Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2014-07-15 14:36:07
4
Spaudos konferencija. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Spaudos konferencijoje Seime. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Spaudos konferencija. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.
Spaudos konferencija. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Liepos 8-11 dienomis Lietuvoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurios dvasią stiprino europiečių protėviams anksčiau, kurių dvasią mes visi išsaugojom savo pasąmonės ir širdies kertelėse. Ir dabar, kai pasaulis peržiūri vertybes, grįžta prie stabilių šaknų, savaime suprantamas ir sugrįžimas prie dvasinių šaknų.  Todėl visur vis labiau stiprėja šakninių vertybių suvokimas, etninės religijos atgimsta. 1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas  dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas sugrįžo į Lietuvą. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Olandijos, Danijos, Belgijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, JAV ir Lietuvos.

Pirma diena Vilniuje, Verkių rūmuose buvo skirta įvardinti svarbiausius dalykus. Etninės religijos ir prigimtinė pasaulėžiūra turi savyje didžiulę potenciją to, ko labiausiai reikia šiuolaikinei žmonijai. Tai darnus žmogaus ir gamtos sambūvis, sveikas gyvenimo būdas, visus jungianti etninė kultūra, gyvas bendruomeniškumas, savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas. Šiuo pagrindu priimta kongreso deklaracija, kuri  išsiųsta Europos politikams ir žiniasklaidai.

Antroji diena prabėgo pristatant šalių patirtį Lietuvos Seime. Spaudos konferencijoje pažymėta, kad Lietuvoje etninė religija yra diskriminuojama. Ji net neįtraukta į tradicinių religijų sąrašus.

Trečią dieną aplankytas Romuvos kaimas Švenčionių rajone, bei Dangaus stebykla Kulionių kaime, šalia Molėtų observatorijos. Aptartas kongreso struktūros stiprinimas.

Ketvirta diena buvo skirta aplankyti senąsias Lietuvos sostines Trakus ir Kernavę, diskutuota apie tolesnį bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą.

Svarbu buvo dar kartą atrasti, kad šakninės Europos tautų dvasinės vertybės yra vienodos, todėl šiuo pagrindu atsiveria didžiulės savitarpio supratimo, palaikymo ir bendradarbiavimo galimybės. Malonu ir tai, kad svečiai labai džiaugėsi mūsų gyvąja kultūra, veikiančiomis šventvietėmis ir nuostabia Lietuvos gamta. Kongresas baigėsi dideliu įkvėpimu draugystei ir svarbiems žygiams išsaugoti senąją Europą, o taip pat ir visą Pasaulį.

Europos etninių religijų kongreso

Deklaracija

Vilnius, 2014 m. liepos 9 d.

Mes, 13-os skirtingų pasaulio šalių delegatai, 2014 metų liepos 9 dieną atvykę į Europos etninių religijų ir tradicijų konferenciją Vilniuje, skelbiame šią deklaraciją:

Mes esame skirtingų Europos prigimtinių etninių kultūrų atstovai, siekiantys atgaivinti ir susigrąžinti savo protėvių religines ir dvasines tradicijas. Mes gerbiame protėvių paliktą paveldą ir siekiame perduoti jį tiems, kurie ateis po mūsų, kurių protėviais būsime mes – savo vaikams, savo vaikaičiams ir daugeliui po jų gimsiančių kartų. Mes išreiškiame solidarumą ir paramą kitoms tautoms, rasėms ir religijoms, kurios taip pat kovoja siekdamos išsaugoti savo protėvių paveldą.

Mūsų etninės religijos yra Europos žemyno istorijos padarinys. Jos yra mūsų seniausių tradicijų ir identiteto gyvoji išraiška šiandienos pasaulyje. Pasauliui rizikingai krypstant į dvasinę, ekologinę ir ekonominę suirutę, kurią sukėlė nesubalansuotas atskirų žmonių grupių monopolizmas ir nevaldomas godumas, mūsų religijos skatina saikingą gyvenimą darnoje su Gamta, pabrėžia šeimos ir bendruomenės svarbą bei pagarbą visų formų gyvybei.

Tačiau daugelyje Europos šalių praktikuoti mūsų religijas trukdoma, – jos ribojamos, ignoruojamos ar net draudžiamos. Mes kviečiame visų Europos šalių vyriausybes palaikyti ir aktyviai įgyvendinti priemones, reikalingas visų piliečių religinei laisvei įgyvendinti taip, kaip tai nurodyta Europos Sąjungos sutartyse, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose dokumentuose, taip pat susilaikyti nuo privilegijų teikimo tam tikroms religijoms iškeliant jas virš kitų. Mes taip pat sieksime, kad religinės tolerancijos principas būtų praktiškai įgyvendintas Europos švietimo sistemose.

Kviečiame visas Europos vyriausybes aktyviai dalyvauti išsaugant ir apsaugant šventvietes, kurias Europos etninių religijų atstovai galėtų naudoti Gamtos garbinimo ir religinių švenčių tikslams.

Nesiekiame tapti tų vietų savininkais – Žemė mums nepriklauso, tai mes priklausome Žemei.

Mes nesutinkame su bet kokių ekstremistinių politinių grupių vartojamu terminu „pagonys“, nes tai turi neigiamos įtakos mūsų reputacijai.

Galiausiai, mes skatiname visus žmones ir visas tautas suteikti pirmenybę Žemės, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra mūsų Žemė Motina, gerovei.

Mes siunčiame šią žinią su broliška meile ir pagarba.

etniniu-religiju-kongreso-spaudos-konferencija-lrs-lt-o-pasaskovos-niptr
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-v-puko-nuotr-3-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-4-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-5-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-1-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-2-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-6-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-v-puko-nuotr-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-v-puko-nuotr-1-k100
etniniu-religiju-kongresas-seime-2014-07-09-j-songailaites-nuotr-3-k100
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-39
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-37
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-36
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-34
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-33
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-32
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-31
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-29
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-30
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-26
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-27
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-24
etniniu-religiju-kongresas-kulionyse-2014-07-10-j-vaiskuno-nuotr-25

1 2 ►
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  2. Lietuva – tiek Baltijos šalių, tiek Europos lyderė pagal atvykstančių turistų srautų augimą
  3. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  4. Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų
  5. Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
  6. Europos kino strategija skaitmeniniame amžiuje skatins pradėti naują dialogą
  7. Europos paveldo dienų proga Alantoje: konferencija skirta P.Tarasenkai ir vasaros palydos
  8. Lietuva – tarp lyderių Europoje pagal užsienio turistų srautų augimą
  9. Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
  10. ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
  11. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  12. Lietuva lenkia ES vidurkį pagal e-valdžios paslaugų plėtrą
  13. Europos lingvistai renkasi Salų dvare
  14. Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip
  15. Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. sveikintinas ivykis says:
    11 metų ago

    Skaudziai butina atkreipti demesi i dvasinius dalykus…Kaip kazkas rase(protingas zmogus)-ES persa mums vertybes,lyg iki siol gyvenome be savuju…Vertybes patikrintos simtmeciais padejo zmogui isgyventi iki siol,o dabar tu kelio zenklu neliko.

    Atsakyti
  2. proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    11 metų ago

    Tai puikus ir savalaikis pareiškimas!
    Deklaraciją pasirašė Europos etninių religijų bei tradicijų konferencijos dalyviai!!!
    Gal bent ši deklaracija paskatins Lietuvos politikus ir vadovybę atsigręžti į Lietuvos seniausiąją praeitį ir mokyklose bei universitetuose studijuoti ne tiktai pomindauginį (krikščioniškąjį) bet ir Lietuvos turtingiausią ikimindauginį laikotarpį!!! Jug arijų, ir tuo pačiu Lietuvos, praeitis yra dar senesnė už senovės indų praeitį.
    “Studentas Poška priėjo prie tirštai žmonių apgulto Gandžio ir trumpai su juo pasikalbėjo:
    – Žinau Lietuvą. Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą. Lietuviai iš labai senų laikų turi daug pasakų, dainų. Perduokit Lietuvai mano linkėjimus”. (Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose”. psl. 100).

    Atsakyti
  3. Klodas says:
    11 metų ago

    Iki šiol deramo dėmesio nesulaukė metraštinė žinia, jog po pergalės .prieš Rytų ordą prie Vozviaglio karalius Mindaugas ir jo kariai pašlovino karių dievą Rikdievį ir žuvusių vėlėms – Angdievį.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      11 metų ago

      Įdomu, gal galima nuorodą į pačią metraštinę žinią, norėčiau susipažinti su pirminiu šaltiniu. Dėkoju iš anksto.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Lietuvos karalius Vytautas Didysis. 1930 m. litografija.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena
Lietuvoje

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda
Gamta ir žmogus

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai
  • Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką
  • 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

Kiti Straipsniai

Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Panorama | Go Vilnius nuotr.

Vilnius įtrauktas į tvariausių kelionių krypčių Europoje sąrašą

2025 06 12
Linas Kojala

L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

2025 06 06
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Molio kelias vaikų rankose | Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro nuotr.

Senieji amatai – jaunose rankose: kaip Kuršėnų jaunimas atrado tradicinių amatų grožį

2025 06 04
„Sodra“

Persikėlus į Europos valstybę, pensija bus mokama be pertraukų

2025 05 30

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • >Rimvydui apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 604-osios metinės | Kaunas.lt nuotr.

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 604-osios metinės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai