Antradienis, 10 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai

www.alkas.lt
2014-09-05 17:26:44
211
PERŽIŪROS
8
Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vadovaujama Daivos Vaišnienės, pagaliau pateikė išvadą dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai. Kalbininkai pritaria užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pavardžių rašybai originalo kalba. Tačiau lenkų pageidavimams nenusileidžia.

VLKK išreiškė nuomonę, kad būtina aiškiai atskirti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.

Kalbininkai nesiūlo iš esmės keisti dabar galiojančios tvarkos išlaikant pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tačiau VLKK siūlo taikyti išimtį Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams ar su jais susituokusioms lietuvaitėms.

„Atsižvelgiant į visuomenės poreikius siūloma išplėsti išimtį, dabar taikomą piliečiams, turėjusiems kitos valstybės pilietybę: užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamame asmens dokumente jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą“, – savo poziciją aiškina komisija.

Kalbininkus dėl asmenvardžių rašybos keitimo spaudžiantys Seimo nariai VLKK išvada neliko patenkinti.

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, pasiūlęs leisti pirmame paso puslapyje vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, teigia, kad į VLKK bus kreipiamasi dar kartą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. EKGT siūlo Seimui sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą vadovautis Latvijos pavyzdžiu
  2. Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
  3. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  4. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  5. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  6. Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
  7. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  8. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  9. KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
  10. Tautininkų Sąjunga ragina nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą
  11. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  12. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  13. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  14. Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės
  15. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Tikras Lietuvis says:
    12 metų ago

    Vis tiek nelogiška: jei jau visiems užsieniečiams, tai visiems ir kas išrado, kad W – lotynų raidyno raidė, jei jos lotynų laike nebuvo?
    Taip, kad antrame paso lape rašinėti originaliai ir dar su tarimu būtų optimalu.

    Atsakyti
  2. Albinas Vaškevičius says:
    12 metų ago

    „Kalbininkai pritaria užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pavardžių rašybai originalo kalba.“

    Tai arba lietuviai privalės tapti poliglotais arba užsieniečiai kai kuriais atvejais patirs patyčias dėl neteisingai perskaitytų jų pavardžių. Bet dėl šių patyčių bus kalta VLKK. Įrašas pase visų pirma yra skirtas ne tam asmeniui kurio pavardė jame įrašyta. Jis turėtų savo pavardę prisiminti ir be užrašo paso lapelyje. Lietuvos piliečio pasas visų pirma yra skirtas pateikti Lietuvos darbuotojams, kurie gerai mokėdami lietuvių kalbą privalo teisingai ištarti pavardę, bet neprivalo būti poliglotais.
    Kaip perskaitysime Nyquist. Nikuistas ar net Nich…? Kai iš tikrųjų tai Naikvistas.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Teisinga pastaba.

      Atsakyti
    • Bartas says:
      12 metų ago

      Albinas Vaškevičius teisus, bet dar “ant Lietuvos” yra toks pilietis Kirkilas. Jis , sakosi , nenurims kol, tariamiems lenkams, neįvykdys pažado.

      Atsakyti
    • Alvydas Butkus says:
      6 metai ago

      Jau yra tradicija tokius pat krikščioniškus vardus, vartojamus kitose kalbose, rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Yra juk kompleksuotų tėvų, kurie vaikus pavadina britų, italų ar vokiečių vardyne esančiais vardais – vietoj Julijos / Julės – Džiuljeta (bet ne Julieta), vietoj Dovydo – Deividas (bet ne Davidas), vietoj Mykolo / Miko – Maiklas (bet ne Michaelas). Net jie nebuvo susizgribę reikalauti rašyti kitokiu raidynu ar kitokia forma.

      Liūdniausia, kad dabar lietuvių vardyno chaotizavimu užsiima ne tik kitataučiai, bet ir visokie kirkilai, kubiliai, valatkos ir pan. Pavydžiu latviams – jie tokių mankurtų neturi. Prieš keletą metų buvom pakvietę į Seimą kolegas latvius kalbininkus – prof. Iną Druvietę ir Janį Baltinį. Buvo net du susitikimai su jais, per kuriuos buvo paaiškinta latvių nuostata dėl nelatviškų asmenvardžių rašybos. O ji tokia: jei svetimas asmenvardis vartojamas latvių kalbos aplinkoje – tekste ar šnekamojoje kalboje – jis laikomas latvių kalbos faktu ir paklūsta jos fonetikos bei rašybos taisyklėms. Latviai iš to kalbų mišrainės nedaro.

      Įsidėmėtina ir mūsų tautiečio Latvijoos Saeimo nario Romualdo Ražuko pastaba: Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos latviai seka su nerimu, nes tokios diskusijos provokuoja Latvijos slavakalbius kelti analogiškus reikalavimus Latvijoje. O tai jau būtų viso regiono destabilizavimas, kurį bus inicijavę… lietuviai.

      Atsakyti
  3. Vaidas says:
    12 metų ago

    Kas gi čia socialdemokratam “tupo žurnalisto” sindromas. Atsakė į klausymą, o jie vėl to paties klausia.

    Atsakyti
  4. Alvydas Butkus says:
    6 metai ago

    Čia nėra ko ir diskutuoti – jei vardo “Laila” pirmasis skiemuo yra “Lai-“, tai dvibalsis “ai” ir turi būti rašomas pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles. Dviibalsio “ay” lietuvių kalboje nėra.

