Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai

2014-07-04 07:44:08
3
KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai

P.Grigaliūnas. Asmeninė nuotr

P.Grigaliūnas. Asmeninė nuotr
P.Grigaliūnas. Asmeninė nuotr

Viena iš įsimintiniausių filmo „Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ scenų – aktoriaus Tomo Kruzo savižudiškas kopimas aukščiausio pasaulio pastato siena. Filme aktoriaus saugumas buvo užtikrintas visomis įmanomomis priemonėmis, kurių žiūrovas tikrai nematė. Tačiau kai kas šiuose kadruose yra visiškai tikra ir nesurežisuota – tai aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa.

„Jį suprojektavę inžinieriai susidūrė su ne mažesniais iššūkiais nei „Neįmanomos misijos“ kūrėjai“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto doktorantas Paulius Grigaliūnas.

Jaunasis mokslininkas teigia, jog statybos inžinieriaus įvaizdis – vyrukas, avintis botus ir braidžiojantis po statybų aikštelės purvyną – yra pasenęs ir nebeatitinka realybės.

„Man visada buvo įdomūs dideli miestai – kaip sutvarkyta jų infrastruktūra, kaip veikia susisiekimo sistemos, kokie jie yra iš vidaus. Mane žavi dideli pastatai, ilgi tiltai, tuneliai – visos didelės inžinerinės sistemos“, – pasakoja P. Grigaliūnas.

Pavyzdžiui, statant Burj Khalifa statybos inžinieriai turėjo suprojektuoti pamatus, galinčius atlaikyti 400 tūkst. tonų apkrovas silpname smėlio grunte, atrasti inžinerinį ir architektūrinį sprendimą pastatui, kuriame vienu metu būna apie 35 tūkst. žmonių (tiek gyventojų yra Jonavoje), įvertinti regiono, kuriame didelė audrų ir žemės drebėjimų tikimybė, specifiką. Tai – tik maža dalis sprendimų, su kuriais susiduria statybos inžinierius kasdien.

KTU Statybos ir architektūros doktoranto nuomone statybų inžinieriaus darbe dera kūrybingumas ir tikslumas. „Man labiausiai patinka, kad tai ką statybų inžinieriai daro – ir moksliniuose tyrimuose, ir profesinėje veikloje – yra apčiuopiama. Tarp pastatytų statinių mes gyvename“, – sako P. Grigaliūnas.

– Kuo Jums įdomi statybos inžinerija?

– Jau 10 klasėje žinojau, ką studijuosiu. Mane statybos inžinerija žavi tuo, kad ji susijusi su realių daiktų kūrimu. Mes gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai. Gatvės, tiltai, keliai, statiniai – visa tai yra jų darbas. Niujorke, Čikagoje – bet kuriame dideliame mieste – mane apima geras vidinis jausmas, kad visi pastatai ir miestų infrastruktūra tarnauja žmogui kiekvieną dieną, o mokslas šioje srityje yra pritaikomas praktiškai.

– Tačiau Lietuvoje tokių didelių miestų ir įspūdingų objektų lyg ir nėra. Kas jums, kaip statybos inžinieriui, įdomu čia?

– Lietuvoje didžiosios infrastruktūros kūrimo darbai tik įsibėgėja. Visai neseniai pradėta kalbėti ir vystyti „žaliosios“ energetikos projektus, energetiškai efektyvių ir tvarių pastatų idėjas, aktyviai vystomas „skaitmeninės statybos“ projektas bei kiti infrastruktūros objektai. Manau didieji projektai ir inžinerijos iššūkiai mūsų laukia netolimoje ateityje.

Kita vertus, mažesnio mastelio objektai leidžia inžinieriams prisiliesti prie platesnio spektro projektavimo, statybos ar tyrinėjimo darbų. Didžiosiose statybos kompanijose yra įprasta, kad projektuojant ar statant didelius statinius, inžinierius specializuojasi ir yra atsakingas tik už itin mažos statinio dalies sprendimus.

– Kaip atrodytų Jūsų svajonių darbo diena?

– Mane labiausiai domina mobilaus inžinierius darbas didelių objektų statybos aikštelėse, galimybė keliauti po pasaulį. Žinoma, tam reikia sukaupti pakankamai patirties, tačiau didelėse kompanijose taip vyksta darbas – statybų inžinieriai važinėja po įvairius objektus, išsidėsčiusius visame pasaulyje, kur ta kompanija dirba, ir ieško sprendimų iškylančioms problemoms spręsti. Man patiktų išnaudoti savo patirtį, žinias ir įgūdžius sprendžiant problemas įdomiausiuose projektuose.

– Statybų inžinieriaus darbas žavi užmoju ir kūrybingumu, tačiau kaip tai suderinti su mokslu?

– Mokslinio darbo esmė – mokėti išsifiltruoti jau esamą informaciją ir ten, kur atrodo, viskas atlikta, įžvelgti nišą kažkam naujo, nustebinti, suintriguoti. Atradus tam tikrą siaurą sritį tai padaryti tikrai įmanoma. Kitas dalykas – suvokti realaus inžinerinio pasaulio problemas ir surasti realų mokslinio įdirbio pritaikomumą praktikoje.

Fakultete turime stiprią statybinių medžiagų katedrą ir modernią laboratoriją, kurioje galime atlikti sudėtingus tyrimus. Mano pasirinkta tyrimų sritis yra naujos kartos betonai. Tai – susitankinantys, dispersiniu plaušu armuoti betonai, kurie galėtų būti naudojami ypatingai sudėtingoms konstrukcijoms ir turi keletą ypatingų savybių, bet tuo pačiu ir neišspręstų problemų. Sprendžiant iškylančius klausimus ir ieškant naujų idėjų ar tyrimo metodų bendraujame su kitais universiteto padaliniais ir mokslininkais bei statybos kompanijomis. Statybos inžinerija yra sritis, kurioje mokslinis išradimas turi būti lengvai pritaikomas. Visada turime galvoje, kad tai yra praktiškas mokslas, o palaikomas ryšys su statybos įmonėmis yra neįkainojamas. Inžinieriai savo sprendimais iš tiesų nori patobulinti pasaulį.

– Kalbėjote apie galimybes keliauti po visą pasaulį, dalinantis patirtimi. Ar mokslinis laipsnis yra žingsnis į priekį?

– Iš tiesų apie mokslinį laipsnį negalvoju – esu čia ne dėl jo. Man svarbiausia – patirtis, o universitetas yra ta vieta, kur pirmiausia suplaukia žinios. Mes turime galimybę dalintis patirtimi – pas mus atvažiuoja kitų šalių mokslininkai, mes vykstame į konferencijas, stažuotes, bendraujame su universitetais. Žinoma, laipsnis suteikia tam tikrų kreditų, tačiau statybos inžinerija yra praktinė sritis, kurioje sėkmę lemia ne laipsnis, o patirtis ir žinios. Iš kitos pusės, akademinis darbas yra taip pat patrauklus. Universitetas skatina tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą mokslo srityje. Tai yra ypatingai svarbu.

– Kaip atrodo KTU tarptautiniame kontekste?

– Moksliniu požiūriu, statybinių medžiagų ar konstrukcijų tyrimų įranga yra ganėtinai standartizuota. Europoje galioja tie patys standartai, taikomi medžiagoms ar tyrimų metodikai, tad žinios lengvai pritaikomos. Universitetas investuoja į naują įrangą, laboratorijas, tyrimų rezultatai yra publikuojami gana plačiai. Studentai noriai naudojasi mainų bei stažuočių programomis. Išvyksta ilgesniam ar trumpesniam laikui mokytis į kitas šalis arba vasarą tobulina žinias tarptautinėse kompanijose, pasinaudojant „Iaeste“ stažuočių programa. Tarptautiniame kontekste esame matomi ir girdimi. Universitetas tam skiria vis daugiau dėmesio.

Man teko stažuotis JAV ir Vengrijoje bei dirbti prie didelio projekto Švedijoje. Iš praktinės pusės, atskirties nepajutau. Projektavimo principai, naudojama programinė įranga mūsų inžinierių jau nebestebina. Žinoma, viename regione orientuojamasi į aukštybinius pastatus, kitame į požeminius statinius, tunelius, tačiau inžinieriai kalba viena kalba – brėžiniais. Ypatingai didelių skirtumų sunku surasti.

– Nepaisant to, kad mes neturime nei metro, nei didelių inžinerinių sistemų?

– Man atrodo, kad svarbiausia aukštojo mokslo misija yra įdiegti inžinerinį mąstymą ir skatinti kūrybiškumą: yra problema, vadinasi turi būti ir sprendimas. Kita dedamoji yra laikas. Sprendimų dažnai reikia – dabar, tuojau pat. Statybose laiko gaišti neišeina: čia nuolat kas nors atsitinka, sugenda, atveža ne tas medžiagas, keičiasi oro sąlygos, atsiranda klaidų ar nenumatytų darbų. Viską reikia daryti greitai. Aišku, vien universiteto teikiamų žinių neužtenka – reikia domėtis naujienomis ir technologijomis, lankyti parodas ir svarbiausia – kvėpuoti ir tuo gyventi.

– Lietuvos statybininkai dirba visuose įmanomuose pasaulio kraštuose. Gal mes labai gabūs šioje srityje?

Manau, kad mūsų statybininkus pasaulyje labiausiai vertina už darbštumą. Ir ne tik statybininkus. Lietuviai visur garsėja kaip užsispyrę žmonės, kurie iš bet ko padarys kažką. Vadinčiau tai kūrybingumu.

Tačiau noriu pabrėžti, kad statybos inžinierius – tai ne statybininkas. Stereotipai vis dar išlikę. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad inžinieriai braido po statybų aikštelės purvą. Nieko panašaus – tai labai įdomus darbas srityje, kuri sparčiai progresuoja, į kurią veržiasi informacinių technologijų naujovės, projektavimo, statybos ar medžiagų gamybos procesai automatizuoti, kompiuterizuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune pradėjo veikti unikali sistema
  2. Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nesikeičia
  3. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  4. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  5. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  6. KTU mokslininkai kuria naują mokomąją įrangą Lietuvos kariuomenei
  7. „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
  8. Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
  9. Pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge – net keturi Lietuvos universitetai
  10. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  11. KTU mokslininkų sukurtas prietaisas padės sutaupyti iki 40 proc. išlaidų už vandenį
  12. Rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas
  13. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  14. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  15. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  16. Laisvės alėją nuklojo 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformą“ (video)
  17. Jaunieji kompiuterininkai griauna mitą, kad vaikai nebenori žaisti lauke (video)
  18. Tyrimas: moksleiviai dažniausiai linkę rinktis socialinių mokslų ir biomedicinos studijas
  19. Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
  20. KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žynys says:
    9 metai ago

    Statybos inžinierija tai ne tiktai molis, guminiai batai ir “matai”. Pirmiausia tai sugebėjimas MASTYTI, gebėjimas tinkamai įvertinti situaciją ir išsisukti iš bet kokios, net kebliausios, situacijos! O vėliau jau ir švaresnis darbas!
    O dar vėliau ir kūrybinis darbas! Gi darbštumas ir kūrybinis mąstymas jau išugdyti!
    Beje, būtent inžinierius statybininkas iš Lietuvos atrado mokslininkams iki šiol dar nežinomus ir jiems, vadinamiems mokslininkams, nesuprantamus ir vis dar neperprantamus Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės judėjimus!!!
    Ir kaip, tu Žmogau, gali perprąsti Žemės judėjimus ir tuos grafikus bei tas schemas, nestudijavęs net braižomosios geometrijos ir neturėdamas vaizduotės, bei nesugebėdamas mąstyti?!
    Tad, inžinieriai statybininkai, Lietuva iš Jūsų daug ko tikisi!

    Atsakyti
  2. cha cha cha says:
    9 metai ago

    statybininkai – masonai!

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    9 metai ago

    Teisus Grigaliūnas, statybininkai stato, bet sociologai, filosofai nesugeba pritaikyti visuomenės prie naujus santykius lemiančių miestų. Gyventojų santykiai nusistovi savaime, tai kam tada reikalingi visų sričių socialinių mokslų atstovai ir filosofai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Rinktis mediciną galės daugiau studentų

2023 01 24
Matematika | pixabay.com nuotr.

KTU docentė B. Narkevičienė: gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra pranašesni už gebėjimą ieškoti atsakymų internete

2023 01 24
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

2023 01 19
Keisis privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tvarka

Valstybės poreikis – 377 gydytojai rezidentai

2023 01 06
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė švietimo įstatymo pakeitimus

2023 01 03
Geriausiu pripažintas architektūrinis sumanymas „Upė“ | „Realco“ nuotr.

Geriausiu pripažintas architektūrinis sumanymas „Upė“

2023 01 03
Lietuviškų juostų gamybos technologijos | ktu.lt nuotr.

Apie senąsias lietuvių juostų gamybos technologijas

2022 12 28
Vėlesnis Rūtos modelis eksponuojamas Energetikos ir technikos muziejuje | KTU nuotr.

Pirmajam lietuviškam kompiuteriui – 60 metų

2022 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kas penktas namų ūkį gavo paramą už šildymą

2023 02 06
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Jei abejojate, ar jus stabdo pareigūnas

2023 02 06
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dėl nacionalinio apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Sveiki visi! apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • sloutravel apie Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • vajetau apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas penktas namų ūkį gavo paramą už šildymą
  • Jei abejojate, ar jus stabdo pareigūnas
  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Kaunas pristato miesto biudžetą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis ambicingų Kauno projektų, numatytų...

Skaityti toliau

Rinktis mediciną galės daugiau studentų

by Ditė Česėkaitė
2023 01 24
0
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymą dėl valstybės finansuojamų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dėl nacionalinio apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Sveiki visi! apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • sloutravel apie Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • vajetau apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o kiek apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Apie lietuvių istorinę pergalę Salaspilio mūšyje primins paminklas Biržuose

Apie lietuvių istorinę pergalę Salaspilio mūšyje primins paminklas Biržuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai