiką ir laimės jausmą) bei natūralus, žmogaus organizme gaminamas opiatas – endorfinas, sukeliantis euforijos jausmą. Taigi, žmogus, siekdamas patirti teigiamus jausmus, jaučia motyvaciją žaisti“, – aiškina M. Perminienė.
Priežastys, kodėl suaugę žmonės domisi žaidimais, yra labai įvairios: siekis atitrūkti nuo kasdienybės, noras sumažinti įtampą, pailsėti, pabūti su draugais, bendradarbiais, patirti bendrumo jausmą, išgyventi teigiamas emocijas.
Žaisti – smagu ir naudinga
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros lektorės M. Perminienės teigimu, žaidimai turi daug teigiamų poveikių.
Išsiskiriantis endorfinas mažina neigiamą streso poveikį ar net skausmą. Žaidimai reikalauja spręsti įvairias netikėtas problemas, o tai skatina vaizduotę ir didina kūrybiškumą. Žaidimai, kuriuose dalyvauja grupė žmo
nių, tinka komandos formavimui, ryšių stiprinimui, bendradarbiavimo didinimui.
Žaidimas gali mokyti bendradarbiauti, veikti išvien, nes tik tokiu būdu galima pasiekti konkretų tikslą. Pasiekę bendrą tikslą ar išsprendę užduotį, žmonės patiria teigiamas emocijas, kurios, savo ruožtu, didina tarpusavio patrauklumą, artimumą, grupės pasitikėjimą, stiprina tarpusavio santykius.
„Galiausiai, žaidimas gali paskatinti serotonino išsiskyrimą, kurio trūkumas siejamas su depresija. Taigi, žaisti galime ir tada, kai norime užkirsti kelią blogai nuotaikai.
Suaugę žmonės neturėtų gėdytis ir vengti žaisti žaidimus. Kaip sakė viena žymi psichologė, kai darome tai, ką mėgome daryti būdami vaikais, pavyzdžiui, žaisti žaidimus, jaučiamės saugūs, laimingi ir labiau pa
tenkinti gyvenimu. Siūlau tai prisiminti ir kuo dažniau taikyti“, – šypteli KTU psichologė.
Suaugusieji nesiskiria nuo vaikų
Praėjusių metų pabaigoje naują užduočių kambarį BreakFree.lt įkūrę bendraminčiai I. Vizbaraitė ir S. Klusauskas neabejoja, kad ši pramoga greitai išpopuliarėjo todėl, kad žmonės visada yra ištroškę naujų, netikėtų pramogų ir žaidimų, nors ir ne visada tai atvirai pripažįsta.
„Nors nesame psichologai, pastebėjome, kad suaugusius, kaip ir vaikus, traukia paslaptingi dalykai – atradimai, užuominos, nežinomybė, netikėtumai. Atėję į užduočių kambarį, jie visa tai ir randa: kitokia erdvė, intriguojantis int
erjeras, kambaryje slypinčios mįslės, pažįstamų žmonių pamatymas neįprastoje situacijoje“, – sako KTU studentė I. Vizbaraitė.
Stebint užduočių kambaryje užrakintus ir į žaidimą įsijautusius žmones, galima per labai trumpą laiką labai daug sužinoti apie jų asmenybes – atsiskleidžia žmonių temperamentai, stipriosios ir silpnosios charakterio savybės, mąstymo būdas.
Kiekvienoje grupėje dažniausiai iš karto atsiranda lyderis, atsiskleidžia, ar žmonės sugeba dirbti komandoje, kurie iš jų yra ryškiai išreikšti individualistai, o kurie – susitelkia bendram tikslui. Kiekvienas žmogui savaip supranta užduotį ir ieško jos sprendimo kelių.
Atsiskleidžia darbuotojų gebėjimai
I. Vizbaraitė neabejoja, kad žaidimas yra ne tik malonumas, tačiau ir gali būti labai sėkmingas pasitelkiamas komandos būrimui, jų tarpusavio ryšių stiprinimui.
„Pas mus jau lankėsi kelių bendrovių vadovai su savo darbuotojais. Stebėdamas į žaidimą panirusius savo darbuotojus, vadovas gali įvertinti jų kompetenciją, asmenines savybes, gebėjimą dirbti komandoje. Iš karto atsiskleidžia, kurie žmonės gali vadovauti ir ar daro tai teisingai, ar gerai paskirsto užduotis, ar prisiima atsakomybę“, – svarsto 21 m. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto trečio kurso studentė.
Jaunieji verslininkai šiemet surengė ir pirmąjį Lietuvoje užduočių kambario turnyrą. Žaidėjų specialiai paruoštame kambaryje laukė sudėtingesnės nei jų anksčiau jau išbandytos užduotys ir šiek tiek kitokios taisyklės. Komandos tarpusavyje varžėsi, kuri greičiau išeis iš kambario.
„Stebint komandų žaidimą buvo galima pastebėti dar įdomesnių žmonių emocijų, poelgių, charakterio ypatybių. Dažnai azarto pagauti ir labai skubantys žaidėjai jau nebe taip gražiai bendrauja tarpusavyje, nebe pastebi akivaizdžių dalykų, prasčiau dirba komandoje. Tik nusiraminę, atsipalaidavę ir nebeskubėdami jie pradeda geriau spręsti užduotis ir ieškoti sprendimų užuominų“, – pastebi S. Klusauskas.
Įsitraukę į užduočių sprendimą žmonės nesąmoningai pradeda kurti savo žaidimo stilių, kuris jiems padeda greičiau ištrūkti iš kambario – vieni labai skuba, kiti daug komunikuoja, treti gerai skirsto darbus.
Gegužę „Break Free“ planuoja atidaryti dar vieną užduočių kambarį garsiojo dalininko ir išradėjo Leonardo da Vinčio tema. Sunkiau įveikiamas kambarys turėtų tapti maloniu iššūkių jau išbandžiusiems Teatro užkulisių užduočių kambarį.