    Keisčiausia tai, kad tos Lailos tėvas savo polonizuotą Kristupo vardą “Krzysztof” sutinka rašyti lietuviškai pagal tarimą – Kšištofas. O jau dukters vardą Laila linkęs paversti La-yla. Dangstytis vardo nelietuviška kilme tikrai netinka. Ir lenkų, ir lietuvių, ir kitose kalbose yra daugybė skolintų vardų, bet jie visi pritaikomi prie kiekvienos kalbos tarimo ir rašybos.

    Atsakyti
  5. Klausimas tiesiai kakton says:
    6 metai ago

    (arba į sąžinę) kiek laiko Seimo politikai bei vyriausybės nariai (o, ir Okinčicas prabilo!) apsimes nesusivokiančiais, kiek dar KENKS Lietuvai, psichologiniams klimatui, ir kiek dar ir iš jų lūpų skambės „tautinės mažumos”?!!
    Lenkija, pakabinusi vos keletą dvikalbių lentelių visoje jos pasisavintoje didžiulėje baltų etninių žemių teritorijoje, apsimeta, jog ji laikosi TM, nors pati išlaiko vos kelias lietuviškas mokyklas (o kiek LT tokių visiškai išlaiko, ir mokoma jose TIK jų kalba?!). Ir kodėl per šiuos 30 m. taip sparčiai tirpsta jos taip labai globojama lietuvių bendruomenė? Ir kodėl jie lietuviams (nors jie su savo kalba ir tautybe ten ne kitataučiai atvykėliai, ne kolonizatoriai, o tų žemių etniniai šeimininkai!) gauna tik savo parapijoje galiojantį „pasą” su asmenvardžiais lietuviškais rašmenimis. Peržengus tos teritorijos slenkstį lietuviška pavardė negalioja, ji jau nebe oficiali, ten reikia turėti kitą, lenkiškai parašytą pasą, ir pavardė jame vėl įgauna ne tik sugramatintą, bet ir pakeistą,sulenkintą formą lenkiškais rašmenimis!
    Kažin, kodėl ji už visa tai reikalauja iš Lietuvos 10-riopai ATSILYGINTI („už malonę”?). Tai ji laiko tas vos porą mokyklų savo pareiga, ar nepelnytą malone? Ar ji niekuo dėta, jai dėdė Stalinas įsakė „priglausti” baltų žemių šmotą, tai ji ir vargsta, vargšelė?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priešiškos informacinės erdvės analizės pistatymas
Lietuvoje

2025 metai pasižymėjo Rusijos propagandistų dėmesiu Baltijos jūros regionui

2026 03 10
Liberalai
Lietuvoje

Liberalai prašo ištirti, ar A. Gedvilas neslėpė mokesčių

2026 03 10
Naftos gavyba
Lietuvoje

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai – reikšmingi

2026 03 10
Seimas
Lietuvoje

Pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa

2026 03 10
Seimas
Lietuvoje

Seimas svarstys A. Drigoto kandidatūrą į KT teisėjus

2026 03 10
Šildymas
Lietuvoje

Vasario sąskaitos už šildymą vilniečiams mažėja dešimtadaliu

2026 03 10
Gatvių tvarkymas
Lietuvoje

Kaunas pasitinka gatvių tvarkymo metą

2026 03 10
Juozas Olekas
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas prieš pavasario Seimo sesiją: svarbiausia yra saugumas ir taika

2026 03 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • Saulės Vilna apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • Betgi apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • +++ apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2025 metai pasižymėjo Rusijos propagandistų dėmesiu Baltijos jūros regionui
  • Liberalai prašo ištirti, ar A. Gedvilas neslėpė mokesčių
  • Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai – reikšmingi
  • Pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa

Kiti Straipsniai

Henrikas Gudavičius

H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai

2026 03 09
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

ESTT sprendimas dėl Vilniaus tarptautinės mokyklos – politinio cinizmo pavyzdys

2026 03 08
K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Jonas Vaiškūnas

65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

2026 03 06
Džeimsas Ijanas Maklynas (James Iain McLean)

Lietuviškai išmokęs britas Džeimsas: dievinu netaisyklingą lietuvių kalbą

2026 03 06
Prieš 75-erius metus „Amerikos balsas“ pirmą kartą prakalbo lietuviškai

Prieš 75-erius metus „Amerikos balsas“ pirmą kartą prakalbo lietuviškai

2026 02 28
Viniaus knygų mugė

Prasidėjo Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“!

2026 02 27
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Virtuali paroda „Lietuvių kalbos draugijai – 90: pasakoja dokumentai“

2026 02 27
Nešiojamas kompiuteris, popieriaus lapas ir rašanti ranka

Elektroninis parašas nuotoliniam darbui: kaip įmonės išvengia dokumentų pasirašymo chaoso

2026 02 26
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Darbo grupė baigė veiklą – pasirašytas sprendimas ir parengtas LRT įstatymo pakeitimo projektas

2026 02 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie Sūduvos dienos minėjimas 2026
  • Saulės Vilna apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • Betgi apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • +++ apie A. Juozaitis. Janis Streičas – Latvijos kultūros brangenybė
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Išleistas partizano A. Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai